Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl 1 būrio 2 gyvenamosios patalpos ir 3 gyvenamosios patalpos vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto normos.

Atsakovės atstovo duomenimis, nurodytais 2019 m. liepos 29 d. pažymoje ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje (b. l. 86, 87), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 37,07 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, o faktiškai tuo laikotarpiu gyveno 11 asmenų. Pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 10 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 21,39 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, o faktiškai tuo laikotarpiu gyveno 6 asmenys.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu dieniniu ir naktiniu dirbtiniu apšvietimu gyvenamosiose patalpose.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo rezultatus užfiksavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-2981 (toliau – 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas) (b. l. 27–33). Šiame patikrinimo akte konstatuota, kad Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių tyrimų poskyrio 2019 m. balandžio 15 d. Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolu Nr. F-A-205/2019 (b. l. 35) nustatyta, kad 1 sektoriaus 1 būrio 2 gyvenamosios patalpos dirbtinės apšvietos vertė buvo 21+4 lx, 1 būrio 3 gyvenamosios patalpos dirbtinės apšvietos vertė buvo 109+18 lx. 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto išvadose nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK veikla vykdoma pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Byloje duomenų apie pažeidimo pašalinimą nėra, todėl byloje nepaneigta, kad pareiškėjui kalint 1 būrio 2 ir 3 gyvenamojoje patalpoje tam tikrais laikotarpiais buvo netinkama dirbtinė apšvieta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pažeidžiamos jo, kaip nerūkančio asmens teisės, nes kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje nurodė, kad lokalinių sektorių lauke yra įrengtos vietos rūkymui (b. l. 80, 87). Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. atsakyme Nr. (2-22 4.80) PA-22108 į A. L. skundą (toliau – ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymas) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu rūkymo faktas gyvenamosiose ar pagalbinėse patalpose nenustatytas (b. l. 5–8). Teritorijoje yra įrengta ir pažymėta vieta skirta rūkymui. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas (b. l. 27–34). Be to, iš byloje pateiktų dienotvarkių matyti, kad pareiškėjas galėjo laisvai judėti lauke (b. l. 93–106). Taigi, byloje esančiais duomenimis paneigti pareiškėjo skundo argumentai, jog jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamųjų patalpų, kuriose jis atliko bausmę, ir kitų būrio patalpų langų rėmai supuvę, vizualiai matomas pelėsis, nebuvo galimybės tinkamai išvėdinti patalpų, nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija, kaupėsi drėgmė. Dušų patalpose nuo lubų byrėjo tinkas, dažai, ant kūno krito smėlis.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte (b. l. 27–33) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad 1 būrio pastatas senas, seniai remontuotas. Nustatyta, kad 1 būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje ir tualeto su prausykla patalpose langų rėmai supuvę, tualetų langų stiklai išdaužyti, po palangėmis matyti plyšiai, langai sunkiai varstomi. Tualeto ir prausyklos patalpos seniai remontuotos, sienos suskilę, lupasi dažai. Patikrinimo akto išvadose nustatytas Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punkto pažeidimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl senų, techniškai netvarkingų langų, sienų ir lubų būklės ir galimybės nebuvimo tinkamai išvėdinti patalpas yra pagrįsti (b. l. 27–33). Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punkto pažeidimai 1 būrio bendrojo naudojimo patalpose nustatyti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. kovo 8 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-1163 (toliau – ir 2019 m. kovo 8 d. patikrinimo aktas) (b. l. 52–58).

Pažymėtina, kad visos pataisos namų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos turi būti valomos pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b. l. 107–112). Ši patalpų valymo vykdymo tvarka privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems. Kaip matyti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymo pareiškėjui, operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad nuteistieji, pagal grafiką turėję valyti bendrojo naudojimo patalpas, nevykdė savo pareigų, nes 1 sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio bendrojo naudojimo patalpų paviršiai buvo nevalyti, su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais, buvo rastas vizualiai matomas pelėsis (b. l. 6). Gyvenamosiose patalpose vizualiai matomo pelėsio neaptikta. 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto išvadose nustatytas Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto pažeidimas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK administracija (pareigūnai) negali būti atsakingi už tai, kad nuteistieji nevykdo savo pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo.