Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, R. T., S. T. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvas J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Mama M. T. mirė (duomenys neskelbtini). M. T. iki savo mirties turėjo 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Testamentu motina jai priklausančias pinigines lėšas paliko broliui R. T., o motinos buto dalį norėtų paveldėti jis. Po motinos mirties jis priėmė palikimą: liko gyventi bute, pilnai valdo jau minėtą butą, remontuoja, moka visus mokesčius (už elektrą, vandenį, šildymą, renovaciją), naudojasi palikėjos baldais ir pan. Kiti įpėdiniai R. T. ir S. T. į motinos palikimą nepretenduoja.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas. Gautas atsiliepimas, kad prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. T. , mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš bylos duomenų matyti, kad M. T. buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) testamentus, pagal kuriuos jai priklausančias pinigines lėšas paliko R. T.. Po palikėjos M. T. mirties liko paveldėtinas turtas - 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įtrauktas į palikėjos M. T. testamentą ir todėl paveldėtinas pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnis). Palikėjo įstatyminiai įpėdiniai yra jos sūnūs: pareiškėjas V. T. ir S. T. ir R. T., kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ( CK 5.3 straipsnis). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai (CK 5.1 straipsnis). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjos M. T. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo. Pareiškėjas siekia priimti palikimą faktiniu valdymu pagal įstatymą.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, rašytinių bylos įrodymų matyti, kad trijų mėnesių terminu po palikėjos M. T. mirties jos įpėdinis V. T. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. liko gyventi palikėjos bute, kuriame iki šiol gyvena, atliko operatyvius palikimo tvarkymo veiksmus, mokėjo ir iki šiol moka visus būtinus mokesčius. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus pareiškėjas tęsia iki dabar ir naudojasi paveldėtinu turtu kaip jo savininkas. Pretenzijų į palikimą kiti įpėdiniai: S. T. ir R. T. nereiškia. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad yra draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų visuma, įvertinus įpėdinio faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai, kad įpėdinis V. T. su paveldėtinu turtu elgiasi kaip paveldimo turto savininkas ir tai trunka ilgą laiką, pretenzijų niekas nereiškia, suinteresuoti asmenys (kiti įstatyminiai įpėdiniai) R. T. ir S. T. į palikimą nepretenduoja darytina išvada, kad V. T. po savo motinos M. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento ir palikimą valdo nuosavybės teise iki šiol.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.