- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-316-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39081-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- J. K., A. C.
- Ieškovas
- SĮ Vilniaus miesto
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ Vilniaus miesto būstas ieškinį atsakovams J. K. ir A. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. K. ir A. C., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 16 755,08 Lt (4 852,61 Eur) skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2010-03-10 iki 2013-11-26, 370,94 Lt (107,43 Eur) skolą už šiam butui laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-11-26 tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, 679 Lt (196,65 Eur) išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ bei V. K. 2003-08-22 sudarė Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 23, kurios pagrindu V. K. ir jos šeimos nariams buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančio (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis pagrindinė buto nuomininkė V. K. 2006-11-03 mirė. Po V. K. mirties bute liko gyventi jos šeimos nariai, t. y. atsakovė J. K. (buvusi K.) bei atsakovas A. C.. Tai patvirtina Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1501-614/2008, AB Informacinio verslo paslaugų įmonės 2014-05-12 pažyma apie atsakovų mokėjimus už butui suteiktas paslaugas bei buto patikrinimo aktai.
Atsakovai pagal CK 6.602 str. nuostatas per du mėnesius nuo pagrindinės buto nuomininkės V. K. mirties dėl nuomos sutarties pakeitimo nesikreipė, tačiau buto nuomotojui neperdavė, butu toliau naudojosi, todėl tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė faktiniai buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai. Ieškovo darbuotojai daug kartų bandė patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovų namuose rasti nepavykdavo. 2013-11-26 buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, užfiksuota buto būklė, taip pat konstatuota, kad atsakovai butu nesinaudoja, butas yra laisvas. Tačiau atsakovai iki faktinių aplinkybių konstatavimo naudojosi butu. Todėl atsakovai turi sumokėti ieškovui 16 755,08 Lt už buto nuomą laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2013-11-26 (imtinai), taip pat turi sumokėti 370,94 Lt už šilumos energiją ir karštą vandenį.
Atsiliepimas
Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko.
Atsakovė nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyveno tik iki 2009 metų, o kas po to naudojosi šiuo butu, atsakovei nėra žinoma. Pats ieškovas patvirtino, kad daug kartų bandė patekti į butą, tačiau nuomininkų namuose rasti nepavykdavo. Ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kadangi 2011-11-18, patikrinęs butą bei konstatavęs, kad bute niekas negyvena, nesiėmė jokių veiksmų dėl buto nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ieškovo nurodytu laikotarpiu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus 2009-02-26 raštas „Dėl nuomos sutarties su A. C. pratęsimo“ patvirtina, kad atsakovė nuo 2009 metų butu nesinaudojo, kadangi šiuo raštu buvo atsisakyta pratęsti buto nuomos sutartį su atsakovais. Atsakovė 2009-02-02 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyrių atsakovo A. C. vardu su prašymu sudaryti su atsakovu A. C. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kadangi atsakovė nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. C. prašymo pateikimo metu atitiko sąlygas, kurioms esant buvo galima pretenduoti į socialinio būsto nuomą, be to, prašymo pateikimo metu atsakovas A. C. tarnavo Lietuvos kariuomenės Centiniame poligone ir todėl neturėjo galimybės pateikti prašymo asmeniškai. Tačiau, Socialinio būsto skyriui paprašius atsakovės papildomai pateikti pažymą iš VMI apie atsakovės gaunamas pajamas už 2008 metus, atsakovė suprato, kad buto nuomos sutartis su ja nebus pratęsta, nes atsakovė neatitiks sąlygų, kurioms esant galimą pretenduoti į socialinio būsto nuomą, todėl 2009 metais ji buvo priversta išsikraustyti iš buto.
Atsakovė taip pat nurodė, kad nuomos sutartis, kurią pateikė ieškovas, nėra pirmoji buto nuomos sutartis, tai yra sutarties pratęsimas, kadangi pirmoji sutartis su atsakovės mama V. K. buvo sudaryta dar 2002 metais, todėl atsakovams turėjo būti taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas, o iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų nėra aišku, koks koeficientas yra taikytas skaičiuojant prašomą priteisti nuomos mokestį.
Atsakovas A. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-13 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2003-08-22 nuomos sutarties 4 p. šalys susitarė, jog nuomininko, t.y. V. K., šeimos nariai, gyvenantys kartu su ja, naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas, bei vykdo visus įsipareigojimus, kylančius iš nuomos sutarties, nuomos sutarties 2.4 p. nuomininkas įsipareigojo, keldamasis su šeima iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą, patuštinti ir nedelsdamas perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Mirus pagrindinei buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkei V. K., atsakovai buto ieškovui neperdavė, todėl darytina išvada, kad atsakovai toliau faktiškai naudojosi butu, ko pasėkoje tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė faktiniai šio buto nuomos santykiai. Pagal CK 6.589 str. 1 d. nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal 2003-08-22 nuomos sutarties 2.2 p. nuomininkė V. K. įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuomos bei komunalinius mokesčius, todėl minėta pareiga tenka ir atsakovams. Visus prašymus dėl buto tolesnio statuso atsakovo A. C. vardu teikė atsakovė J. K.. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų teikusi prašymus nutraukti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarį, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovą dėl šio buto perdavimo – priėmimo ar kitaip būtų išreiškusi savo valią grąžinti butą ieškovui.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovė turi teisinį išsilavinimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė apie nuomos sutarties nevykdymo ar kitas pasekmes turėjo žinoti. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai siekė butą priėmimo - perdavimo aktu perduoti ieškovui ar kitaip pranešė ieškovui apie tai, kad atsakovai yra išsikėlę iš buto ir juo nesinaudoja. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje civilinėje byloje esantis įrodymų visetas bei nustatytos faktinės aplinkybės labiau suponuoja tai, jog atsakovai butą pernuomavo kitiems asmenims, kas nesudaro teisinio pagrindo atsakovų atleisti nuo sutartinės atsakomybės prieš ieškovą,
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Atsakovė neneigia fakto, kad po motinos V. K. mirties 2006 metais atsakovė iki 2009 metų naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus 2009-02-26 raštą „Dėl nuomos sutarties su A. C. pratęsimo“ atsakovė įvertino kaip nuomos santykių jos atžvilgiu nutraukimą, nes atsakovė neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų socialinio būsto nuomai. Todėl atsakovė iš buto išsikėlė. Atsakovei nėra žinoma, kas po 2009 metų naudojosi šiuo butu.
2. Lygiaverčiai buto nuomininkai buvo atsakovė ir jos sūnėnai A. C. ir L. C., todėl tik atsakovės veiksmai ar neveikimas, perduodant butą ieškovui, negali būti vertinami kaip pareigos nevykdymas, nes atsakovė vienasmeniškai, be kitų nuomininkų sutikimo, perduoti buto negalėjo.
3. Butas V. K. ir jos šeimos nariams (atsakovei (dukrai), atsakovui A. C. (anūkui), L. C. (anūkui) ir A. K. (anūkui)) buvo suteiktas Vilniaus miesto valdybos 2002-04-11 sprendimu Nr.745V. Tačiau L. C., kaip buvęs pilnametis V. K. šeimos narys, nėra įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu.
4. Ieškovas nuo 2010 metų kovo mėnesio nesiėmė jokių veiksmų nuomos mokesčio ir kitų mokesčių skolai išieškoti, nesiuntė atsakovei sąskaitų už buto nuomą ir kitus mokesčius, nesiėmė priemonių nuomos sutarčiai nutraukti, nors CK 6.611 str. numato nuomotojo teisę nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką, jei nuomos mokestis nemokamas daugiau kaip 3 mėnesius. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas, leidęs didėti skolai už butą.
5. Atsakovės nuomone, atsakovams turėjo būti taikomas ,04 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas už laikotarpį nuo 2011-08-23 iki 2013-11-26.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Atsiliepimas
1. Atsakovė nenurodė (o ir negali nurodyti), kokios L. C., galimai 2006 metais turėjusio teisę į buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, teisės ir pareigos buvo pažeistos priimant skundžiamą teismo sprendimą. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad L. C. laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2013-11-26 gyveno bute, juo naudojosi ar kitaip turėjo savo žinioje, dėl ko L. C. būtų solidarus atsakovas pareikšto reikalavimo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad bent vienas iš atsakovų būtų kreipęsis į nuomotoją dėl buto grąžinimo ar informavo apie tai, kad butu nebesinaudoja.
3. Atsakovė reikalavimą taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientą kildina iš Vilniaus miesto valdybos 2002-04-11 sprendimo Nr.745V, tačiau butu atsakovai naudojosi pagal 2003-08-22 nuomos sutartį, t.y. nuomos sutartį, sudaryta po šio sprendimo priėmimo. Be to, atsakovai nepateikė prašymų ir duomenų apie deklaruotą turtą ir gautas pajamas. Todėl prielaidų taikyti atsakovams nuomos mokestį mažinantį koeficientą nebuvo ir šis koeficientas nebuvo taikomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taip pat nenustatyti absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir butas arba ginčo butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o šį butą patikėjimo teise valdo ieškovas. Vilniaus miesto valdybos 2002-04-11 sprendimu Nr.745V nuspręsta V. K. penkių asmenų šeimai išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp V. K. ir UAB „Senamiesčio ūkis 2003-08-22 buvo sudaryta Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr.23, kuria V. K. ir jos šeimos nariams (dukrai (atsakovei J. K.) ir trims anūkams (L. C., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiui iki 2003-12-30 buvo išnuomotas ginčo butas. V. K. mirė 2006-11-03. 2013-11-26 buto patikrinimo akte Nr.9.22-13/0751 nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra laisvas. Už buto nuomą laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2013-11-26 nesumokėtas 16 537,21 Lt (4 789,51 Eur) nuomos mokestis ir 217,87 Lt (63,10 Eur ) delspinigiai, o už butui laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-11-26 tiektą šildymą bei karštą vandenį nesumokėta 370,94 Lt (107,43 Eur).
Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ir po 2003-12-30, todėl ši sutartis tapo neterminuota. Atsakovė pripažino, kad po pagrindinės buto nuomininkės V. K. mirties 2006-11-03 atsakovė liko gyventi ginčo bute, mokėjo nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas. Nors atsakovė nurodė, kad 2009 metais ji išsikėlė iš ginčo buto, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė įspėjo ieškovą ar buto savininką apie buto nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.609 str. 1 d., 4 d.). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovui ar buto savininkui buvo žinoma apie tai, jog atsakovė ir kiti po V. K. mirties bute likę gyventi V. K. šeimos nariai yra išsikėlę iš šio buto.
Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ir buto savininkas turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė ir kiti po V. K. mirties bute likę gyventi V. K. šeimos nariai faktiškai šiuo butu naudojasi ir ketina toliau tęsti šio buto nuomos teisinius santykius. Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-25 nutarties matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo pareiškusi ieškinį atsakovei dėl jos iškeldinimo iš ginčo buto, tačiau ieškinį atsiėmė, nes Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas atsakovo A. C. (atsakovės šeimos nario) prašymas sudaryti ginčo buto nuomos sutartį. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus 2009-02-26 rašto matyti, kad 2008 metais atsakovai, o 2009 metais atsakovo A. C. vardu atsakovė kreipėsi su prašymais pratęsti buto nuomos sutartį, tačiau nepateikė prašomų pateikti dokumentų, reikalingų sprendimui dėl buto nuomos sutarties pratęsimo priimti. Iš buto patikrinimo aktų Nr.3294 ir Nr.9.22-13/0751 matyti, kad ieškovas 2011 metais du kartus tikrino ginčo butą, bendravo su atsakove, kuri nurodė, kad yra tvarkomi dokumentai dėl šio buto nuomos sutarties sudarymo atsakovo A. C. vardu. Šie įrodymai taip pat paneigia apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nesiėmė priemonių nustatyti, kas gyvena ginčo bute.
Pažymėtina, kad CK 6.611 str. 1 d. nustato nuomotojo teisę, o ne pareigą nutraukti nuomos sutartį, jei nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Be to, iš AB Informacinio verslo paslaugų įmonės pateiktos mokėjimų už komunalines paslaugas pagal atsiskaitymo knygelę Nr.1005640, adresu (duomenys neskelbtini), lentelės matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2013-08-29 buvo mokama už butui suteiktas komunalines paslaugas, 2010 m. kovo mėn. ir 2011 m. liepos mėn. įmokų mokėtoju nurodyta atsakovė, o 2010 m. vasario mėn. ir 2011 m. balandžio mėn. įmokų mokėtoju nurodytas atsakovas A. C., kitų laikotarpių įmokų mokėtojų pavardės nėra nurodytos. Atsakovė nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kokiu pagrindu ji ir atsakovas A. C. 2010 ir 2011 metais mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas, jei, atsakovės teigimu, ji nuo 2009 metais bute negyveno, taip pat atsakovė nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kas be atsakovų ir kokiu pagrindu naudojosi šiuo butu ir mokėjo mokesčius.
Taigi, atsakovė neįspėjo ieškovo ar buto savininko apie buto nuomos sutarties nutraukimą, nepranešė ieškovui ar buto savininkui, kad iškėlė iš buto, 2008-2009 metais siekė pratęsti buto nuomos sutartį, 2011 metais, ieškovui atliekant buto patikrinimą, neinformavo ieškovo, kad ji šiame bute negyvena, bet teikė ieškovui informaciją apie ketinimus atsakovo A. C. vardu pratęsti šio buto nuomos sutartį, kas leido ieškovui manyti, kad atsakovė gyvena bute, 2010-2011 metais iš dalies mokėjo įmokas už butui suteiktas komunalines paslaugas, todėl darytina išvada, kad atsakovė butu faktiškai naudojosi pati ar suteikė galimybę butu naudotis tretiesiems asmenims, todėl atsakovė turi sumokėti ieškovui buto nuomos mokestį už laikotarpį iki 2013-11-26, kai ieškovas nustatė, kad bute niekas negyvena, pakeitė butų durų užraktą ir perėmė butą (CK 6.576 str., 6.583 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimo Nr.472 Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) 2.3. p. nustatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002-12-31, atitinkantiems Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas ir savivaldybės vykdomajai institucijai pateikusiems rašytinį prašymą ir duomenis apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus, taikomas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji atitiko minėto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytas sąlygas, pateikė savivaldybės vykdomajai institucijai rašytinį prašymą taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientą ir duomenis apie nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus. Todėl ieškovas pagrįstai netaikė nuomos mokestį mažinančio koeficiento.
Pagal CPK 47 str. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje arba būti įtraukiami į bylą motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva, jei bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos L. C. teisėms ar pareigoms, tokios aplinkybės nenustatytos ir iš byloje esančių duomenų. Nors L. C. yra nurodytas kaip V. K. šeimos narys sudarant 2003-08-22 nuomos sutartį, byloje nėra duomenų, kad L. C. gyveno ginčo bute po V. K. mirties. Todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad L. C. turėjo būti įtrauktas į bylą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą