- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-482-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A., A. T.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 3 dalį - 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme;
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį - 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pirma, ketvirta dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės dalinai pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė paskirta – areštas 35 (trisdešimt penkioms) paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. nuteistas už tai, kad 2009-06-19 iš nenustatytų asmenų už parduotą automagnetolą gavęs kaip tikrus, realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų pinigų, tai yra 2009-06-19, apie 12 val., būdamas (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pirko iš J. A. gėles, kurių kaina 6 Lt, ir atsiskaitydamas už šias gėles pateikė J. A. vieną netikrą 2000 m. pavyzdžio 100 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), o iš J. A. gavo 94 Lt grąžą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę bei psichotropinę medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tai yra 2009 m. balandžio mėn., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas adresu (duomenys neskelbtini) r., bei tvarkydamas iš nepažįstamo asmens įsigytą automobilį, jame rado ir pasiimdamas neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių), kurių masė yra 0,541 g, taip pat 2009 m. birželio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), slapta paimdamas jo senelės A. T. vartojamus receptinius vaistus ,,Lorafen Lorazepamum 2,5 mg” neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio bendroji masė tabletėse buvo ne mažesnė nei 0,045 g, ir abi šias neteisėtai įgytas narkotinę bei psichotropinę medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė su savimi rankinėje tol, kol 2009 birželio 19 d., apie 12 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) r., 18 vnt. rausvos spalvos tablečių ,,Lorafen Lorazepamum 2,5 mg”, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio bendroji masė tabletėse yra 0,045 g, bei narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių masė yra 0,541 g, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti mažesnį arešto bausmės dydį.
Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė. Taip pat nurodo, jog teismas galėjo skirti mažesnę bausmę, atsižvelgiant į netikro banknoto įgijimo aplinkybes, kadangi, pasak apelianto, jis pats buvo apgautas asmenų, nupirkusių iš jo automagnetolą, nes tai jie per jį realizavo netikrą 100 Lt banknotą. Taipogi nurodo, kad iš senelės A. T. paimtus receptinius vaistus pats naudojo nuo nemigos. Nurodo, jog pamiršo, kad rankinėje laiko 0,541 g jam nežinomos medžiagos, kad tai kanapės nežinojo, pats narkotinių medžiagų nevartoja, kad tai gali būti kokia tai psichotropinė medžiaga tokios galimybės neatmetė. Taip pat nurodo, kad neplanavo padaryti nusikaltimų, tačiau teigia, jog aplinkybės buvo jam nepalankios ir dėl savo neapdairumo jis padarė šiuos nusikaltimus, ką pripažįsta. Nurodo, kad paskirtų arešto bausmių dydis yra neadekvatus padarytų nusikaltimų sunkumui. Taipogi nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis padeda senelei A. T., dirba įvairius jos nurodytus darbus, nuveža ligotą mamą ir senelę pas gydytojus, jo mama yra 2 gr. invalidė, sunkiai vaikšto, tėvas miręs. Taip pat nurodo, kad nori ieškotis pastovaus darbo, nes gyvenant su senele reikia jai padėti mokėti mokesčius, išlaikyti butą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai A. T. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti mažesnį arešto bausmių dydį.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad neplanavo padaryti nusikaltimų, tačiau teigia, jog aplinkybės buvo jam nepalankios ir dėl savo neapdairumo jis padarė šiuos nusikaltimus, ką pripažįsta, atmestinas, kadangi minėtos aplinkybės neduoda teisinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis padeda senelei A. T., dirba įvairius jos nurodytus darbus, nuveža ligotą mamą ir senelę pas gydytojus, jo mama yra 2 gr. invalidė, sunkiai vaikšto, tėvas miręs, kad nori ieškotis pastovaus darbo, nes gyvenant su senele reikia jai padėti mokėti mokesčius, išlaikyti butą, atmestini, kadangi minėtos aplinkybės neatsveria bausmės tikslų ir paskirties. O tai, kad nuteistasis savo elgesiu pablogina šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti savo senele ir mama, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. T. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 213 str. 3 d., padarymą. Už minėtų nusikalstamų veikų padarymą įstatymų sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Iš paminėto akivaizdu, kad arešto bausmė nėra griežčiausia iš minėtų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų alternatyvių bausmių. Be to, iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog apeliantui už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., paskirta bausmė – areštas 20 parų – savo dydžiu yra mažesnė negu arešto bausmės vidurkis (šios arešto bausmės vidurkis – 52,5 paros), už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 213 str. 3 d., paskirta bausmė – areštas 25 paroms – savo dydžiu yra taipogi mažesnė negu arešto bausmės vidurkis (šios arešto bausmės vidurkis – 52,5 paros) ir yra arčiau arešto bausmės minimalios ribos, todėl jos nėra per griežtos.
Paskirdamas nuteistajam A. T. arešto bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – du nesunkūs nusikaltimai, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Vertinant A. T. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, įvykdė du nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam arešto bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijose numatyti arešto bausmės vidurkiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.