Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-242 -112/2014

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. Nr. 2-68-3-19463-2013-8)

2015 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Jolanta Gailevičienė, Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo individualios įmonės S. Jokužio leidyklos- spaustuvės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IĮ S. Jokužio leidyklos-spaustuvės ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl žemės nuomos mokesčio apeliantė teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra valstybinės žemės sklypo nuomininkė. Mano, kad ši išvada yra nelogiška, nes dar nuo 1997 m. iki 2001 m. UAB „Minonas“, buvusi statinių savininkė, mokėjo nuomos mokestį, o kai ieškovė įsigijo pastatus, mokesčius už ją mokėjo ji. Teigia, jog įsigydama pastatus iš varžytynių, perėmė teises ir pareigas, kylančias iš valstybinės žemės nuomos sutarties, kaip numatyta CK 6.394 ir 6.396 straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ginčas iš esmės yra dėl to, ar ieškovė turi teisę įsigyti sklypą be aukciono ir ar yra žemės sklype ieškovei priklausantys statiniai. Ieškovė teigia, jog jai žemės sklypas turi būti parduodamas, nes yra užstatytas jai priklausančiais pastatais. Be to, teigia, jog už šią žemę moka nuomos mokestį. Atsakovė teigia, jog ieškovė neturi teisės įsigyti žemės sklypo be aukciono, nes pastatai yra nunykę, nenaudojami pagal paskirtį ir žemės sklypas pastatų eksploatacijai nenaudojamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra ieškovei priklausantys šie statiniai: pastatas – šiltnamių buitinis pastatas, unikalus Nr. 2198-5009-0015, 46 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti S. Jokužio leidyklai-spaustuvei nuosavybės teise (t. 1, b. l. 24–27).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti žemes sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. LR žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga – šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ginčas kilęs dėl to, ar valstybiniame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Kaip nustatyta, statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip nebaigti statiniai. Jie įregistruoti remiantis 2005-12-28 sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1987-02-03 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) m. sav., (duomenys neskelbtini), statybai buvo išduotas teisėtai ir vadovaujantis galiojusiomis LR statybos įstatymo nuostatomis. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pažymai apie nebaigtą statinį gauti ir nekilnojamajam daiktui ir jo daiktinėms teisėms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi statiniai įregistruoti kaip nebaigti statyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu neatsiranda teisės ir pareigos asmenims tuo atveju, kai statinių konkrečiame valstybiniame žemės sklype nėra. Teismas šiuo atveju rėmėsi atsakovės pateiktais įrodymais apie nunykusius pastatus. Kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklype ieškovei priklausančių statinių faktiškai nėra. Statinių registracijos duomenys, kur nurodytas statinių procentinis baigtumas, nėra nuginčyti. Vadinasi, pagal registro duomenis, pastatai yra nebaigti statyti, o ne nunykę. Atsakovės sudarytas patikrinimo aktas registracijos duomenų nenuneigia. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iš viso nėra statinių. Atkreiptinas dėmesys, kad daugumos statinių baigtumas įregistruotas tik 10 procentų, todėl akivaizdu, kad faktinė pastatų būklė nėra itin gera, kad gali būti tik pamatai, tačiau tai nereiškia, kad jie yra nunykę. Be to, bylos duomenimis patvirtinta, jog ieškovė įsigijo statinius, kuriuos būtina rekonstruoti, kuriems būtinas kapitalinis remontas. Vadinasi, jie nėra nunykę, tiesiog jiems būtinas kapitalinis remontas, rekonstrukcija (t. 1, b. l. 36). Be to, iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų taip pat negalima teigti, kad statiniai yra nunykę. Pateiktoje fotonuotraukoje aiškiai matyti, kad yra pastatas, o ne išlikę jo pamatai. Šio pastato baigtumas, pagal registro duomenis, yra 46 procentai, todėl akivaizdu, kad jis tiesiog nėra baigtas, ką patvirtina ir fotonuotraukos (t. 1, b. l. 29). Visi šie duomenys suponuoja išvadą, kad statiniai yra ir jų būklė atitinka registre nurodytą būklę – nebaigti statyti, todėl atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad Nekilnojamo turto registre įregistruoti duomenys nesutampa su esančiais natūra. Esant statinių registracijos faktui ieškovės vardu, ieškovė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, turi teisę pirkit žemę ne aukciono būdu.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad faktiškai pastatų nėra, taip pat konstatavo, kad žemės sklypas nenaudojamas ir pastatams eksploatuoti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2. punktu, kuriame nurodyta, kad parduodami ir išnuomojami valstybės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kaip nurodyta teismų praktikoje, būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

Kaip nustatyta, statiniai žemės sklype yra ir jų daugumos baigtumas yra tik 10 procentų ir jie yra 70 procentų fizinio nusidėvėjimo. Ieškovė tokios būklės statinius ir įsigijo. Juos būtina rekonstruoti ir pabaigti statyti, norint juos eksploatuoti. Tam, kad ieškovė galėtų naudotis pastatais, prie jų prieiti, juos aptarnauti, būtinas žemės sklypas. Pažymėtina, kad pastatams naudoti žemės sklypas priskirtas buvo dar tuomet, kada jie priklausė Lietuvos jūrų laivininkystei (t. 1, b. l. 90–91). Naudojimosi žemės sklypu faktą patvirtina tai, kad ieškovė mokėjo žemės nuomos mokesčius nuo 2006 m. iki 2013 m. (t. 1, b. l. 149–157), bei tai, kad ieškovė inicijavo žemės sklypo suformavimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-03 įsakymu Nr. AD1-1133 dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo buvo patvirtintas žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (t. 1, b. l. 9). Taigi žemės sklypo ribos, reikalingos pastatų eksploatacijai, yra suformuotos ir jos atitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad naudojimasis pastatais pagal jų paskirtį nereiškia to, kad jie turi būti tiesiogiai naudojami taip, kaip nurodyta pagal Nekilnojamojo registro duomenis. Pagal šiuos duomenis, pastatas, kurio baigtumas yra 46 procentai, o nusidėvėjimas 12 procentų, turi būti naudojamas kaip administracinis pastatas, kiti statiniai – šiltnamiai. Jų baigtumas yra 10 procentų ir nusidėvėjimas – 70 procentų. Akivaizdu, kad tiesiogiai šiltnamiuose auginti šiuo metu atitinkamus augalus ar tiesiogiai naudoti administracinį pastatą pagal jo paskirtį nėra galimybės. Tačiau ieškovė, turėdama tokios būklės pastatus, pirmiausia turi juos pabaigti statyti, o norint juos pabaigti, reikalingas žemės sklypas, kuris naudojamas statinių aptarnavimui, jų būklės gerinimui. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad ieškovė naudojasi žemės sklypu, kuris reikalingas jos nuosavybės teise turimiems pastatams tinkamai eksploatuoti pagal jų dabartinę būklę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, konstatavusi faktą, jog ieškovė galbūt netinkamai naudojasi žemės sklypu, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti. Vien netinkamo žemės sklypu naudojimosi fakto nustatymas nesudaro pagrindo atmesti prašymą parduoti žemės sklypą be aukciono (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė 2012-01-17 atsakyme dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra objekto, kuriam reikalingas žemės sklypas, ir todėl nepagrįstai atsisakė ieškovei parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis.

Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė pareiškė prašymą atsakovei dėl įsigyjamo arba nuomojamo žemės sklypo įregistravimo VĮ Registrų centre 2011-12-06 (t. 1, b. l. 23). Atsakovės įgalioti atstovai, siekdami įvertinti prašymo pagrįstumą, nuvyko į vietą nustatyti, ar sklypas naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą pastatų tiesioginę paskirtį (t. 1, b. l. 28). Nustačius, kad žemės sklypas nenaudojamas, atsakovė neįregistravo žemės sklypo, kuris suformuotas pagal 2011-06-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1133 patvirtintą žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nes realiai nėra išlikęs objektas, kuriam reikalingas žemės sklypas (t. 1, b. l. 8). Byloje nustačius ieškovės nuosavybės teise turimų statinių buvimo faktą, t. y. pripažinus ieškovės reikalavimą parduoti žemės sklypą be aukciono pagrįstu, yra pagrindas tenkinti ieškovės išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę įregistruoti suformuotą žemės sklypą, reikalingą statinių naudojimui, kuris buvo atmestas tais pačiais motyvais kaip ir prašymas parduoti žemės sklypą be aukciono.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę žemės sklypą parduoti per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi valstybinės žemės sklypo pardavimas turi vykti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo nustatyti atitinkamą terminą šiam veiksmui atlikti.

Nustačius, jog yra pagrindas ieškovei parduoti žemės sklypą be aukciono, nes ant jo yra pastatyti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai, nėra tikslinga pasisakyti dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad šiuo atveju įsigyti žemę ieškovė turi teisę kaip statinių savininkė, o ne kaip valstybinės žemės nuomotoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 3–4), 5 000 Lt sumokėjo už advokato pagalbą (t. 1, b. l. 83–84, 129–131). Įvertinus surašytų procesinių dokumentų kiekį, vykusių teismo posėdžių skaičių, konstatuotina, kad prašomos priteisti advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei IĮ S. Jokužio leidyklai-spaustuvei priteistina iš viso 5 144 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 145 Lt (t. 2, b. l. 4). Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Tenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovei priteistina 145 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012-01-17 sprendimą-atsakymą Nr. 13SD-55 „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“.

Įpareigoti atsakovę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas pagal 2011-06-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1133 patvirtintą žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, kaip atskirąjį nekilnojamojo turto vienetą.

Įpareigoti atsakovę valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ieškovei IĮ S. Jokužio leidyklai-spaustuvei lengvatinėmis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka.

Iš atsakovės ieškovei priteisti 1 489,80 Eur (5144 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 42 Eur (145 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.