- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- AN2-47-255/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00414-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- U. Š.
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos U. Š. (buvusi J. Š.) atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu U. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ) 99 straipsnio 3 dalį 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad ji būdama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio–lapkričio mėnesiais bendrovėje dirbusioms darbuotojoms J. L. ir I. N. iš viso išmokėjo 1575,56 Eur neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio sumą, būtent: apskaitininkei-administratorei J. L. – 1325,56 Eur; administratorei I. N. – 250 Eur sumą. Tokiu būdu U. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, neužtikrindama, kad visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktosios U. Š. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą U. Š. nutraukti, kadangi skundžiamas nutarimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, jame nėra nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, jis buvo priimtas pažeidžiant asmens nekaltumo prezumpciją ir tinkamai nemotyvuotas.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vieninteliai jo atstovaujamąją U. Š. kaltinantys įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo buvusių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų J. L. ir I. N. parodymai. Pažymima, jog jokių kitų objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar kitų asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas skundžiamame nutarime išvardijo įrodymus, kurie patvirtina U. Š. kaltę, padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o tai yra: 1) Institucijos administracinio nusižengimo protokolas; 2) Institucijos operatyvaus patikrinimo pažyma; 3) FNTT Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo aktas, 4) J. L. ir I. N. paaiškinimai. Atstovo nuomone, tiek Institucijos surašytas protokolas, tiek VMI operatyvaus patikrinimo pažyma bei FNTT patikrinimo aktas iš esmės yra išvestiniai iš minėtų įmonės darbuotojų, t. y. J. L. ir I. N., parodymų. Nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas paremtas Institucijos operatyvaus patikrinimo pažyma, o ši – FNTT patikrinimo aktu. Pažymima, jog visi šie dokumentai buvo priimti ir pagrįsti išimtinai kaltinimo liudytojų parodymais, kurie, U. Š. atstovo manymu, yra netikslūs ir prieštaringi. Apeliantės atstovo nuomone, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama vienoda teismų praktika, vien tik bendrovės buhalterines apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodoma, jog nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas nepagrįstai rėmėsi D. S., t. y. buvusios UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos, bendrovėje dirbusios nuo 2016-05-17 iki 2017-06-30 administratore-apskaitininke, paaiškinimais, duotais 2018-01-23 FNTT, kadangi ši darbuotoja vėliau nebuvo apklausta nei VMI, nei teisme. Atstovo nuomone, teismas tokiu būdu pažeidė tiesioginio faktinių duomenų ištyrimo teisme principą. Be to, nurodoma, jog iš minėto 2018-01-23 bendrovės darbuotojos D. S. paaiškinimo matyti, jog jai nebuvo mokamas neįtrauktas į apskaitą darbo užmokestis, o buvo mokama kompensacija už kuro sąnaudas, šias išlaidas bendrovėje oficialiai įtraukiant į apskaitą. Todėl, atstovo manymu, minėtas D. S. paaiškinimas turėtų būti vertinamas ne kaip U. Š. kaltę patvirtinantis, o priešingai, ją paneigiantis, kadangi iš jo matyti, kad U. Š. nebuvo linkusi mokėti darbuotojams neįtrauktų į apskaitą pinigų, susijusių su darbo santykiais.
2.3. Apeliantės atstovo manymu, J. L. paaiškinimai, duoti FNTT, VMI ir teismui, akivaizdžiai prieštaringi, nenuoseklūs ir nelogiški, kadangi ji kaltino U. Š. ne tik neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio mokėjimu, bet ir PVM vengimu, fiktyvių sandorių sudarymu, dokumentų klastojimu ir pan., tačiau nė vienas iš šių kaltinimų nepasitvirtino. Atstovo nuomone, tai rodo akivaizdų J. L. išankstinį neigiamą nusistatymą prieš U. Š.. Mano, jog VMI 2018-03-12 patikrinimo pažymoje nurodytos J. L. esą išmokėtos neįtrauktos į apskaitą sumos yra skirtingos, todėl neturi jokio loginio paaiškinimo ar dėsningumo. Taip pat nurodoma, jog tiek protokole, tiek teismo nutarime netiksliai nurodomas administracinio nusižengimo padarymo laikas. Atstovo manymu, toks J. L. parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas ir nelogiškumas, be to, konfliktiški asmeniai ir darbiniai santykiai su savo buvusia viršininke, t. y. su U. Š., leidžia pagrįstai abejoti jos parodymų teisingumu ir patikimumu, tokiais parodymais teismas neturėjo teisės remtis priimdamas nutarimą. Atstovas pažymi, jog J. L. parodymais verčia abejoti ir tai, kad net po to, kai tarp judviejų su U. Š. kilo konfliktai darbe, t. y. 2017 m. rugsėjo mėnesį, ir ji rašė pasiaiškinimus dėl darbo metu padarytų klaidų, jai ir toliau neva buvo mokamas neįtrauktas į apskaitą darbo užmokestis ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, didėjančia progresija, o tai, atstovo nuomone, visiškai nelogiška. U. Š. atstovo nuomone, ir I. N. parodymai yra nelogiški bei prieštaringi, o ši buvusi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja taip pat buvo iš anksto neigiamai nusiteikusi prieš U. Š.. Nurodoma, jog pati I. N. tvirtino, jog išėjimo iš darbo priežastimi tapo tiek U. Š. charakteris, tiek darbo užmokesčio sistema, kai dalis darbo užmokesčio buvo mokama neoficialiai „vokeliuose“, tiek neproporcingai išplėstos atsakomybės ribos. U. Š. atstovas pažymi, jog I. N., teismui duodama paaiškinimus, nurodė, jog pati susitarė su U. Š. dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose“, tačiau po to tai kažkodėl tapo priežastimi išeiti iš darbo. Atstovo nuomone, tarp I. N. ir U. Š. tiesiog nesusiklostė darbiniai santykiai, kilo įtampa, todėl I. N. išėjo iš darbo ir, J. L. prašymu, sutiko apšmeižti buvusią vadovę.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus suinteresuotų asmenų J. L. ir I. N. paaiškinimus apie joms išmokėtą, tačiau į įmonės buhalterinius dokumentus neįtrauktą darbo užmokesčio dalį, kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių U. Š. kaltę jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nėra, todėl esant pagrįstoms abejonėms ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Be to, U. Š. atstovo nuomone, šiuo atveju yra tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti pažeidimai, o tiksliau nebuvo apklausta D. S., nebuvo pašalinti protokole esantys prieštaravimai, neapklaustas protokolą surašiusios Institucijos atstovas, U. Š. nebuvo ginama advokato, todėl jis neturėjo galimybės užduoti liudytojams ir kitiems bylos dalyviams klausimų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktosios U. Š. atstovo advokato D. C. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktosios U. Š. atstovas ginčija jos kaltę dėl pažeidimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir tvirtina, jog byloje surinkti įrodymai nepakankami jos kaltei pagrįsti. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, mano, kad iš byloje surinktos įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad U. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, neužtikrino, kad bendrovės darbuotojams būtų mokamas tik į bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktas darbo užmokestis. Taigi U. Š. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorei buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
8. ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Protokole nurodyta, jog U. Š., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą ir organizavimą, neužtikrino, kad visas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis būtų įtrauktas į apskaitą bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, o tokiu elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Iš aptarto teisinio reguliavimo aiškiai matyti, kad išmokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktą medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų paaiškinimų, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad U. Š. padarė nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktos U. Š. atstovas advokatas D. Cvetkovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jame nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių U. Š. kaltę. Tačiau Apygardos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie administracinės bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir įvertinti ir kurių pakanka tam, kad U. Š. būti pripažinta kalta, padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, kad rodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. U. Š. kaltę padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Jos kaltę pagrindžia operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad buvo tikrinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2017 m. sausio – gruodžio mėnesius, bendrovės kasos knyga, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, atleistų ir dirbančių darbuotojų darbo sutartys, avansinės apyskaitos ir kiti dokumentai. Pažymoje užfiksuotos nustatytos tam tikros aplinkybės (b. l. 5–7, t. I), o tikrintų dokumentų kopijos pateiktos į bylą. Patikrinimo metu buvo gauti D. S., I. N., J. L. paaiškinimai (b. l. 8, 12, 11, t. I). Po patikrinimo buvo surašytas Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo aktas (b. l. 13, t. I). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaip liudytojos buvo apklaustos J. L. ir I. N., kurios teismo posėdžio metu visiškai patvirtino paaiškinimuose nurodytus duomenis ir patvirtino, kad joms buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas atlyginimas. Apygardos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų J. L. ir I. N. parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka byloje surinktų duomenų visumą. Nors J. L. rašytiniuose paaiškinimuose neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio sumos palyginus su parodymais, duotais teisme, nežymiai skiriasi, netikėti jais nėra jokio pagrindo, nes visų parodymų esmė yra ta pati, o nesinaudojant užrašais prisiminti išmokėtas tikslias pinigų sumas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. birželio mėnesio yra neįmanoma. Pačiame pirmame J. L. pasirašytame dokumente, kuris buvo pagrindas pradėti tyrimą nurodyta, kad „...UAB (duomenys neskelbtini) direktorė sąmoningai moka atlyginimus vokeliuose, slėpdama mokesčius nuo valstybės. Tai gali paliudyti anksčiau dirbę darbuotojai, nes jų išėjimo priežastis – nesąžiningas darbdavio elgesys ir mokamas atlyginimas vokeliuose“ (b. l. 9, t. I). Tas pačias aplinkybes J. L. ir N. nurodė visų apklausų metu. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad U. Š. parodymai, jog protokole padarytų pažeidimų ji nepadarė, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, o teiginiai, kad buvusios darbuotojas ją apkalba ir šmeižia yra niekuo nepagrįsti. Niekuo nepagrįsti ir apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad „ ...I. N. ir U. Š. darbiniai santykiai nesusiklostė, kilo įtampa, galimo konflikto galimybė, ko pasėkoje I. N. išeina iš darbo ir prie kompanijos su J. L., jos paprašyta sutinka dalyvauti buvusios vadovės šmeižimo akcijoje“. Taigi remiantis byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai nustatyta, kad U. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, išmokėjo darbuotojoms darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į bendrovės buhalterinius dokumentus, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.
10. Atmestini kaip nepagrįsti U. Š. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentai dėl D. S., UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos, bendrovėje dirbusios nuo 2016-05-17 iki 2017-06-30 administratorės, t. y. buvusios apskaitininkės, parodymų. Atstovas tvirtina, jog teismas nepagrįstai rėmėsi šios darbuotojos paaiškinimais, duotais 2018-01-23 FNTT, kadangi ši darbuotoja vėliau nebuvo apklausta nei VMI, nei teisme. Atstovo nuomone, teismas tokiu būdu pažeidė tiesioginio faktinių duomenų ištyrimo teisme principą. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje tik paminėjo šios minėtos buvusios Bendrovės darbuotojos paaiškinimus, kurie buvo duoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai (b. l. 10, t. I) ir nurodė, jog žodiniu susitarimu D. S. su direktore J. Š. susitarė, kad jos atlyginimas nuo 300 Eur (atskaičius mokesčius) pakils ir ji į rankas gaus 400 Eur, o atlyginimo skirtumą direktorė jai išmokėdavo kaip kompensaciją už kurą. Rašytinė bylos medžiaga buvo tinkamai ištirta (b. l. 39, t. II) ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisę remtis šiuo paaiškinimu kaip įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu kitus surinktus įrodymus šioje byloje, ką ir padarė, nepažeisdamas procesinių teisės normų.
11. Apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu. Tačiau Apeliacinės instancijos teismas minėto principo pažeidimo šioje administracinio nusižengimo byloje neįžvelgia. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo turinys patvirtina, kad teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindė išvadas. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto nutarimo.
12. Apeliaciniu skundu U. Š. atstovas išreiškė norą administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso forma, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai gali būti pašalinti tik bylą nagrinėjant žodžiu. Tačiau Apygardos teismo vertinimu, toks atstovo prašymas nėra pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, surengė net septynis posėdžius, administracinėn atsakomybėn patrauktoji U. Š. turėjo galimybę išsamiai susipažinti su visa bylos medžiaga ir pateikti papildomus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad U. Š. teisė į gynybą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo suvaržyta, ji buvo supažindinta su administracinio nusižengimo kodekse numatytomis teisėmis, tarp jų ir teise turėti atstovą, tačiau tokios teisės ji nepageidavo ir gynėsi pati. Todėl vien tai, kad apeliacinį skundą surašęs jos atstovas nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir negalėjo užduoti klausimų bylos dalyviams, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią administracinio nusižengimo bylą neišsamiai.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
U. Š. atstovo advokato D. C. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.