Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-245-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
1A-524-245-2011
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00261-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
G. V.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-245/2011Teisėja V. Stangvilienė Proceso Nr. 1-52-1-00261-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. pagal LR BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2010-03-15, apie 12 val. atvyko į Alytaus miestą ir Naujoji g. 8, Ž. L. individualios įmonės patalpose, savo vardu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią iš Ž. L. perėmė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį 29 300 Lt vertės automobilį „Dacia Logan MCV Laureate“ v/n (duomenys neskelbtini) kuris pagal 2008-05-09 lizingo sutartį perduotas valdyti ir naudotis Ž. L. IĮ „Lidėja“. Automobilį turėjo grąžinti 2010-03-18, 13 val., tačiau jo sutartą dieną negrąžino, tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. L. 29 300 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad yra nekaltas, nes nusikaltimo neplanavo, juo pasinaudojo asmenys, kurie net nėra nustatyti. Jo padaryta veika yra ne nusikaltimas, o nesusipratimas. Žala atlyginta, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi. Supranta, kad pasirašęs nuomos sutartį pasielgė labai neatsakingai, kad pažeidė įstatymą, tačiau paskirta bausmė neatitinka padarytos veikos pavojingumo. Teismas neatsižvelgė, kad jis yra jauno amžiaus, nori dirbti ir mokytis, pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo tyrėjus, turi sergančią mamą, tėvas miręs, nėra kam padėti sergančiai mamai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo G. V. nusikalstamą veiką pagal LR BK 182 str. 1 d. ir laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė esantis nekaltas dėl padaryto nusikaltimo, tačiau, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo Ž. L., iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, transporto priemonės nuomos sutartimi, daikto pateikimo ir apžiūros protokolu, sąskaita dėl kelio mokesčio, šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip G. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis Ž. L. parodė, kad telefonu paskambinęs asmuo teiravosi dėl automobilio nuomos, po to į jo firmą atvykęs G. V., pasirašė automobilio nuomos dokumentus, nurodė gyvenantis Kaune. Dėl išvykimo su nuomojamu automobiliu į užsienį nebuvo net kalbos, automobiliu žadėjo naudotis tik Lietuvoje. Pasibaigus nuomos laikui, automobilio negrąžino. Bandė paskambinti sutartyje G. V. nurodytu telefonu, bet šis neatsiliepė. Po kiek laiko gavo SMS žinutę, iš kurios suprato, jog ji išsiųsta Norvegijoje. Paskambino užfiksuotu numeriu, telefonu kalbėjęs asmuo pasakė, kad automobilis sugedęs. Dar vėliau kreipėsi kaltinamojo broliu prisistatęs asmuo ir grąžino išnuomotą automobilį, sumokėjo už viso laikotarpio nuomą.

Šiuo nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: transporto priemonės nuomos sutartis patvirtina, kad 2010-03-15 Ž. L. IĮ „Lidėja“ išnuomojo G. V. automobilį „Dacia Logan MCV Laureate“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodytas nuomos laikas – nuo 2010-03-15 13.00 val. iki 2010-03-18 13.00 val. G. V. adresas nurodytas Kaunas, Molo g. 31-4. Sutarties sąlygose nurodyta, kad išsinuomotu automobiliu be atskiro raštiško nuomotojo sutikimo galima naudotis tik Lietuvoje. Sutartyje yra atžyma apie automobilio grąžinimą, nurodyta, kad jį 2010-07-29 grąžino T. V. ( b.l. 12 ). UAB „Swedbank lizingas“ pateikti dokumentai bei transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis „Dacia Logan MCV Laureate“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybė, pagal lizingo sutartį perduotas naudotis Ž. L. individualiai įmonei „Lidėja“( b.l. 26-48, 50, 82-83). Sąskaitos dėl kelio naudojimo mokesčio patvirtina, kad automobiliu 2010 m. kovo ir balandžio mėnesiais buvo važinėjama Norvegijoje (b.l. 60-78).

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad G. V. savo vardu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią iš Ž. L. perėmė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį 29 300 Lt vertės automobilį „Dacia Logan MCV Laureate“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį turėjo grąžinti 2010-03-18, 13 val., tačiau jo sutartą dieną negrąžino, tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. L. 29 300 Lt turtinę žalą. Pažymėtina, kad pasirašydamas automobilio „Dacia Logan MCV Laureate“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, G. V. panaudojo apgaulę, nurodydamas klaidingą savo adresą Molo g. 31-4, Kaunas, taip pat nurodydamas, kad automobilį nuomojasi tik trims dienos 2010-03-15 – 2010-03-18, ir sumokėdamas nuomos mokestį tik už tris dienas, nors, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, asmuo vardu Vycka jam nurodė, kad pasivažinėsime savaitę, žinojo, kad išnuomotu automobiliu vyks į Norvegiją. Pasibaigus nuomos sutarties laikui apeliantas vengė automobilio valdytojo, neatsakė į jo skambučius, išjungė telefoną, vėliau melavo, kad automobilis sugedęs. Tokia G. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. V., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 182 str. 1 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., G. V. motyvuotai paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad apeliantas teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau teistas už nusikaltimus, susijusius su svetimo turto grobimu sukčiaujant, teistumas neišnykęs, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje pažymėta, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu G. V. išvyko iš savo gyvenamosios vietos, tuo pažeisdamas teismo paskirtą įpareigojimą, o būdamas užsienyje – Norvegijoje padarė nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas, kas rodo, jog jis nelinkęs taisytis.

Nors LR BK 182 str. 1 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo bei arešto bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes, teisėjų kolegijos nuomone, tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. 2 d. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti G. V., siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Už sukčiavimą G. V. paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu tos rūšies bausmės vidurkis, numatytas LR BK 182 str. 1 d. sankcijoje. Atsižvelgiant į kaltės rūšį – tiesioginę tyčią, nuteistojo asmenybę ir tyčinių nusikaltimų recidyvą, laikytina, kad bausmė G. V. nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, yra tinkama bausmės tikslams pasiekti (LR BK 41 str. 2 d.), teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą dvejiems metams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 64 str. pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinama su Klaipėdos miesto 2010-02-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktą bausmę, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl apelianto kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėEvaldas Gražys