- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- I1-235-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01431-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. Pravieniškių pataisos namuose–atviroje kolonijoje jis kalėjo nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad 1 būrio patalpose neįrengtos rūkymo vietos, todėl nuteistieji rūko gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose, dėl to pažeidžiamos jo, kaip nerūkančio asmens, teisės. Teigė, kad nuo 2017 birželio 14 d. jis atliko bausmę 1 būryje. Būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinti 8 asmenys, (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 14 asmenų. Vienam asmeniui patalpoje tekdavo ne daugiau kaip 2,5 kv. m ploto. Kamerų tipo patalpose nuteistieji buvo užrakinti 21 val. per parą. Skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje dirbtinė apšvieta buvo 21 lx, o 3 gyvenamojoje patalpoje –109 lx. Dėl tokio apšvietimo jam skaudėdavo akis, tapo dirglus. Taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ir kitose patalpose supuvę langų rėmai, vizualiai matomas pelėsis. Nebuvo galimybės tinkamai išvėdinti patalpų, nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija. Dušų patalpose nuo lubų byrėjo tinkas, dažai, ant kūno krito smėlis. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 15 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija (toliau – ir atsakovės atstovas, Pravieniškių PN-AK) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 78–83), papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, 2 būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje, 6 būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje, 1 būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje, 1 būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje, 9 būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje, kuriose jam faktiškai buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, naudotis sporto aikštelėmis, pasivaikščiojimo kiemų teritorija. Nurodė, jog kamerų nuteistieji atsakingi už gyvenamųjų patalpų valymą, budėtojai aprūpinami visomis valymui reikalingomis priemonėmis. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos rūkymo vietos, patalpose rūkyti draudžiama. Patalpų apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Įstaigoje gyvenamosiose patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui patalpos gali būti vėdinamos per langus. Atsakovės atstovas teigė, kad įstaiga užtikrina dušo patalpų būklę, langai tvarkingi. Nuteistųjų išdaužti langai nedelsiant keičiami, patalpos remontuojamos pagal poreikį, esant asignavimams. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Iš pareiškėjo skundo turinio ir paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl 1 būrio 2 gyvenamosios patalpos ir 3 gyvenamosios patalpos vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto normos.
Atsakovės atstovo duomenimis, nurodytais 2019 m. liepos 29 d. pažymoje ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje (b. l. 86, 87), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 37,07 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, o faktiškai tuo laikotarpiu gyveno 11 asmenų. Pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 10 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 21,39 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, o faktiškai tuo laikotarpiu gyveno 6 asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje gyveno 8 asmenys, o (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje gyveno 14 asmenų. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje gyveno 16-18 asmenų. Tvirtino, kad lovų skaičius buvo sumažintas, dalis lovų išnešta po to, kai jis padavė teismui skundą, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Teismas posėdžio metu pareiškėjui išaiškino teisę pateikti papildomus įrodymus, reikšti prašymą apklausti liudytojus. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas nurodė, kad šia teise nepasinaudos.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas keitė poziciją dėl vietų skaičiaus, taip pat nepasinaudojo teise pateikti papildomų įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti dėl ginčo laikotarpiu gyvenusių asmenų skaičiaus, vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie patalpų plotą ir faktiškai jose gyvenusių asmenų skaičių.
Atitinkamai atlikus skaičiavimus matyti, kad pareiškėjui kalint 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje jam teko 3,37 kv. m (37,07 kv. m /11=3,37 kv. m) gyvenamojo ploto, (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje jam teko 3,565 kv. m (21,39 kv. m / 6 = 3,565 kv. m) gyvenamojo ploto. Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu dieniniu ir naktiniu dirbtiniu apšvietimu gyvenamosiose patalpose.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo rezultatus užfiksavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-2981 (toliau – 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas) (b. l. 27–33). Šiame patikrinimo akte konstatuota, kad Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių tyrimų poskyrio 2019 m. balandžio 15 d. Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolu Nr. F-A-205/2019 (b. l. 35) nustatyta, kad 1 sektoriaus 1 būrio 2 gyvenamosios patalpos dirbtinės apšvietos vertė buvo 21+4 lx, 1 būrio 3 gyvenamosios patalpos dirbtinės apšvietos vertė buvo 109+18 lx. 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto išvadose nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK veikla vykdoma pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Byloje duomenų apie pažeidimo pašalinimą nėra, todėl byloje nepaneigta, kad pareiškėjui kalint 1 būrio 2 ir 3 gyvenamojoje patalpoje tam tikrais laikotarpiais buvo netinkama dirbtinė apšvieta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pažeidžiamos jo, kaip nerūkančio asmens teisės, nes kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje nurodė, kad lokalinių sektorių lauke yra įrengtos vietos rūkymui (b. l. 80, 87). Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. atsakyme Nr. (2-22 4.80) PA-22108 į A. L. skundą (toliau – ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymas) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu rūkymo faktas gyvenamosiose ar pagalbinėse patalpose nenustatytas (b. l. 5–8). Teritorijoje yra įrengta ir pažymėta vieta skirta rūkymui. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas (b. l. 27–34). Be to, iš byloje pateiktų dienotvarkių matyti, kad pareiškėjas galėjo laisvai judėti lauke (b. l. 93–106). Taigi, byloje esančiais duomenimis paneigti pareiškėjo skundo argumentai, jog jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamųjų patalpų, kuriose jis atliko bausmę, ir kitų būrio patalpų langų rėmai supuvę, vizualiai matomas pelėsis, nebuvo galimybės tinkamai išvėdinti patalpų, nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija, kaupėsi drėgmė. Dušų patalpose nuo lubų byrėjo tinkas, dažai, ant kūno krito smėlis.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte (b. l. 27–33) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad 1 būrio pastatas senas, seniai remontuotas. Nustatyta, kad 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje ir tualeto su prausykla patalpose langų rėmai supuvę, tualetų langų stiklai išdaužyti, po palangėmis matyti plyšiai, langai sunkiai varstomi. Tualeto ir prausyklos patalpos seniai remontuotos, sienos suskilę, lupasi dažai. Patikrinimo akto išvadose nustatytas Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punkto pažeidimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl senų, techniškai netvarkingų langų, sienų ir lubų būklės ir galimybės nebuvimo tinkamai išvėdinti patalpas yra pagrįsti (b. l. 27–33). Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punkto pažeidimai 1 būrio bendrojo naudojimo patalpose nustatyti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. kovo 8 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-1163 (toliau – ir 2019 m. kovo 8 d. patikrinimo aktas) (b. l. 52–58).
Duomenys užfiksuoti 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakyme pareiškėjui patvirtina, kad 2019 m. balandžio 12 d. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpoje oro temperatūros, santykinės oro drėgmės atitikties reglamentuotiems reikalavimams pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 5–8, 27–33). Tačiau 2019 m. kovo 8 d. patikrinimo akte užfiksuotas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (duomenys neskelbtini) būrio prausykloje, kurioje oro temperatūros vertės buvo mažesnės už higienos normoje reglamentuojamus dydžius (b. l. 52–58).
Pažymėtina, kad visos pataisos namų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos turi būti valomos pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b. l. 107–112). Ši patalpų valymo vykdymo tvarka privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems. Kaip matyti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymo pareiškėjui, operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad nuteistieji, pagal grafiką turėję valyti bendrojo naudojimo patalpas, nevykdė savo pareigų, nes 1 sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio bendrojo naudojimo patalpų paviršiai buvo nevalyti, su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais, buvo rastas vizualiai matomas pelėsis (b. l. 6). Gyvenamosiose patalpose vizualiai matomo pelėsio neaptikta. 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto išvadose nustatytas Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto pažeidimas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK administracija (pareigūnai) negali būti atsakingi už tai, kad nuteistieji nevykdo savo pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuteistieji per parą patalpoje buvo užrakinti 21 val. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu jis buvo užrakintas 21 val. per parą, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai (neveikimas).
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. gyvenant 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje (nuo 2018 m. lapkričio 21 d.) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose patalpoje (nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.), išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose (b. l. 90–92), nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta, pataisos įstaigoje esantys įrenginiai (įranga) nebuvo techniškai tvarkingi, tinkamai įrengti ir prižiūrimi, patalpų būklė neatitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimų.
Į bylą pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą yra duomenys, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus yra kreipęsis dėl bėrimo, nemigos, traumų ir pan. 2019 m. liepos 29 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją už nurodytą ginčo laikotarpį nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., duomenų, kad nuteistasis kreiptųsi į Sveikatos priežiūros skyrių dėl sutrikusio kvėpavimo, suprastėjusio regėjimo ar sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, nėra (b. l. 85). Byloje esančioje 2019 m. rugsėjo 23 d. Psichologinėje pažymoje-rekomendacijoje dėl A. L. priežiūros ypatumų nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas save žalojo, tačiau psichologo konsultacijos atsisakė (b. l. 149). Teismas atkreipia dėmesį, kad šis įvykis buvo po vertinamojo laikotarpio pabaigos, todėl nesietinas su ginčo laikotarpiu buvusiomis kalinimo sąlygomis.
Taigi, teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Nagrinėjimu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjo patiriami nepatogumai būtų nepertraukiamai trukę ilgą laiką ar kad tai būtų sukėlę kokių nors sveikatos sutrikimų. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl šiuo aspektu patiriamų nepatogumų, išgyvenimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigos psichologinę tarnybą.
Teismas pažymi, jog pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimų sąlygų su pretenzijomis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kreipėsi 2019 m. kovo ir gegužės mėnesiais, t. y. iš esmės tik prieš kreipdamasis į teismą. Dėl pareiškėjo kreipimųsi į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas kitu ginčo laikotarpiu duomenų nėra, todėl darytina išvada, jog neigiamo pobūdžio išgyvenimai nebuvo tokio pobūdžio, jog sukeltų neigiamas pasekmes, kurios būtų kompensuojamos pinigais.
Įvertinęs padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-806-525/2019). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.