Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Logmis“, G. J., R. R.–J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. papildomos nutarties, kuria patenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Megatomas“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. B2-927-798/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei UAB „Megatomas“ pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Logmis“, G. J., R. R.–J. pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Megatomas“ pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jam iš pareiškėjų 4 356 Lt (1 261,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka, tai yra šio teismo civilinėje byloje Nr. 2-2061/2014.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas netinkamai pranešė pareiškėjams apie atsakovo prašymo priimti papildomą sprendimą ir priteisti jam iš pareiškėjų 4 356 Lt (1 261,58 EUR) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2061/2014, ir šią bylą išnagrinėjo pažeidžiant jų proceso teisę pateikti teismui procesinį dokumentą su argumentais dėl bylos esmės.Teismas be pagrindo patenkino atsakovo prašymą, nes jis paduotas praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, skaičiuotiną nuo minimos apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos – 2014-11-27. Teismas papildomą nutartį šiuo klausimu priėmė neteisingai nustatęs bei įvertinęs aktualias bylos aplinkybes ir pažeisdamas CPK normų reikalavimus (CPK 4 str., 327 str. 2 d., 329 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. 1 p., 330 str.) nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, – Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti atsakovo bankroto bylą, ir minimą klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tuo priimdamas sprendimą pareiškėjų naudai. Teismas neteisingai nustatė bei įvertino aktualias bylos aplinkybes ir klaidingai sprendė, kad minimas atsakovo prašymas yra pagrįstas.

Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad faktas, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo reiškia, kad apeliantų ieškinio reikalavimai buvo patenkinti.Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, nes byla galutinai buvo išspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi, o prašymas šiuo klausimu buvo pateiktas 2015-02-11.Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad prašomos priteisti 1 261,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (civilinėje byloje Nr. 2-2061/2014), viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį, nes išaiškintos visos aplinkybės dėl šių išlaidų priteisimo ir jos sumažintos iki 149,88 Eur dydžio iš kiekvieno pareiškėjo.Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad šią bylą teismas išnagrinėjo pažeidęs jų proceso teisę pateikti teismui procesinį dokumentą su argumentais dėl bylos esmės, nes byloje surinkti duomenys rodo, jog teismo siunčiami dokumentai ir nustatytas terminas, suteikiant teisę pareiškėjams pareikšti savo nuomonę dėl atsakovo 2015-04-21 prašymo, buvo teisingas, protingas ir pagrįstas, o pareiškėjų nepakankamas rūpestingumas ir domėjimasis civiline byla, kurią ne kas kitas, o jie patys yra inicijavę, negali būti niekaip pateisinamas. Nepagrįstas pareiškėjų reikalavimas, susijęs su įskaitymu, nes tai šiuo konkrečiu atveju siekiama atlikti jau vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Minėta, kad nesutikdami su skundžiama teismo nutartimi apeliantai remiasi trimis esminiais argumentais. Pirma, teismas pažeidė papildomo sprendimo priėmimo tvarką. Antra, teismas neteisingai aiškino bei taikė nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas. Trečia, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatuoja, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė šios bylos esmę – išsamiai, visapusiškai įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, o taip pat teisingai aiškino bei taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas ir sprendė, kad atsakovo UAB „Megatomas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2061/2014, atlyginimo tenkintinas iš dalies, tai yra priteisiant jam iš apeliantų ieškovų UAB „Logmis“, R. R.–J., G. J. po 149,88 Eur šių išlaidų atlyginimo.

Teismas, pasisakydamas dėl apeliantų argumento, kad jiems buvo netinkamai pranešta apie atsakovo prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jam iš ieškovų 4 356 Lt (1 261,58 Eur) minimų bylinėjimosi išlaidų ir ši byla išnagrinėta pažeidžiant jų proceso teisę pateikti teismui procesinį dokumentą su argumentais dėl bylos esmės, visų pirma pažymi tai, kad pagal bylos medžiagą visi ieškovai – tiek įmonė, tiek ir fiziniai asmenys, savo procesiniuose dokumentuose adresuotuose pirmosios instancijos teismui, nurodė vieną adresą (Žirmūnų g. 127-88, Vilnius) (procesiniuose dokumentuose, teiktuose po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, taip pat ir atskiruosiuose skunduose UAB ,,Logmis“ adresas nurodomas Žirmūnų g. 70-517, Vilnius); pagal bylos medžiagą teismo 2015-04-30 pranešimas apie atsakovo prašymą šiuo klausimu buvo siunčiamas visų ieškovų nurodytu minėtu adresu ir šios siuntos jiems visiems nepavyko įteikti. 2015-05-07 buvo pateiktas siuntos gavimo pranešimas, įteikta ši buvo 2015-05-15, o atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2015-05-18, t. y. kaip nurodo pareiškėjai, jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, pateiktas prašymas atnaujinti terminą šiam procesiniam dokumentui pateikti.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atmeta apeliantų tvirtinimą, kad tokiu būdu priimant papildomą nutartį dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pažeistos jų proceso teisės ir paneigtas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytiems. Pirma, kaip teisingai nurodė teismas, CPK 277 straipsnis, reglamentuojantis papildomo sprendimo priėmimą, numato, kad pagal bendrą taisyklę jis yra priimamas rašytinio proceso tvarka, jo priėmimą gali inicijuoti tiek byloje dalyvaujantis asmuo, tiek teismas jį priimti savo iniciatyva, o pagal šio straipsnio 3 dalį apie tokio klausimo nagrinėjimą dalyvaujantys byloje asmenys turi būti informuojami tik tuomet, kai klausimas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Antra, pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties ir perdavė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra tiek fakto, tiek teisės instancija. Šiame skunde ieškovai detaliai ir išsamiai išdėstė tiek teisinius, tiek faktinius argumentus, susijusius su skundžiamos papildomos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl to apeliacinis teismas nepagrįstais laiko pareiškėjų skundo argumentus, kad dėl jų nurodytų motyvų šį pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl imperatyvių CPK normų pažeidimo (CPK 185 str.). Be to, kaip žinoma, netgi nustačius procesinių teisės normų pažeidimą arba netinkamą jų pritaikymą – pagrindas panaikinti tokį teismo procesinį sprendimą yra tik tuomet, jei dėl šio pažeidimo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Tuo tarpu, kaip jau nurodyta aukščiau, apeliacinis teismas nustatė, kad ši byla išnagrinėta teisingai.

Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad teismas šiuo atveju negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl laikė, kad buvo pažeistos CPK 98 straipsnio nuostatos. Šie argumentai taip pat nepripažinti pagrįstais, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip teisingai nustatė teismas, tokie atsakovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, t. y. su 2014-10-13 atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą (PVM sąskaitos faktūros ADB Nr.00543, Nr. 00542, Nr. 00541).

Skunde tvirtinama, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kuria atsakovui buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, o klausimas teismui grąžintas nagrinėti iš naujo, reiškia, jog šis teismas bylą buvo išsprendęs jų naudai. Tačiau kaip teisingai nurodė teismas, bylinėjimosi išlaidos yra skirstomos pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles – priėmus procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Pagal bendrąją taisyklę, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Tuo tarpu šioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje klausimas nebuvo išspręstas iš esmės – jis perduotas nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymi, kad minėtoje CPK 93 straipsnio normoje išdėstytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių esmė yra ta, kad tokias išlaidas padengti įpareigojama ta šalis, dėl kurios veiksmų susidarė pagrindas šioms išlaidoms atsirasti, kartu ginant sąžiningosios teisinio santykio šalies teises ir teisėtus interesus. Kitaip tariant, pagal bendrąją taisyklę galioja principas, kad visas bylinėjimosi išlaidas privalo padengti bylą pralaimėjusi šalis (angl. loser pays rule; costs follow the event rule) arba jos paskirstomos įvertinus santykinę šalių sėkmę procese (reikštų ir patenkintų reikalavimų proporciją). Tuo atveju, jei pagrindas atsirasti atstovavimo išlaidoms yra kelių asmenų veiksmai, teismas jas paskirsto tarp šių asmenų, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą – bylos esmę, joje pareikštų reikalavimų teisinę prigimtį, jų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes – kiekvieno iš subjektų vaidmenį teisiniame santykyje, jo veiksmų intensyvumą, atitinkamo reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo akivaizdumą ir kt.

Taigi nagrinėjamu atveju, Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta UAB „Megatomas“ iškelti bankroto bylą, ieškovų pareiškimas, kuriuo buvo prašoma atsakovui iškelti bankroto bylą buvo išspręstas iš esmės jų nenaudai. Dėl to apeliacinis teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo į skundą argumentu, jog būtent dėl pareiškėjų procesinio elgesio jis turėjo bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, ir ginčijamų, o prašymą dėl jų atlyginimo teikė nepraleisdamas proceso teisės normose įtvirtintų terminų tokiems prašymams pateikti (CPK 12, 178 str.).

Teismas sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose suformuluoti argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusiam klausimui išnagrinėti, o teismo išdėstytos aplinkybės patvirtina skundžiamos Vilniaus apygardos teismo papildomos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl atmetami ieškovų atskirojo skundo teiginiai, kad skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovui iš jų priteistos šioje teismo instancijoje jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, naikintina kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 263 str.).

Apeliacinis teismas taip pat netenkina apeliantų prašymo priteistą išlaidų sumą sumažinti ir išdėstyti jų mokėjimą po 50 Eur per mėnesį, nes tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo: pirma, dėl apeliantų argumentų, susijusių su šių išlaidų mažinimu yra pasisakyta aukščiau šioje nutartyje; antra, prašymas išdėstyti skundžiama teismo nutartimi priteistą pinigų sumą po 50 Eur kas mėnesį yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais apie jų turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (CPK 284 str. 1 d.). Apeliantų prašymas leisti 149,88 Eur įskaityti kaip vienarūšį reikalavimą nenagrinėjamas, nes, kaip jau minėta, apeliacinis teismas tikrina apskųstą pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą. Tuo tarpu nurodyti teisiniai klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmeta (CPK 338, 329, 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.