- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- e2-714-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00258-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. T.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas L. T. padavė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia bei panaikinti 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. N. ir V. M., trečiasis asmuo R. T.. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-55-577/2017 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams R. T. ir L. T., UAB "PI Vilnius", UAB "Projektavimo ir restauravimo institutas" dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį ir pagal R. T. bei L. T. priešieškinį dėl 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia.Minėtoje byloje Rasa ir L. T., greta kitų argumentų, teigė, kad jokių pinigų iš V. M. pagal 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį negavo, nes jis neturėjo lėšų tariamai paskolai suteikti. Šiems argumentams paneigti V. M., kartu su kitas dokumentais, į bylą pateikė 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį tarp D. N. ir V. M., anot kurios V. M. grynais pinigais iš D. N. gavo 2 500 000 Lt. Nepaisant L. ir R. T. pateiktų įrodymų bei argumentų, jog 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartimi jokia paskola V. M. nebuvo suteikta, Vilniaus apygardos teismas šių aplinkybių neištyrė, bylos neišnagrinėjo (neištyrė įrodymų), laikė, jog 2007 m. gruodžio 17 d. sutartis patvirtina, kad V. M. turėjo lėšų suteikti prašomą priteisti paskolą ir 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 V. M. ieškinį dalinai patenkino.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašo panaikinti paskolos sutartį, kuri sudaryta tarp dviejų atsakovų, tačiau nenurodo, kokią pažeistą savo teisę gina ir kaip jo interesus pažeidžia atsakovų sudaryta sutartis, kokias teisines pasekmes jam sukeltų teismo sprendimas, jei ieškinys būtų tenkintas. Ieškovas tik išdėsto argumentus, kuriais nesutinka su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 (nutarties priėmimo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-141-370/2018) sprendime padarytomis išvadomis dėl atsakovų turto. Teismas sprendė, kad ieškovas šią bylą inicijavo tik tam, kad kitoje byloje paneigtų aplinkybę, jog atsakovas V. M. paskolos sudarymo metu pinigų turėjo. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes ieškovas turėtų ginčyti toje byloje, kurioje šia paskolos sutartimi remiamasi kaip rašytiniu įrodymu.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas L. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir spręsti ieškinio dėl 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, priėmimą.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Šiuo atveju, apeliantas ginčija 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį, nurodydamas, kad ji surašyta tikėtinai tik 2016 m., tam kad V. M. įrodyti jo piniginių lėšų turėjimo faktą jo inicijuotoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017. Toks paskolos sutarties ginčijimas ieškinine teisena yra apelianto pasirinktas būdas apginti savo teises, ieškovo pateiktas ieškinys susijęs su jo subjektinių teisių gynimu.Ieškinyje tinkamai nurodytas materialusis teisinis reikalavimas, nurodyta, kokios materialiosios teisinės pasekmės atsirastų ieškinio patenkinimo atveju. Jei 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartis būtų nuginčyta, ieškovas įrodytų kitoje byloje (Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama c. b. Nr. 2A-141-370/2018) įrodinėjamas aplinkybes, jog V. M. 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties sudarymo metu pinigų neturėjo.Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje visiškai nepagrįstai sprendė materialinio pobūdžio klausimus, kurie sprendžiami bylos nagrinėjimo stadijoje.Ieškovo pateiktas ieškinys buvo tinkamos procesines formos.Pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, nutartyje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokių išaiškinimų nepateikė.D. N. 2018 m. vasario 21 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuris rezoliucija buvo priimtas, nors jokia byla atsakovams V. M. ir D. N. iškelta nebuvo. D. N. prašė atsisakyti priimti L. T. ieškinį, nors atsiliepimo pateikimo metu dar neturėjo atsakovo procesinio statuso. Toks ydingas D. N. atsiliepimas turėjo įtakos nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nustatyta (nutarties 1 - 3 p.), kad ieškovas L. T. pareikštu ieškiniu siekia nuginčyti 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas D. N. atsakovui V. M. paskolino 2 500 000 Lt. Šia paskolos sutartimi V. M. įrodinėjo pinigų turėjimą 2008 m. gruodžio 23 d., kuomet suteikė paskolą R. T. ir L. T., kurią prašė priteisti iš L. T. ir R. T. kitoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme (bylos Nr. 2-55-577/2017). Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad jis ieškinyje tinkamai nurodė materialųjį teisinį reikalavimą ir galimas teisines pasekmes, nes 2007 m. gruodžio 17 d. paskolos nuginčijimo faktą jis galėtų panaudoti sprendžiant ginčą kitoje civilinėje byloje (nutarties 7.2 p.). Minėta, kad pareiškiant ieškinį privalu nurodyti įstatymu nustatytą ieškovo pasirinktą pažeistos teisės gynimo būdą. Įstatymų nustatyta tvarka teismo taikomi civilinių teisių gynimo būdai reglamentuoti CK 1.138 straipsnyje. Nė vieno iš jų ieškovas nenurodo. Iš ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų matyti, kad jis siekia nustatyti prejudicinį faktą, kuris, jo nuomone, gali turėti reikšmės kitoje civilinėje byloje. Tačiau tokio reikalavimo išsprendimas sukeltų ne materialiuosius, bet civilinius procesinius padarinius. Reikalavimo tik konstatuoti sutarties neteisėtumą, neprašant sutartinės ar deliktinės atsakomybės, išsprendimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas nenurodo kaip atsakovų sudaryta sutartis pažeidžia jo teises ir kokias materialiąsias teisines pasekmes jam sukeltų teismo sprendimas, jei ieškinys būtų tenkintas, pagrįstai nutarė, kad ieškovo keliamas ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o ieškinyje dėstomos aplinkybės gali būti pateikiamos toje byloje, kurioje paskolos sutartimi remiamasi kaip rašytiniu įrodymu.Kaip ir nurodoma atskirajame skunde, bylos iškėlimo stadijoje teismas neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas [...] turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 1 d. 1 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008)). Apeliantas taip pat nurodo, kad dar neišsprendus civilinės bylos iškėlimo klausimo, pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė D. N., kuris ieškinyje įvardintas atsakovu, atsiliepimą. Pagal CPK 142 straipsnio nuostatas, atsiliepimas į ieškinį pateikiamas po to, kai ieškinys priimamas ir užvedama civilinė byla (CPK 137 str. 1 d.). Tačiau paminėti skuboti procesiniai veiksmai nekeičia pateikto ieškinio turinio ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 328 str.).Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą apygardos teismas teisingai išaiškino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.