- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-30
- Bylos Nr.
- 2S-824-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., S. Š.
- Pareiškėjas
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Henrikas Jaglinskis, Andžej Maciejevski apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 289/2009 pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., S. Š. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120080010848, kuriuo skolininkė J. Š., užtikrindama iki 2027 m. spalio 20 d. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui nekilnojamuosius daiktus – 0,1061 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 359,78 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintais 1 600 000,00 Lt.
Šalies argumentai
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodęs, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2007 m. lapkričio 30 d. Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/10/92VY su visais vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais – nėra vykdoma, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. kovo 20 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,1061 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 359,78 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Nurodė, jog, negrąžinus skolos, t.y.: 346 801,98 EUR negrąžintos paskolos, 9 889,30 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 816,05 EUR nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, 52,27 EUR nesumokėtų mokesčių, iš viso: 358 559,60 EUR bei 128,00 Lt žyminio mokesčio, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos.
Šalies argumentai
Skolininkė J. Š. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartį Nr. 289/2009 panaikinti. Nurodė, jog kreditorius 2009-02-12 vienašališkai nutraukė 2007 m. lapkričio 30 d. Būsto kreditavimo sutartį bei klaidingai apskaičiavo įsiskolinimo sumą. Kreditoriui įkeistas gyvenamasis namas yra vienintelė skolininkės bei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į skolininkės nurodytą aplinkybę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. kovo 20 d. nutartis buvo priimta neišklausius J. Š. paaiškinimų, todėl yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, jog skolininkė pažeidė kreditavimo sutartį, todėl kreditorius teisėtai vienašališkai nutraukė šią sutartį, pradėjo priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, nes skolininkė yra nepajėgi padengti savo skolos kreditoriui. Išieškojimui iš įkeisto turto jokie skolininkės nurodyti apribojimai netaikomi, nes, remiantis LR CPK 664 str. 1 d., pirmąja eile išieškoma iš fizinio asmens turimo hipotekos turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai. CPK 544 str. numatyta, jog bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant į teismo posėdį šalių ir joms posėdyje nedalyvaujant.
Skolininkės J. Š. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėtinos ypatingąja teisena, kuriose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą ir išsamumą. Teismas administruoja ypač svarbias materialias teisės normas, reglamentuojančias hipotekos teisinius santykius. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota hipotekos skyriams apylinkės teismuose. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – LR CPK) XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t.t. LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarka, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 544 str. numatyta, kad bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl šalys į teismo posėdį nekviečiamos, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. LR CPK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šiuo atveju Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2007 m. lapkričio 30 d. kreditavimo sutartis Nr. Nr. BK 07/10/92VY su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais – buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį. Darytina išvada, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir kreditoriaus lūkesčiai, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, yra teisėti. J. Š. atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjo reikalavimas priverstinai išieškoti skolą yra nepagrįstas, nes kreditorius klaidingai apskaičiavo įsiskolinimo sumą, vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir neinformavo raštu apie skolininkės įsipareigojimų neįvykdymą, nors skolininkė prašė atidėti kredito grąžinimo terminą neturi reikšmės kaip neatitinkantys hipotekos institutą reglamentuojančių teisės normų. Skolos dydžio nustatymas, kreditavimo sutarties sąlygų ir nutraukimo pagrįstumas bei kiti su pagrindine prievole susiję klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.).
2009-07-29 Vilniaus apygardos teismas gavo skolininkės J. Š. prašymą atidėti atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutarties nagrinėjimą, nes skolininkė su kreditoriumi pradėjo derybas dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo. Kaip minėta anksčiau, bylose dėl hipotekos įregistravimo nėra sprendžiami su pagrindine prievole susiję klausimai, todėl skolininkės nurodyta aplinkybė bei prašymas atidėti bylos nagrinėjimą neturi tiesioginės įtakos hipotekos teisėjos priimtos nutarties pagrįstumui. LR CPK 565 str. 1 d. yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK) nurodyti pagrindai. Tuo tarpu skolininko reikalavimas apskritai panaikinti nutartį, kuria areštuotas įkeistas turtas (LR CPK 558 str.), motyvuojant, jog kreditorius klaidingai apskaičiavo skolos sumą, neatsižvelgė į skolininkės prašymus, neinformavo dėl įsipareigojimų nevykdymo ir vienašališkai nutraukė sutartį, yra nepagrįstas. Remiantis CPK 558 str., kreditorius atliko teisėtus veiksmus nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, nes tokiais atvejais turto areštas taikomas nepriklausomai nuo faktinių ginčo aplinkybių, pagrindinės prievolės - paskolos pagrįstumo, kuris yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Nenuginčijus pačios hipotekos ar išieškojimo galimumo fakto, ginčyti turto areštą dėl jo tikslingumo nėra pagrindo. Tuo tarpu hipotekos teisėja, nesant prašymo dėl hipotekos pabaigos ir duomenų apie ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamą ginčą dėl hipotekos teisėtumo, neturėjo pagrindo suabejoti pareiškėjo prašymo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis, kuria teismas areštavo skolininkės įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra pagrįsta ir teisėta, o skolininkės J. Š. atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.