Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimo I. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

I.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. nutarimu pripažino I. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio („Nustatyto greičio viršijimas“) 6 dalyje numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog I. V. 2010 m. birželio 22 d., 22.15 val., kelio Naujoji Akmenė-Vegeriai 1 km, vairuodamas transporto priemonę Nissan 200SX važiavo 150 km/h greičiu, kai leistinas greitis 90 km/h, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, greičio matuoklio Berkut Nr. 0611428 vidinės atminties greičio matavimo protokolas, „Berkut R“ registracijos žurnalo kopijos, tarnybiniai pranešimai, liudytojų G. L., D. P., V. D. ir S. J. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Dėl I. V. paaiškinimų, jog jis neviršijo leistino greičio, nebuvo stabdomas policijos pareigūnų ir jam nebuvo fiksuotas 150/h greitis, teismas nurodė, jog tai paneigta bylos medžiaga. Policijos pareigūnai E. M., G. L., D. P., V. D. parodė, kad buvo gautas pranešimas į budinčią dalį apie lenktynes, buvo operatyviai sureaguota, ką patvirtina ir policijos komisariato pateikti duomenys. Teismas pabrėžė, jog nėra jokio pagrindo netikėti pareigūnų bei S. J. paaiškinimais, kad jie įjungę švyturėlius vijosi I. V. automobilį ir jam įvažiavus į Žibučių gatvę, kurioje buvo aklagatvis, teko sustoti. Tuo tarpu I. V. paaiškino, kad jis neva važiavo susitikti su draugais į minėtą gatvę, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad buvo kokių tai asmenų, o jis pats nurodė, kad neįvardins asmenų, nes jie nenori liudyti, kas leidžia paaiškinimus pripažinti neįtikinamais. Liudytojų S. V. ir V. K. parodymais teismas nesirėmė nurodęs, jog pirmasis yra I. V. tėvas, todėl jis siekia padėti sūnui išvengti atsakomybės, o V. K. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams bei jos nurodytas aplinkybes nepatvirtinto net pats I. V..

Teismas pažymėjo, jog I. V. nurodė, kad jis nepasirašė ant administracinio teisės pažeidimų protokolo nes nesutiko, kad padarė pažeidimą, tačiau teismui įvertinus policijos pareigūnų paaiškinimus nėra pagrindo manyti, kad jam nebuvo išaiškintos jo teisės, kad jis neturėjo galimybės pasiaiškinti, nurodyti konkrečias aplinkybes, įrašyti į protokolą pastabas ir kita. Atvirkščiai, yra pagrindo manyti, kad neketino to daryti ir savo teisėmis nepasinaudojo savo nuožiūra, ką iš dalies patvirtina ir vėlesni I. V. paaiškinimai dėl sudarytos schemos, dėl jo važiavimo krypties, policijos automobilio stovėjimo. Dėl I. V. teiginio, jog pažeistas ATPK 261 straipsnio reikalavimas ne vėliau kaip per tris dienas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo persiųsti protokolą organui (pareigūnui) įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2010 m. birželio 22d., o administracinė medžiaga į Akmenės rajono apylinkės teismą, buvo išsiųsta 2010 m. birželio 29 d., t. y. trečią darbo dieną po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad protokolo persiuntimo termino pažeidimas teismų praktikoje esminiu proceso įstatymo pažeidimu nepripažįstamas.

Parinkdamas konkrečią nuobaudą - 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį (vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių), I. V. asmenybę (nedirba, studijuoja, galiojančių nuobaudų neturi).

II.

Nesutikdamas su Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu, I. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde, palaikydamas savo paaiškinimus, duotus apylinkės teisme, pakartotinai nurodo, jog pažeidimo ji nepadarė, matavimo prietaisas „Berkut“ buvo naudojamas nesilaikant jo techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos, nėra tikras, ar pareigūnas, fiksavęs jo greitį moka naudotis prietaisu. Teigia, jog teismo nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus, jame trūksta motyvų, be to, nuobauda paskirta praleidus jos skyrimo terminą, o jei toks terminas pratęstas – tai padaryta be teisėto pagrindo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog I. V. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, ir mano, jog apylinkės teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

Pažymėtina, jog ginčydamas priimtą nutarimą, I. V. dėsto tik abstrakčius teiginius dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą mačiusius asmenis, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp minėtų liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pažymėtina, jog Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, aiškiai ir argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais teismas remiasi, o kuriuos įrodymus atmeta, tai pagrįsta ir teisės aktais, apylinkės teismas iš esmės pasisakė dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, galėjo turėti esminių pasekmių bylos baigčiai, todėl apelianto tvirtinimas, kad teismo nutarime trūksta motyvų, aiškiai nepagrįstas.

Dėl apelianto keliamų abejonių dėl jo atžvilgiu panaudoto matavimo prietaiso „Berkut“ teisėtumo, pasakytina, jog toks argumentas buvo vienas iš kertinių, kuriuo rėmėsi I. V. pirmosios instancijos teisme gindamasis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, todėl tokia aplinkybė (panaudotos techninės priemonės leistinumo bei tinkamumo vertinimas) buvo tiriama keliuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, šiuo pagrindu ne kartą buvo atidėtas bylos nagrinėjimas ir išreikalauti visi būtini duomenys I. V. keltoms abejonėms pašalinti ir jos pašalintos, todėl dėl apeliaciniame skunde pakartotinai keliamų tų pačių abejonių teisėjų kolegija, palaikydama apylinkės teismo argumentus, nebepasisako.

Apeliantas teigia, jog nuobauda paskirta praleidus jos skyrimo terminą, o jei toks terminas ir buvo pratęstas, tai padaryta be teisėto pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tokie teiginiai vėlgi nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuobaudos skyrimo terminą pratęsė ir tokį savo sprendimą motyvavo, tokia nutartis tiek apeliantui, tiek jo atstovei išsiųsta (b. l. 124 – 125).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.