Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-549-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
2S-549-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
V. A.
Suinteresuotas asmuo
valstybei įmonei Registrų centro Utenos filialui, Utenos
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-549-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Dalia Višinskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybei įmonei Registrų centro Utenos filialui, Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testatorius T. B. (F.) turėjo ir valdė nekilnojamojo turto objektą – pirtį, priklausančią (duomenys neskelbtini) ūkiui (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), o pareiškėja V. A. turto perėmėja pagal testamentą iš testatoriaus T. B. (F.) 1978-05-11 mirusio jos tėvo palikimą priėmė ir sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės į tą daiktą įgijimo valdo nurodytą nekilnojamąjį daiktą – pirtį.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: patikslinti ir sukonkretinti jos reikalavimus bei pateikti gimimo liudijimo, santuokos liudijimo bei tėvų mirties liudijimų vertimus į valstybinę kalbą.

Šalies argumentai

Pareiškėja šalindama teismo nustatytus pareiškimo trūkumus pateikė teismui naują pareiškimą, kuriuo prašė tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) nustatyti nuosavybės teisę į minėtą statinį pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji atvirai ir nepertraukiamai nuosavybės teise nuo 1978-05-11 valdo minėtą nekilnojamąjį daiktą.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant visoms sąlygoms, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą, o pareiškėja nurodė, kad minėta pirtis yra užregistruota buvusio savininko – pareiškėjos tėvo T. B. vardu. Be to, pareiškėja nepateikė jokių pastato ( pirties) statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto, nes nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

Nesant sąlygų, numatytų Civilinio kodekso 4.68 str., teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. A. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną ir nenurodė, į kokią instituciją ji privalo kreiptis, tokiu būdu teismas užkirto jai kelią toliau ginti jos teisę bei teisėtus interesus.

Be to, teismo nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą teismas nepagrįstai nurodė kaip trūkumą tai, kad pareiškėja nenurodė jokių pastato (pirties) statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų, nors teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo apie tai nebuvo nurodyta, tokiu būdu teismas užkerta kelią pareiškėjai ginti jos pažeistas teises.

Šalies argumentai

Teismo nutartis prieštarauja Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalies normai, nes pareiškėja teisėtai kreipėsi į teismą remdamasi Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnis) sprendžiant pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniai), priėmimo klausimą, todėl yra pagrindas ją pakeisti.

Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsniuose, 447 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Nustačius, jog pateikto procesinio dokumento (šiuo atveju – pareiškimo) forma ir turinys neatitinka jiems keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą jos paduoto pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi jame suformuluoti reikalavimai nekonkretūs ir neaiškūs, tačiau pareiškėjai šalinant trūkumus ir pateikiant patikslintą pareiškimą, teismas nepagrįstai atsisakė šį procesinį dokumentą priimti kaip nenagrinėtiną, bet ne laikė jį nepaduotu, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis.

Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto patikslinto pareiškimo, pareiškimo dalykas yra nustatyti nuosavybės teisę į statinį - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini) , pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji atvirai ir nepertraukiamai nuosavybės teise nuo 1978-05-11 valdo minėtą nekilnojamąjį daiktą, tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į šį statinį. Pažymėtina, kad pareiškėjos patikslintame pareiškime suformuluoti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindas ir dalykas liko nekonkretūs ir neaiškūs, nes pareiškime dėstydama aplinkybes pareiškėja nurodė, kad 1976-07-29 testamentu jos tėvas T. B. be kito turto paliko pareiškėjai jam nuosavybės teise priklausančią pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančią (duomenys neskelbtini) , ši pirtis užregistruota buvusio savininko (pareiškėjos tėvo) vardu, kuris yra miręs, o pareiškėja šio statinio laiku neužregistravo tuometiniame inventorizavimo biure, t.y. pareiškėjos pareiškime nurodytas reikalavimo pagrindas – nekilnojamojo turto paveldėjimas po tėvo mirties pagal testamentą, nors, kaip jau minėta, reikalavimo dalykas yra nuosavybės įgijimas pagal įgyjamąją senatį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškime nurodytas reikalavimo pagrindas neatitinka reikalavimo dalykui, tokio pareiškimo, kai dalykas neatitinka pagrindo, teismas nagrinėti negali. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisės įgijimas pagal paveldėjimą ir nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį yra visiškai skirtingi dalykai ir šių teisių atsiradimas įrodinėjamas skirtingai, taip pat skirtingos yra nuosavybės atsiradimo aplinkybės, ką teismas ir buvo nurodęs savo nutartyje dėl trūkumų šalinimo, šio trūkumo pareiškėja nepašalino, todėl teismas turėjo laikyti pareiškimą nepaduotu vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 d. nuostatų, bet ne atsisakyti priimti pareiškimą remdamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 p.

Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių pastato (pirties) statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų, nėra laikytina kaip teismo naujai nurodytas pareiškimo trūkumas, teismas, turėdamas būti aktyvus ypatingosios teisenos bylose, atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad jos pasirinktas teisių gynybos būdas yra netinkamas ir kad reikšdama teismui atitinkamą pareiškimą, turi jį formuluoti kitokiu būdu, kad jos teisė į gynybą būtų tinkamai realizuota.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą, kolegija dėl atskirojo skundo argumento, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną, nenurodė, į kokią instituciją pareiškėja turi kreiptis, plačiau nepasisako, nes jis nebeturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią pareiškėjai ginti jos pažeistas teises, kadangi atsisakant priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną ir laikant jį nepaduotu nepašalinus trūkumų procesinis įstatymas numato skirtingas pasekmes, pirmuoju atveju pareiškėjas nebetenka galimybės pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu, o antruoju – pašalinus teismo konstatuotus trūkumus – pareiškėjas gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą su tinkamu pareiškimu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra keistina nurodant, kad pareiškėjos paduotas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti.

V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėDalia Višinskienė