Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinio atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl priešpriešinio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškiniu 2016 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl priešpriešinio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 14 d. priimtu sprendimu Nr. 331A-20643 ieškovės atžvilgiu 7 566,43 Eur apimtyje atliktą priešpriešinį vienarūšį įskaitymą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jai pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą grąžinti 8 670,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio permoką, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo, atsakovė atsisakė grąžinti permoką ir skundžiamu sprendimu nusprendė įskaityti šias lėšas priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinį atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės (centrinio mokesčių administratoriaus) kilęs ginčas dėl atlikto priešpriešinio vienarūšio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu yra laikytinas mokestiniu, todėl jam spręsti taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriaus nuostatos. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nusprendus skųsti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, jis gali būti skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundą paduodant per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba kreiptis tiesiogiai į teismą. Pastaruoju atveju skundai dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys paduotas nesilaikant išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Tarp šalių kilęs ginčas dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo teisėtumo yra ne mokestinis, o išskirtinai civilinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi tarp šalių kilo ginčas ne dėl pagal mokesčių įstatymus atsiradusių priešpriešinių prievolių pagrindo, atsiradimo momento, dydžio, vykdytinumo, šalių ir pan.

5.2. Nurodo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar kreditorius (mokesčių administratorius) turi teisę įskaityti bankrutavusios įmonės mokesčio permoką, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo, su mokesčio nepriemoka, susidariusia iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, šalių ginčas šiuo atveju kilo dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo, vertinant pagal ĮBĮ nuostatas.

5.3. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos nei bankroto teisinių santykių, nei iš jų kylančių ginčų ar jų sprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl byloje kilęs ginčas nelaikytais mokestiniu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisinių santykių, iš kurių kyla šalių ginčas, prigimtį, neteisingai pritaikė bylų teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nukrypo nuo analogiškose bylose teismingumo klausimais suformuotų kasacinio teismo išaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės (bankrutavusios įmonės) ieškinį dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, konstatavus, jog buvo nesilaikyta nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 str. 3 p.).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus) kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, kuriuo siekė, kad būtų pripažintas negaliojančiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 331A-20643, kuriuo ieškovės atžvilgiu 7 566,43 Eur apimtyje buvo atliktas priešpriešinis vienarūšis įskaitymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė, kad tarp šalių kilęs ginčas laikytinas mokestiniu ginču, todėl sprendė, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išnaktinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), t.y. turėjo kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir tik paskui tiesiogiai į teismą, t. y. Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė pateikė atskirąjį skundą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo teisinių santykių prigimtį, o skundo argumentus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015, kurioje buvo taip pat sprendžiamas bankrutuojančios įmonės atžvilgiu mokesčių administratoriaus atliktas permokos įskaitymo teisėtumo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties, 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti, ar civilinė byla pagal bankrutavusios UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl priešpriešinio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-354-969/2015, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi, kadangi minimoje kasacinio teismo byloje nustatyta, jog nebuvo pateiktas atitinkamas prašymas dėl mokestinės permokos grąžinimo mokesčių administratoriui, o mokesčių administratorius nebuvo priėmęs sprendimo (administracinio akto) negrąžinti mokesčių permokos. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto administratorius 2016 m. vasario 3 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (centrinis mokesčių administratorius) prašymą grąžinti bendrovei PVM permoką, o ši 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 331A-20643 (administraciniu aktu) atsisakė grąžinti permoką ir dalis ieškovės permokėto PVM buvo įskaityta priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams padengti. Taigi, Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent šiuo ginčo atveju, yra skundžiamas mokesčių administratoriaus sprendimas įskaityti mokesčio permoką mokesčio nepriemokai padengti, kas sąlygoja, jog kilęs ginčas yra mokestinis ginčas, kuris yra teismingas administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Specialiosios tiesėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės bankrutavusios UAB „Norekso nekilnojamas turtas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl priešpriešinio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nors ir netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, sprendė, kad ji nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau teismo priimtas procesinis sprendimas iš esmės yra teisingas, jo naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas patikslina, jog nustačius, kad tarp šalių kilęs ginčas yra mokestinis ginčas, atsiradęs administracinio akto pagrindu (pateikus prašymą dėl mokestinės permokos grąžinimo, o mokesčių administratoriui priėmus sprendimą negrąžinti permokos ir dalį permokėto PVM įskaityti kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus), ieškovės ieškinys atsisakytinais priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kaip neteismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.