- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-30
- Bylos Nr.
- AS-143-126-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Seimo narių Juliaus Dautarto, Petro Luomano
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Juliaus Dautarto ir Petro Luomano pareiškimą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui privačių vežėjų asociacijai ,,Maršrutas“ dėl sprendimo dalies teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Julius Dautartas ir Petras Luomanas (toliau – pareiškėjai) pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-26-19 ,,Dėl keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais bilietų kainų nustatymo ir savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 1-5-23 pripažinimo netekusiu galios“ 3.1 ir 3.2 punktus prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punktui ir juos laikyti panaikintais. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-26-19 3.1 ir 3.2 punktų galiojimą, kol byla bus išnagrinėta teisme ir įsiteisės teismo sprendimas.
Pareiškėjai nurodė, kad nurodytais atsakovo sprendimo punktais nustatytos didesnės keleivių vežimo reguliariais reisais maršrutiniais taksi bilietų kainos, palyginus su bilietų kainomis, nustatytomis keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais autobusu. Pažymėjo, jog atsakovo sprendimas įsigalios nuo 2009 m. sausio 1 d., ankstesnės vertės bilietai galios iki 2009 m. vasario 1 d., maršrutinių taksi keleiviai patirs realių nuostolių dėl pabrangusių bilietų.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties dalimi pareiškėjų prašymą patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-26-19 3.1 ir 3.2 punktų galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pažymėjo, jog ginčijamu teisės aktu yra nustatytos didesnės keleivių vežimo reguliariais reisais maršrutiniais taksi bilietų kainos nei iki šiol. Teismo nuomone, šios teisės normos vykdymas iki teismo sprendimo priėmimo gali sukelti tiesioginių negrįžtamų neigiamų ekonominių ir teisinių pasekmių maršrutinių taksi keleiviams bei vežėjams, kartu tai apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą – panaikinus ginčijamą akto dalį, liktų sunkiai atkuriamos pasekmės keleiviams – nepagrįstai sumokėtos didesnės sumos už važiavimą maršrutiniais taksi, kai kuriems vežėjams iškiltų grėsmė prarasti rinkos dalį. Esant tokioms aplinkybėms, ginčijamos akto dalies galiojimas sustabdytinas, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla.
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes (neaišku, kokius tarifus taikyti keleiviams, važiuojantiems maršrutiniais taksi, kadangi skundžiamo sprendimo 4 punktu pripažintas netekusiu galios ankstesnis savivaldybės tarybos sprendimas, nustatęs bilietų kainas, o teismas nesustabdė šio punkto galiojimo), pažeidė proporcingumo principą, nepagrįstai gindamas vežėjų maršrutiniais taksi interesus, neįvertino galimų neigiamų pasekmių vežėjams autobusais, todėl vienų rinkos dalyvių interesai tapo ginami labiau nei kitų. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę bus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas leidžia administraciniam teismui taikyti ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę. Akto galiojimo laikinas sustabdymas yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pareiškėjai į teismą iš esmės kreipėsi su prašymu ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumą (b. l. 2 – 6). Todėl sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje turi būti atsižvelgiama į norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo proceso esmę, jo pobūdį ir tikslus.
Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas yra specifinis, iš esmės besiskiriantis nuo individualaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo. Šiuo procesu siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Sprendimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo administracinis teismas skundžiamą norminį aktą pripažįsta teisėtu arba pripažįsta jį prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laiko jį panaikintu (ABTĮ 115 str. 1 d.). Tokie sprendimai paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes sukelia teisines pasekmes patys savaime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2 – 489/2006).
Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad šiuo atveju nesustabdžius norminio administracinio akto galiojimo gali pasunkėti administracinio teismo sprendimo laikyti neteisėtą norminį administracinį aktą panaikintu įvykdymas. Be to, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo, kurie yra bendro pobūdžio, taip pat nepateisina būtinybės užtikrinti reikalavimą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarties dalis naikintina, o pareiškėjų prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 3 p.).
Atsakovas paduodamas atskirąjį skundą sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 19). ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Atsižvelgiant į tai, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovui (ABTĮ 42 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 42 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą patenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį panaikinti.
Pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Juliaus Dautarto ir Petro Luomano prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti.
Grąžinti atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės tarybai sumokėtą 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.