Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-729-1036/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-849-834/2022Nutartis · 2022-10-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
1-729-1036/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45357-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
G. L.
Kaltinamasis
M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-729-1036/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45357-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajai G. L., kaltinamajam M. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2021 m. gruodžio 30 d., apie 21 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2. 20 ‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną G. L., tai yra tyčia pargriovęs G. L. ant grindų, ją smaugė bei ranka uždengė burną, kad ši negalėtų iškviesti pagalbos, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, G. L. gulint ant grindų, tyčia šiai sudavė sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į galvos sritį, kairę ranką, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai 6-iais (šešiais) trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai G. L. poodines kraujosruvas rankose, juosmenyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Girdėjo kaip motina telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Išsigando, kad policijos pareigūnai jį išsiveš į areštinę, todėl namuose išjungė šviesas, išjungė televizorių. Motiną paguldė ant žemės ir ranka uždengė burną, kad ji nešauktų. Kaltinime nurodytų smūgių motinai nesudavė. Ant motinos rankos mėlynė galėjo atsirasti nuo stipraus rankos suspaudimo, nes motinos labai jautri oda ir jai greitai atsiranda mėlynės. Mano, kad suspaudus motinai ranką ji galėjo jausti fizinį skausmą. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Nors kaltinamasis M. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji G. L. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį – sūnų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti nukentėjusiosios G. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m, gruodžio 30 d., apie 20 val. 20 min. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jos sūnus M. L. pradėjo kabinėtis prie jos sakydamas, kodėl miega, kodėl ji girta. Ji atsikėlė iš lovos, išgėrė 200 mililitrų degtinės ir nuėjo toliau miegoti, tačiau sūnus ir vėl kabinėjosi prie jos ir neleido jai ilsėtis po darbo. Ji paskambino 112 ir iškvietė policiją. Apie 21.00 val. atvažiavo policija ir pradėjo belstis į duris. Išgirdęs, kad atvyko policija, sūnus ją pargriovė ant grindų ir pradėjo smaugti. Smaugė apie 10 minučių, taip pat bandė jai „uždaryti" (užspausti) burną, kad nešauktų pagalbos. Jai gulint ant grindų, sūnus jai apie 3-4 kartus trenkė į kairę ranką. Dėl sūnaus suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą. Sūnus ją muša nuolat. Sūnui visada atleisdavo, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Kai sūnus ją mušė ir smaugė, niekas nematė, nes buvo dviese namie (b. l. 4-7).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo Jono Gudelio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas Jonas Gudelis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m, gruodžio 30 d. dirbdamas su vyriausiuoju patruliu Ernestu Rimovičiumi, apie 20.20 val. gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai vyko smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į (duomenys neskelbtini), negalėjo surasti pranešėjos nurodyto adreso, todėl paskambino jai. Telefonu pranešėja – moteris pasakė, kad ją muša sūnus, prašė atvažiuoti kuo greičiau, taip pat telefonu vyras, galimai pranešėjos sūnus, sakė, kad važiuoti nereikia, po ko pranešėjos telefonas buvo išjungtas. Bandė jai skambinti kelis kartus, tačiau telefonas buvo išjungtas, suprato, kad galimai sūnus išjungė pranešėjos telefoną. Jiems atvykus nurodytu adresu pamatė, kad name nedega šviesa, įėjimo durys buvo užrakintos. Jis su E. Rimovičiumi pasibeldė į duris, garsiai įspėjo, kad atvyko policija ir pareikalavo, kad name buvę žmonės atrakintų duris. Nors name nedegė šviesa, durys buvo užrakintos, girdėjo, kad name yra moteris, kuri rėkė, aimanavo, prašė pagalbos. Iš jos riksmų nelabai galėjo suprasti kokia moters būklė ir ką tiksliai ji sakė, nes girdėjosi tik aimanavimas ir riksmai. Priėmė sprendimą patekti į namą, kadangi durų spyna buvo netvarkinga, pavyko ją atrakinti ir užeiti į namo vidų. Užėjęs į namą pamatė, kad ant grindų ant nugaros guli moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pranešėja G. L., o jiems atidarius duris jos sūnus, tai yra M. L., ėjo link jų. Bendraujant su G. L., ši paaiškino, kad ji iškvietė policijos pareigūnus tada, kai sūnus pradėjo prie jos kabinėtis, tačiau fizinio smurto nenaudojo prieš ją, o kai ji iškvietė policijos pareigūnus ir sūnus suprato, kad ji iškvietė policiją, jis pakėlė prieš ją ranką, o būtent nurodė, kad jis atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, ją smaugė, taip pat sakė, kad kumščiu sudavė kelis smūgius į galvą. G. L. veidas buvo paraudęs, tačiau tiksliai dėl ko – ar dėl smurto, ar dėl alkoholio vartojimo, sunku pasakyti. Kraujo ant veido ar kitų matomų kūno vietų nesimatė, šviežių paraudimų ar mėlynių taip pat nesimatė. M. L. paaiškino, kad išgirdo, jog motina iškvietė policijos pareigūnus, nors jis prieš ją smurto nenaudojo, kadangi jis žinojo, kad motina apkaltins jį smurtu, ir jį išveš į areštinę, jis atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, išjungė namuose šviesą ir ranka uždengė motinai burną, kad ji nerėktų, tačiau jos nemušė ir nesmaugė. Kaip paaiškino M. L., tą padarė, nes nenorėjo, kad jį išvežtų į areštinę. G. L. buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, sunkiai galėjo paaiškinti kas įvyko. Jai buvo pasiūlyta GMP pagalba, tačiau G. L. GMP atsisakė. Įvertinę jos būklę, jie savo iniciatyva iškvietė GMP. M. L. taip pat buvo neblaivus. Jie patikrino G. L. ir M. L. blaivumą. G. L. buvo nustatytas 1. 61 promilų girtumas, M. L. nustatytas 2. 20 promilių girtumas. Kadangi G. L. turėjo pretenzijų savo sūnui M. L., jis buvo laikinai sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 28-31).

2021-12-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja G. L. pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad sūnus M. L., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo kabinėtis prie jos. Ji paskambino 112 ir iškvietė policiją. Apie 21.00 val. atvažiavo policija ir pradėjo belstis į duris. Išgirdęs, kad atvyko policija, sūnus ją pargriovė ant grindų ir pradėjo smaugti ir mušti, pajuto stiprų fizinį skausmą.

2021-12-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, pradėta 22.49 val. Protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – vieno aukšto gyvenamojo namo koridorius. Įėjimas į namą yra iš gatvės pusės. Užėjus pro lauko duris, yra nedidelis koridorius ir iš karto matosi kitos durys. Atidarius antras duris, yra koridorius, kuriame buvo smurtaujama. Koridoriuje smurto požymių nesimato, tik yra išmėtyti batai. Pridėta fotolentelė su nuotraukomis, vienoje iš jų užfiksuotas nukentėjusosios veidas – ant nosies ir aplink burnos sritį matosi akivaizdūs paraudimai (b. l. 5-6, 8-11).

2022-01-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 55/2022(01) nurodyta, kad vadovaujantis G. L., gim. (duomenys neskelbtini)., apžiūros duomenimis, pateikia išvadą:

1. G. L. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose, juosmenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 7-14 parų iki apžiūros.

2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi ir galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – smūgiuojant.

4. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužfiksuoti. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi ir galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – smūgiuojant.

5. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu.

6. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi ir galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – smūgiuojant (b. l. 44-46).

2022-02-22 apklausta kaip liudytoja Reda Katinė parodė, kad 2021-12-30 dirbo Greitosios pagalbos brigadoje Nr. 5601. Gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad pagalbos reikia moteriai, kuri yra sumušta. Atvykus nurodytu adresu namuose jau buvo policijos pareigūnai. Sumušta moteris, kuriai reikėjo pagalbos, buvo G. L., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Policijos pareigūnai patikrino jos girtumą – jai buvo nustatytas 1.6 promilių girtumas. Pati G. L. neneigė, kad vartojo alkoholį. Paklausius, kas nutiko, ji paaiškino, kad ją sumušė jos sūnus, sakė, kad užpuolė, konkrečiai sūnaus veiksmų ji nenurodė. Ant G. L. veido buvo matomas veido paraudimas, kuris galėjo būti dėl įtariamo užpuolimo – kokio senumo ji nurodyti negali, nes nėra specialistė. Akivaizdžių kūno sužalojimų, tokių kaip lūžiai ir pan. nebuvo matyti, smurto žymių, tokių kaip mėlynės, nubrozdinimai, taip pat nebuvo matyti. G. L. buvo pasiūlyta vykti į ligoninę apžiūrai, tačiau ji vykti į ligoninę kartu su GMP atsisakė. Atlikus pirminę apžiūrą, moteris liko namuose, o ji kartu su GMP išvyko (b. l. 33-36).

2022-01-26 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) apžiūra, padarant stenogramą. Apžiūros objektas – garso įrašas 2021_12_30_20-22-46_37068459137.mp3. Skambučio data – 2021-12-30, skambučio pradžios laikas – 20.22 val. Skambučio trukmė – 1 minutė 35 sekundės. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojai (nukentėjusiajai) G. L.. Pokalbio metu G. L. BPC operetorei nurodo, kad M. mušasi, nurodo savo gyvenamosios vietos adresą, prisistato (b. l. 60-62).

2022-01-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 8 (aštuonių) garso ir vaizdo įrašų, nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera 1710 2021-12-30 įvykio vietoje apžiūra. Apžiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su nukentėjusiąją G. L., kurio metu ji skundžiasi policijos pareigūnams, kad jos neišleidžia iš namų, kad duris užrakino, kad ją muša; užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su vyriškiu, kuris policijos pareigūnams nurodo, kad nereikia važiuoti, nes pranešėja yra girta; užfiksuotas policijos pareigūnų reikalavimas atidaryti duris; girdisi moters riksmai; užfiksuotas policijos pareigūnų ir nukentėjusios G. L. pokalbis, kurio metu G. L. skundėsi, kad sūnus ją smaugė, kad ji nerėktų, nurodo, kad šį kartą tikrai važiuos pas teismo medicinos ekspertus, kad užteks ją smaugti; skundžiasi, kad sūnus telefoną atėmė. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai M. L. nustato 2,20 promilės neblaivumą (b. l. 52-56).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino iš dalies, nurodė, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, kilo žodinis konfliktas su motina G. L.. Pripažįsta, kad motiną buvo pargriovęs ant žemės, kad ranka uždengė burną, kad nuo rankos suspaudimo motina galėjo jausti fizinį skausmą, tačiau neigia sudavęs motinai kaltinime nurodytus smūgius į kairę ranką. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo M. L. parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusioji G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kaip, prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamojo M. L., nurodė sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Nukentėjusios G. L. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadose konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis M. L. ją pargriovė ant žemės, ranka užspaudė burną, po ko kelis kartus sudavė į kairę ranką. Specialisto išvadoje Nr.G55/2022 (01) konstatuota, kad G. L. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose, juosmenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 7-14 parų iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi ir galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – smūgiuojant. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužfiksuoti. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi ir galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – smūgiuojant. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi ir galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – smūgiuojant (b. l. 44-46). Sugretinus nukentėjusios G. L. parodymus su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji G. L. kaltinamajam atleido, nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuota pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apklabėti. Teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusios G. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kaip G. L. skundžiasi policijos pareigūnams dėl M. L. pavartoto smurto, nurodo, kad M. L. ranka jai uždengė burną, neleido išeiti iš namų. Netiesiogiai nukentėjusios G. L. parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Jonas Gudelis, kuris detaliai nurodė, kaip bendravo su nukentėjusiąją, ką ji jam pasakojo, kaip ji atrodė iš karto po byloje tiriamo įvykio. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos specialisto išvada, jos objektyvumu teismas abejoti neturi pagrindo. Aptarti duomenys, kurie pripažintini įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, yra pakankami kaltinamojo M. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Taigi teismas laiko nustatyta, kad M. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje smurtavo prieš savo artimą giminaitį – motiną G. L., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teismas kaltinamojo M. L. eiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme nenustatyta. M. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas M. L. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytą nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, taip pat į tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo teistas už analogiškos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 104-108). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta M. L. atsakomybę lengvinančių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas du kartus (b. l. 89-108), baustas administracine tvarka (b. l. 109), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 109, 110). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant didesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, o taip pat nukentėjusios poziciją, kad ji kaltinamajam atleido ir prašo griežtai nebausti, tai, kad nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, teismas daro išvadą, jog M. L. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. L. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. L. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis M. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 3, 5, 6 punktuose numatytas pareigas – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti atsiprašyti nukentėjusios, išsiunčiant atsiprašymo tekstą registruotu paštu, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo sudalyvauti elgesio pataiso programoje, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. L. buvo sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 21 d. 21 val. 40 min. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 9 val. 39 min. (b. l. 68-69, 71), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl bausmių bendrinimo

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. L. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2021 m. birželio 6 d. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2021 m. gruodžio 30 d., todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos.

BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas parinkdamas bausmių bendrinimo būdą pažymi, kad abi nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu, tačiau skirtingų nukentėjusių atžvilgiu, tarp nusikalstamų veikų yra praėjęs santykinai nedidelis laiko tarpas, todėl teismo vertinimu, yra visos sąlygos skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti iš dalies jas sudedant.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką, su laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 304–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. L. (M. L.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę M. L. (M. L.) skirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis M. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 3, 5, 6 punktuose numatytas pareigas – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti atsiprašyti nukentėjusios, išsiunčiant atsiprašymo tekstą registruotu paštu, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo sudalyvauti elgesio pataiso programoje, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai M. L. buvo sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 21 d. 21 val. 40 min. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 9 val. 39 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę, paskirtą M. L. (M. L.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką, su laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas