Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant atstovui advokatui M. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs administracinių nusižengimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2016-10-24 apie 11.05 val. Vilniuje, J. Jasinskio – Pakalnės g., vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, pasuko į kairę pažeisdamas kelio ženklo Nr. 323 „Sukti į kairę pusę draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis 7-21 h“ reikalavimus. Tokiais savo veiksmais E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 8 punktų nuostatas, t.y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

E. R. teismo posėdyje dėl padarytų administracinių nusižengimų paaiškino, kad kaltę dalyje dėl važiavimo automobiliu pažeidžiant kelių ženklo „Sukti į kairę pusę draudžiama“ reikalavimus pripažino visiškai, tačiau neigia, jog jis automobilį vairavo neturėdamas teisės. Paaiškino, kad jam buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, leidimo galiojimo terminas nėra pasibaigęs, todėl jo manymu, jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones.

Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad 2016-10-24 tarnybos metu pastebėjo vairuotoją, kuris vairuodamas automobilį „Toyota“ pasuko po draudžiamu ženklu, kai buvo draudžiama sukti į kairę darbo dienomis tam tikru laiku. Sustabdžius šį vairuotoją, kaip vėliau nustatė jo tapatybę – E. R., jis padavė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas pradedančiam vairuotojui. Patikrinus duomenų bazę buvo nustatyta, jog asmuo neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. E. R. paaiškino, kad jis buvo nuvykęs į „Regitra“, tačiau jam atsisakė pakeisti vairuotojo pažymėjimą, nes jis pateikė netvarkingus dokumentus. Duomenų bazėje buvo matyti, kad E. R. buvo baustas už KET pažeidimus, todėl jis privalėjo išklausyti papildomą kursą. Papildomai liudytojas paaiškino, kad jei pradedantys vairuotojas per 2 metus padaro KET pažeidimą, šis asmuo privalo išklausyti metų bėgyje kursą, to nepadarius, naujas vairuotojo pažymėjimas neišduodamas. Atsakant į atstovo klausimus, liudytojas R. Ž. paaiškino, kad duomenų bazėje E. R. anketiniai duomenys buvo patikrinti pagal jo asmens kodą, matė asmens nuotrauką.

Liudytojas T. S. paaiškino, kad tarnybos metu matė, kaip vieno automobilio vairuotojas, kaip vėliau nustatė jo tapatybę – E. R., pasuko į kairę pažeidžiant kelio ženklą, kuris draudžia darbo valandomis sukti toje vietoje į kairę. Kolega R. Ž. sustabdė šį vairuotoją. Nustatant vairuotojo tapatybę naudota duomenų bazė, nustatyta, kad automobilį vairavo E. R., kuriam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kaip pradedančiam vairuotojui, kurio (pažymėjimo) galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Duomenų bazėje „Polis2“ matė, kad E. R., kaip pradedantysis vairuotojas padarė KET pažeidimą, todėl jis privalėjo išklausyti papildomą kursą. E. R. to nepadarė, be to jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs.

Už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių administracinė atsakomybė numatyta ANK 424 str. 2 d. Pažymėtina, kad ANK nedetalizuojami atvejai ar nenustatomos sąlygos, kurioms esant pripažįstama, kad asmuo neturi teisės vairuoti apskritai ar neturi teisės vairuoti tik tam tikros rūšies transporto priemonių. Tuo tarpu teisės vairuoti suteikimo, atėmimo ir kt. teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo 22 str., kuriame įtvirtinti teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimo pagrindai, 5 dalyje nurodoma, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos. Be to, Įstatymo 24 straipsnio, kuriame numatyti teisės vairuoti atėmimo ir grąžinimo pagrindai, 9 dalyje nurodoma, kad pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, iš minėtų Įstatymo nuostatų matyti, kad pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems tam tikrus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatyta pareiga per vienerius metus, nuo tų pažeidimų padarymo dienos, baigti papildomą vairuotojų mokymą, o jų nebaigus – prarandama teisė vairuoti transporto priemones.

Be to, aptartos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos su nuoroda į Papildomo vairuotojų mokymo aprašą, atkartotos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 44 – 471 punktuose, reglamentuojančiuose vairuotojo pažymėjimų išdavimo pradedantiesiems vairuotojams tvarką.

Taigi, sisteminis, lingvistinis bei loginis šių teisės aktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad pradedantysis vairuotojas, kuriam išduotas dvejus metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, padaręs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 patvirtinto Papildomo vairuotojų tvarkos parašo 1 punkte nurodytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, privalo per vienerius metus baigti papildomą vairuotojų mokymą. Neįvykdžiusiam šios pareigos pradedančiajam vairuotojui, išduotas vairuotojo pažymėjimas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nekeičiamas, o jis laikomas praradusiu teisę vairuoti ir, jei, pasibaigus dvejiems metams išduotojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, jis vairuoja transporto priemonę, gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto ANK 424 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. R., kaip pradedančiajam vairuotojui, vairuotojo pažymėjimas išduotas 2012-02-22 ir galiojo iki 2014-02-22 (b.l. 4). Tačiau jis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad 2013-01-20, vairuodamas automobilį, nesilaikė KET ženklo 204 (STOP) reikalavimo. Kadangi E. R. pažeidęs KET reikalavimą, už kurį šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, šį papildomą mokymą privalėjo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos, t.y iki 2014-01-20. E. R. papildomų mokymų nebaigė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 9 d. numato, kad pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 str. 5 d., numatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones, jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Akivaizdu, kad tokiu atveju E. R. neturi ne tik galiojančio vairuotojo pažymėjimo, bet ir yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Teisę vairuoti transporto priemones E. R. galės susigrąžinti tik perlaikęs vairavimo egzaminą. Tuomet jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 9 d., bus išduotas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pasikeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

E. R. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 424 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai atitinka ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, t. y. transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 289 iki 652 eurų arba administracinis areštas, bei kelio ženklų nesilaikymas - bauda nuo 28 iki 86 eurų. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, E. R. padaryti pažeidimai, kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, o ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis perkvalifikuotinas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

E. R. kaltė įvykdžius administracinius nusižengimus, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-75652483-16, policijos pareigūno R. Ž. tarnybiniu pranešimu, liudytojų R. Ž. ir T. S. paaiškinimais, bei kita rašytine bylos medžiaga.

E. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą E. R., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, todėl jam skirtinos baudos, artimesnės minimaliai ANK 424 straipsnio 2 dalies ir 417 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytai baudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 300 € (trijų šimtų eurų) baudą;

padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 30 € (trisdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatą, E. R. paskirti galutinę bausmę – 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16062700121 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.