- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-7084-971/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01756-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., I. Š., A. K., R. K., VĮ Turto bankui
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, veikdama Telšių apylinkės teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., I. Š., A. K., R. K., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama, siekiant įteisinti nekilnojamojo turto: buto, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais - sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paveldėjimo faktinio valdymo būdu teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. P. po jos motinos S. K. mirties (duomenys neskelbtini). (turėtų būti (duomenys neskelbtini).) visą jos palikimą įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu priėmė faktiškai pradėjusi valdyti visą šį turtą.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). susituokė pareiškėjos ir suinteresuotų fizinių asmenų tėvai - A. K. ir S. K. (G.). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja A. K. (po (duomenys neskelbtini). santuokos sudarymo pavardė – P.), bei suinteresuoti asmenys – 1(duomenys neskelbtini) S. K., (duomenys neskelbtini). I. K. (po (duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo pavardė – Š.), (duomenys neskelbtini)A. K., (duomenys neskelbtini). R. K.. (duomenys neskelbtini) mirė A. K., (duomenys neskelbtini) mirė S. K.. Po S. K. mirties įpėdiniai, tarp jų ir pareiškėja, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo turėjo iki 2009 m. gegužės 19 d., tačiau nė vienas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Turtu naudojosi ir dabar naudojasi, jį išlaikė ir dabar išlaiko pareiškėja. Pažymi, kad pareiškėja po mamos mirties turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu teises įgyvendino visoje apimtyje, o ne kurios nors turto dalies atžvilgiu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl palikimo priėmimo ir įforminimo teisės aktų nustatyta tvarka paveldėjimo teisei realizuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kurio prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos S. K. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuoti asmenys S. K., I. Š., A. K., R. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų S. K., I. Š., A. K. bei R. K. tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini)., motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad S. K. vardu nuosavybės teise registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, adresu duomenys neskelbtini), su priklausiniais - sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį nekilnojamąjį turtą S. K. įgijo po A. K. mirties asmeninės nuosavybės teise. Po S. K. mirties įstatyminiai įpėdiniai į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po motinos S. K. mirties toliau rūpinosi paveldimu turtu – jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius, turto išlaikymo mokesčius. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke po savo motinos mirties.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė po savo motinos S. K. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, tačiau nenurodant konkrečiai paveldėto turto.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Pareiškėja už pareikštą pareiškimą sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Nors šiuo atveju pareiškimas tenkinamas, tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos užvedimo teisme priežastis ir juridinio fakto nustatymo tikslą, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 25,76 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pareiškėjai), šių išlaidų susidarymo priežastis (dėl suinteresuotų asmenų informavimo apie bylos procesą), ši suma priteistina valstybei iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties jos dukra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjos A. P. 25,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.