Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 23 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnas J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad šis 2005 m. gruodžio 29 d. 10.15 val. Gargžduose, Klaipėdos g. 2, esančioje savivaldybės aikštėje organizavo piketą, kuriam rengti nebuvo išduotas Klaipėdos rajono savivaldybės leidimas. Tuo J. B. pažeidė Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. J. B. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁷ straipsnį.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 23 d. nutarimu J. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskyrė 500 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad J. B. kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas nustatė, kad J. B., Žemaitijos visuomenės parlamento vardu organizuodamas mitingą Gargžduose, neturėjo išduoto Klaipėdos rajono savivaldybės leidimo (pažymėjimo), kuris buvo reikalingas, nes renginyje dalyvavo daugiau nei dešimt žmonių. Teismas nenustatė J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn J. B. traukiamas pirmą kartą.

II.

J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 23 d. nutarimą, nutraukiant ATPK procesą; panaikinti administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 212351 bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 11 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareigūnų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra šališkas, klaidingas, po gauto savivaldybės spaudimo. Protokolas surašytas ne 2006 m. sausio 6 d., o 2005 m. sausio 6 d. Protokole nėra jokio asmeninio J. B. adreso. Protokolas turėjo būti surašytas savivaldybei už savalaikio leidimo neišdavimą. Po protokolo surašymo teismas privalėjo per tris paras paskirti ar atmesti nuobaudą. Be to, protokolas yra 12 mėnesių senumo.

2. Žemaitijos visuomenės parlamentas, kuris gynė Klaipėdos krašto viešą interesą, įteikė prašymą Klaipėdos rajono savivaldybei dėl leidimo prie Gargždų savivaldybės fontano 2005 m. gruodžio 29 d. nuo 9 val. iki 13 val. pravesti mitingą dėl pramonės zonos patvirtinimo ir tereftalio gamyklos statybos uždraudimo, kaip numatyta Susirinkimo įstatyme, prieš 5 dienas. Savivaldybė neišdavė leidimo, nes plastmasės gamykla ,,Klaipet” (vėliau pervadinta į NEO GROUP) gamybą vykdo neteisėtai.

3. 2005 m. gruodžio 29 d. pravestas mitingas davė unikalų efektą – 2006 m. sausio 26 d. tereftalio rūgšties gamyklos plėtra 10 ha plote šalia plastmasės gamyklos Tarybos buvo atmesta būtent dešimties žmonių piketo (mitingo) dėka.

4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 11 d. nutarime be jokio pagrindo įvardino J. B. asmenybę pažeidėju.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nesutinka su J. B. apeliaciniu skundu. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 9 straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra iki 100 žmonių; kai piketuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių.

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina buvus reikalinga gauti savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo nustatytos formos pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, tačiau jis nebuvo išduotas, o susirinkimas įvyko be savivaldybės institucijos leidimo (b.l. 2, 4-7, 10). Minėta veika prieštarauja Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 4 daliai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, formuluojant kaltinimą J. B., pažymėta, kad organizuotas susirinkimas, kuriam nebuvo išduotas Klaipėdos rajono savivaldybės leidimas, ir padaryta nuoroda į Susirinkimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, bet ji netinkama, nes minėta dalis reglamentuoja tvarką kada nereikalingas pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Aptariamas defektas nėra laikytinas esminiu. Tokiu atveju, kai Administracinių teisės pažeidimų kodekso konkretaus straipsnio dispozicija yra blanketinė teisės norma ir pareiškiant kaltinimą būtina nuoroda į kitą teisės aktą, nulemiantį atsakomybę pagal konkretų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, kaltinimo žodinės formuluotės neatitikimas nurodytam kitam teisės aktui, jo konkrečiai normai, negali būti pagrindu naikinti sprendimą, jei žodžiu suformuluota teisės pažeidimo esmė yra iš esmės įrodyta ir teismui nekyla abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamą straipsnį.

IV.

Susirinkimų organizatorių sąrašas apibrėžtas Susirinkimų įstatymo 4 straipsnyje. Jais gali būti turintys 18 metų veiksnūs Lietuvos Respublikos piliečiai, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos politinės partijos, kitos politinės ir visuomeninės organizacijos, profesinės sąjungos, bažnyčios bei kitos religinės organizacijos, kiti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys.

Prašyme dėl leidimo leisti organizuoti susirinkimą pareiškėjais nurodyti trys asmenys inter alia ir J. B., kuris pasirašė šį dokumentą kaip Žemaitijos visuomenės parlamento tarybos prezidentas (b.l. 6). Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinių asmenų administracinės atsakomybės institutas, todėl J. B., kaip vienas iš asmenų siekusių organizuoti ir suorganizavęs susirinkimą, yra tinkamas inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad administracinė byla yra nagrinėjama tik konkretaus kaltinimo ribose, konkrečiam asmeniui ir teismas nėra įgalintas spręsti kitų asmenų galimai organizavusių susirinkimą administracinės atsakomybės klausimo savo iniciatyva.

V.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jis surašytas 2005 m. sausio 6 d., tačiau iš tame pačiame dokumente fiksuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio datos, prašymo leisti organizuoti susirinkimą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymo „Dėl leidimo pravesti mitingą“, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, pasikeitus metams, buvus padarytą rašymo apsirikimą. Minimas apsirikimas nepažeidžia traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, nekelia abejonių dėl įvykdytos teisei priešingos veikos laiko bei kitų faktinių aplinkybių, todėl negali būti pagrindu skundžiamo sprendimo naikinimui. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, o J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.