Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1008-882/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-10-27
Bylos Nr.
1-1008-882/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38567-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
Ž. G.-P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1008-882/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38567-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.8.1; 2.10.1.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Ž. G.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Joniškio m., pilietybė Lietuvos Respublikos, ištekėjusi, nedirbanti, išsilavinimas aukštasis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teista Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, dabar yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G.-P. 2015 m. liepos 9 d., apie 22.10 val., Šiauliuose, prie namo, esančio Ežero g. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiajai R. M. priklausantį turtą – „Jorkšyro terjero“ veislės šuniuką, 300 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajai R. M. priklausančio turto už 300 eurus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Ž. G.-P. kaltė įrodyta:

Kaltinamosios Ž. G.-P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (66-68, 63-64 b. l.), kuriuose nurodyta, kad ji savo kaltę pripažįsta visiškai, jog ji pavogė „Jorkšyro terjero“ veislės šuniuką, kurį parsinešė į savo butą, adresu Ežero g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir dėl to gailisi. Kodėl taip padarė, paaiškinti negalėjo. Suprato, jog imdama svetimą šuniuką ir jo negrąžindama savininkui, daro vagystę. Buvo blaivi. Tą vakarą buvo sutikusi to šuniuko savininkę, kurią ir anksčiau ne vieną kartą matė su vedžiojamais dviejais „Jorkšyro terjero“ veislės šuniukais, tačiau jai nepasakė, kad paėmė ir pas save turi jos šuniuką. Kitą dieną, išvesdama šuniuką pavedžioti, jį iš jos paėmė vyriškis, t.y. to šuniuko savininkės draugas, kuris buvo prie jos buto durų. Kai šuniuką pavogė, to niekas nematė, bent jau aplinkui jokių žmonių ji nematė.

Nukentėjusiosios R. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (13, 16-17, 19-20 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015-07-09, apie 22.10 val., ji vedžiojo savo du šuniukus „Jorkšyro terjeras“ prie Ežero g. (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose. Vienu tarpu abu šuniukai įbėgo į šio namo kiemą, jai nuėjus jų ieškoti, vieno šuniuko nerado, viskas vyko kelių minučių bėgyje. Kieme buvusi mergaitė taip pat nematė. Beieškant savo šuniuko, iš namo Ežero g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išėjo moteris, kaip vėliau atpažino iš nuotraukų tai Ž. G.-P., kuri turėjo su savimi tokios pat veislės šuniuką. Paklausus, ar ji nematė tokio pat jos šuniuko, pastaroji atsakė, kad nematė. Kitos dienos ryte šio namo trečio aukšto lange pamatė savo šuniuką, kurį atpažino. Nuėjus prie buto, pasibeldė ir paprašė jį grąžinti, tačiau jo negrąžino. Kreipėsi į policiją, o bebūnant policijoje, paskambino jos draugas K. K. ir pranešė, kad, jam nuėjus į šios moters butą ir jai pravėrus buto duris, jų šuniukas pabėgo. Savo šuniuką įvertino 300 eurų suma. Jos šuniukas pasiklysti negalėjo, nes jis niekur toli nuo jos nebuvo nubėgęs, be to, su savo draugu jo labai ilgai ieškojo, maždaug iki pirmos valandos nakties, šaukė jį vardu. Kaltinamoji taip pat turi tokios pat veislės šuniuką, tačiau jos šuniukas neapkirptas, kadangi tą vakarą kaltinamoji savo šuniuką vedžiojo ir jį gerai matė. Jos šuniukas buvo apkirptas, iš to jį ir atpažino, kuris ryte atpažino ir ją, kadangi vos ją pamatęs lange ant palangės pradėjo šokinėti. Šiuo metu savo šuniuką atgavo ir niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškė.

Liudytojo K. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (23-25 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2015 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisiminė, vakare, apie 22.00 val., su savo drauge R. M. vedžiojo du „Jorkšyro terjero“ veislės šuniukus, kurie priklauso jo draugei. Jiems būnant prie namo, esančio Ežero g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, abu šuniukai būdami be pavadėlių staiga įbėgo į šio namo kiemą, iš kurio, jiems juos kviečiant vardais, po kokios minutės ar dvejų, pas juos atbėgo tik vienas iš jų. Kitas šuniukas į jų kvietimą neatsiliepė. Buvo sutikę moterį, kaip vėliau paaiškėjo Ž. G.-P., išėjusią iš minėto namo laiptinės, kuri su savimi taip pat turėjo „Jorkšyro terjero“ veislės šuniuką, bet tai nebuvo jo draugės šuniukas. Paklausta, ar nematė jų šuniuko, atsakė, kad nematė, pridurdama, gal kas pavogė, bei priekaištaudama, kad vedžioja be pavadėlio ir patys kalti. Kitą rytą draugė, išėjusi pavedžioti kito likusio šuniuko, jam paskambino ir pranešė, kad ji minėto namo trečiame aukšte, ant palangės, pamačiusi savo dingusį šuniuką, kurį atpažino iš apkirpimo, bei kuris ją pamatęs ir atpažinęs ant palangės iš džiaugsmo šokinėjo. Dingęs šuniukas mėgo būti ant palangės ir žiūrėti pro langą. Jiems nuėjus į vietą, iš pradžių buto durų niekas neatidarė, po to pasigirdo moteriškas balsas, kad bute jokio svetimo šuns nelaiko, ant palangės jos šuo, vartojo keiksmažodžius. Iškvietus policiją, atvykusių pareigūnų šio buto šeimininkė taip pat neįsileido. Jis pasiliko prie šio buto, kol kas iš šio buto išeis. Apie 12.00 val. iš buto išėjo moteris, šalia jos buvo mergaitė ir laikė rankose jo draugei priklausantį šuniuką, kurį jis iš jos rankų ir pasiėmė

Nukentėjusiosios R. M. 2015 m. liepos 10 d. protokolu-pareiškimu (3 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2015 m. liepos 9 d., apie 22.10 val., pavogtas nukentėjusiajai priklausantis „Jorkšyro terjeras“ veislės trijų metų amžiaus šuniukas.

2015 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (6-11 b. l.), kurioje užfiksuota įvykio vieta Ežero g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurioje kaltinamoji pavogė svetimą turtą – „Jorkšyro terjero“ veislės šuniuką, priklausantį nukentėjusiajai.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (27-30 b. l.), kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji foto nuotraukoje pažymėtoje Nr. 3 atpažino kaltinamąją, kuri pavogė jai priklausantį šuniuką.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamoji tiesiogine tyčia, suvokdama, kad slapta paimtas šuniukas ne jos, žinodama, kas šio šuniuko šeimininkai, ir kad jis yra ieškomas, bandydama suklaidinti, jog atpažintas šuniukas yra jos, pavogė svetimą turtą, t.y. tokiais savo veiksmais pažeidė kito žmogaus turtinius interesus, padarė nusikaltimą ir abejoti jos kalte nėra pagrindo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdama teista už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajai bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą galutinę bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu. Kaltinamajai skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti (69-71 b. l.).

Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai (74-78 b. l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji teista, teistumas neišnykęs (44-46 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (38-42 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruota (57-58, 56 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registro įskaitose nėra (53, 54, 55 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ta, jog ji inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdama jau teista už tyčinį nusikaltimą (Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., BK 60 str. 1 d. 13 p.), kai teistumas neišnykęs. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas, pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajai ir jos padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 str. 6 d. 1 p.), tai yra 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. G.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąją visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Ž. G.-P. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąją visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2015 m. balandžio 3 d.) paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąją visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Ž. G.-P. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti Ž. G.-P., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Audrius Sadauskas