- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- TS-18-543/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01341-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- V. A.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 357-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
V. A. bausmės pradžia – 2011 m. sausio 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 17 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. birželio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. kovo 31 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2021 m. rugsėjo 30 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio. Iš viso nuteistasis yra 4 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus. Praeityje jam jau du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau antrojo bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują nusikaltimą. Nuosprendžio duomenimis, prieš šios bausmės vykdymą nuteistasis nedirbo, bausmės vykdymo metu jis taip pat nesikreipė dėl darbo. Nuteistasis turi labai didelių finansinių įsipareigojimų, kurių jis net nepradėjęs vykdyti. Gautų vykdomųjų raštų suma sudaro 27 280,92 Eur. Šiuo metu nuteistasis turi 23 galiojančias drausmines nuobaudas, paskirtas už įvairius drausmės pažeidimus. Iš viso šios bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo 34 kartus baustas drausmine tvarka. Nuteistojo savęs vertinimui stinga adekvatumo, jo požiūris į save nėra brandžiai suformuotas, kadangi jam trūksta gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardyjant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus bei asmenines savybes. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti nuteistasis geba, tačiau jis tai daro ganėtinai paviršutiniškai, iš esmės nesuvokdamas ir neanalizuodamas svaarbiausių ir didžiausią įtaką jo nusikalstamam elgesiui turėjusių veiksnių. Nuteistasis yra linkęs sumenkinti padarytą nusikaltimą ir minimalizuoti jo pasekmes bei žalą, gilesnis kaltės jausmas ar nuoširdus apgailestavimas dėl nusikaltimo įvykdymo nepastebimas. Analizuojant nuteistojo nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Impulsyvumo bruožus dar labiau sustiprina alkoholio vartojimas, kuris ir sudaro sąlygas nusikalstamam elgesiui. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip labai silpnas, kadangi jam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų, atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos (pvz., neatpažįsta turimos priklausomybės ligos). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta – 107 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Komisijos vertinimu, netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam V. A. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. A. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija savo nutarime melagingai nurodė neva jis bausmės atlikimo metu nesikreipė dėl darbo, nepaminėjo ir to, jog atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, jis dengė savo turimus įsiskolinimus net neturėdamas darbo, o vėliau buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus ir jo mokėjimai nutrūko. Vilniaus pataisos namuose jis buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau darbo jis negavo. Komisija nepaminėjo savo nutarime, kad jis yra užsiregistravęs į anonniminių alkoholikų užsiėmimus, kurie šiuo metu nėra vykdomi dėl karantino apribojimų. Taip pat Komisija nenurodė to, kad iki karantino paskelbimo jis lankė agresijos valdymo programą bei dailės kursus. Komisija nevertino to, jog bausmės atlikimo metu jis mokėsi bei įgijo profesinių kvalifikacijų ir šiuo metu jau yra atlikęs didžiąją dalį bausmės. Lygtinio paleidimo metu jis planuoja apsigyventi (duomenys neskelbtini), kuriuose jis bus apgyvendintas ir turės galimybę toliau reabilituotis. Laisvėje jis siektų susirasti darbą, padengti turimus įsiskolinimus, lankyti anoniminių alkoholikų programas ir padėti savo sunkiai sergančiai senelei.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. A. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo V. A. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip aukšta – 107 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Nuo ankstesnio vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 5 balais. Akivaizdu, jog nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu galėtų ir kartu privalėtų stipriai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Ta aplinkybė, jog ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip aukšta (107 balai), neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis V. A. mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius su savo artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Visų pirma, iš 2021 m. kovo 31 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-63 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis V. A. šiuo metu atlieka jam paskirtą 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (nužudymo) padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis dar iki šios bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas 5 kartus, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 15 metų amžiaus. Nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis, kadangi tarp jo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Todėl vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei ir dėl to šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis kartą jau buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas sąlygas, kadangi probacijos laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Todėl būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo būsto ir yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) sąrašą. Lygtinio paleidimo metu arba po bausmės atlikimo nuteistasis planuoja apsigyventi (duomenys neskelbtini), kuriame jo reabilitacija truktų apie 1 metus. Verta pripažinti, jog nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas laisvėje gali atitinkamai apsunkinti šio nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Prieš šios bausmės vykdymą nuteistasis niekur nedirbo, tačiau jo paties teigimu, jis turi įvairių darbų patirties. Nuteistasis nurodęs, jog prieš bausmės atlikimą jis pragyveno iš savo senelės pajamų, jos gaunamos pensijos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis Alytaus pataisos namuose nesimoko, nedirba ir net nesikreipė dėl darbo. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų itin didelių finansinių įsipareigojimų. Alytaus pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra išieškotina suma siekia net 27 280,92 Eur, iš kurių nei kiek nėra atlyginta. Teismo nuomone, aptarti dar neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu tai, jog ir paminėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje itin stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Pats nuteistasis nurodęs, jog šios bausmės vykdymo metu jis gauna pinigines perlaidas iš savo motinos ir senelės. Per paskutinius metus nuteistasis į savo sąskaitą gavo 495 Eur ir visus juos išleido savo reikmėms. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas kitų asmenų.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog kai kuriuos ankstesnius nusikaltimus nuteistasis įvykdė bendrininkų grupėje. Paskutinį nusikaltimą jis padarė vienas ir būdamas neblaivus. Nors pats nuteistasis suvokia, jog jo nusikalstamumą įtakojo netinkami draugai, atsitiktinė aplinka, alkoholis, tačiau jis ignoruoja visus šiuos faktorius. Praeityje nuteistasis taip pat buvo teistas už nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo teigimu, alkoholį jis pradėjo vartoti nuo 18 metų, o paskutiniu laikotarpiu laisvėje alkoholį vartodavo švenčių, gimtadienių metu, savaitgaliais ir žvejybos metu. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog alkoholio vartojimas neretai nulemdavo ir nuteistojo nusikalstamą elgesį. Šiuo metu nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio potraukiui. Juolab, kad pats nuteistasis nepripažįsta turintis šią problemą. Taip pat nėra jokių garantijų dėl to, kad laisvėje nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamą elgesį puoselėjančiais asmenimis.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, vienišu jis nesijaučia. Psichologinio vertinimo metu jo emocijos stabilios, tačiau pastebimas vidutinis nerimo lygis, o tolerancija stresui ir frustracijai izoliacijos sąlygomis yra patenkinama. Nuteistojo savęs vertinimui trūksta adekvatumo, jo požiūris į save nėra brandžiai suformuotas, kadangi jam stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Pats nuteistasis pripažįsta praeityje pasireiškusią autoagresyvaus-suicidinio elgesio patirtį. Nuteistojo elgesyje yra pasireiškęs agresyvumas ir savitvardos stoka įvykdant smurtinius nusikaltimus. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja adekvačiai, jis geba palaikyti, vystyti pokalbį bei atsakyti į klausimus, tačiau jis nėra visiškai atviras, yra linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusias aplinkybes bei kitus reikšmingus aspektus. Nuteistojo mąstymas yra abstraktus, jo tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas kaip pakankamas, tačiau jo bendravime pastebimas noras sudaryti apie save gerą įspūdį. Nuteistasis geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau jis tai daro ganėtinai paviršutiniškai, iš esmės nesuvokdamas ir neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką jo nusikalstamam elgesiui turėjusių veiksnių. Nuteistasis yra linkęs sumenkinti padarytą nusikaltimą ir minimalizuoti jo pasekmes bei kilusią žalą. Nepastebimas ir gilesnis kaltės jausmas ar nuoširdus apgailestavimas dėl nusikaltimo įvykdymo. Analizuojant nuteistojo nusikaltimų istoriją, išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Impulsyvumo bruožus dar labiau sustiprina alkoholio vartojimas, kas sudaro sąlygas nusikalstamam elgesiui. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip labai silpnas, kadangi jam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos (pvz., nepripažįsta turimos priklausomybės ligos). Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat tik minimaliai, kadangi nuolat pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Nors nuteistasis ir stengiasi formuluoti tikslus, tačiau jis tai daro per daug abstrakčiai, nesugeba įvardyti konkrečių žingsnių ar veiksmų, nestiprina jų planavimu ar adekvačia motyvacija. Nuteistasis paskutinį nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, tačiau koreliacijos tarp alkoholio vartojimo ir nusikaltimo padarymo įžvelgti jis negeba, o priklausomybės alkoholiui pats nepripažįsta ir nemano, jog jam yra reikalinga kokia nors pagalba. Nuteistasis nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų ir iš dalies jas netgi palaiko. Nuteistojo vertybių sistemoje išryškėję materialinės-hedonistinės gyvenimo vertybės bei nuostatos ir kartu fatališkas požiūris į gyvenimą. Psichologinio vertinimo metu nuteistojo nuostatos į visuomenę vertinamos nevienareikšmiškai. Nors nuteistasis išsako norą būti visuomenės dalimi ir gyventi laikydamasis galiojančių įstatymų, tačiau taip pat pastebimos ir tendencijos dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo paskatintas. O per tą patį laiką jis buvo net 34 kartus nubaustas drausmine tvarka ir dar 4 kartus buvo apsiribota vien žodiniais įspėjimais – auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Vertėtų pažymėti, jog nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis ir kt. Be to, svarbu pažymėti, jog šiuo metu nuteistasis dar tebeturi 23 galiojančias drausmines nuobaudas. Paminėtos aplinkybės neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu bei pavyzdingu. Nors galiojančių drausminių nuobaudų egzistavimas bei jų skaičius nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau visgi šis faktorius visų aktualių aplinkybių kontekste negali būti sumenkintas, kadangi tai tiesiogiai parodo nuteistojo asmens elgseną bei paklusimą nustatyto režimo taisyklėms. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, bausmės vykdymo metu stebimas nuteistojo konfliktiškas elgesys, nurodymų nevykdymas, žargono vartojimas, konfliktinės situacijos tiek su kitais nuteistaisiais, tiek ir su pataisos įstaigos administracija.
Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis V. A., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta jo bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo V. A. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis V. A. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo V. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 357-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 357-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo V. A. asmens bylą Nr. 16521 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.