Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-318-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
1A-83-318-2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00708-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiunaitė, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
A. B.
Nukentėjusysis
P. N.
Kategorijos
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-318/2013

Teisėja D. M. Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00708-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4.1.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Agnijai Lukaševič, Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorei R. L.,gynėjui adv. Benediktui Paulauskui,nuteistajam A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Iš A. B. priteista 29 348 Lt nukentėjusiajam P. N. turtinei žalai atlyginti.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą nukentėjusiojo P. N. turtą - pinigines lėšas, melagingai sakydamas, kad verčiasi automobilių pirkimo-pardavimo Verslu, 2010-04-08 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Baltarusijos Respublikoje, Grodno mieste, prie Grodno geležinkelio stoties, iš anksto žinodamas, kad automobilio nukentėjusiajam nenupirks ir paimtų pinigų negrąžins, piktnaudžiaudamas P. N. pasitikėjimu,. įtikino pastarąjį pasirašyti agentinį susitarimą jame nurodydamas klaidingą savo adresą - Žirmūnų g. 10, Vilnius, pagal kurį iki 2010-05-15 įsipareigojo nupirkti P. N. automobilį „VOLVO V70“ bei tą pačią dieną pagal pakvitavimą nurodyto automobilio pirkimui iš P. N. gavęs 8500 EUR (29348 Lt), agentinie susitarimo sąlygų neįvykdė, automobilio nenupirko ir gautų automobilio pirkimui piniginių lėšų P. N. negrąžino bei pasislėpė. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 8500 EUR (29348 litų).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantas nurodo, kad buvo padaryti pažeidimai atliekant ikiteisminį tyrimą kad ikiteisminio tyrimo dėl finansinių įsipareigojimų negalėjo atlikti Vilniaus apskrities VPK NTV Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius. Be to A. B. teigimu, visi ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo būti atlikti tą pačią dieną - 2010-07-22. Apeliantas mano, kad pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti vyr. tyrėjos, kuri nebuvo

paskirta tirti nagrinėjamą bylą todėl negalėjo atlikti apklausų ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksm dar prieš priimant iš nukentėjusiojo pareiškimą ir kitus reikalingus dokumentus. Be to apelianta pažymi, kad nukentėjusysis P. N. pareiškimą dėl automobilio „Volvo V70" pirkimo pateik 2010-05-12, tuo tarpu jų sudarytoje agentinėje sutartyje buvo numatyta, kad jis, t.y. A. B. privalo įvykdyti savo įsipareigojimus iki 2010-05-15. A. B. manymu, pareiškimas negalėj būti pateiktas, ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, o P. N. negalėjo būti pripažinta nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu dar iki pasibaigiant sutartyje nurodytam terminui. Juolab, ka tarp jų sudarytoje agentinėje sutartyje buvo numatyta ginčytinų klausimų sprendimas arbitraž teisme. Be to, A. B. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo klastojami dokumentai, kadaru 2010-06-10 apklausų protokolai iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato buv išsiųsti į Vilnių 2010-06-09.

Nuteistojo A. B. teigimu, buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidime Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-07-22 nutarimu paskyrus jam kardomąją priemonę - rašytir pasižadėjimą neišvykti, o jo nesuradus ir nesupažindinus su priimta nutartimi, tą pačią dieną buv paskelbta jo, kaip besislapstančio užsienyje, paieška. Tuo tarpu jis nuo ikiteisminio tyrim nesislapstė, asmens dokumentų neklastojo, išvaizdos nekeitė, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūn teiginiai, kad jis slapstosi, neatitinka tikrovės ir rodo jų šališkumą. Be to, pasak apeliante kardomoji priemonė - suėmimas jam paskirta pažeidžiant BPK 123 str. nuostatas, kadangi _ paskirta apylinkės teismo teisėjo, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje neteisinga pažeidžiant EŽTK 8 str., nurodyta, kad jis nesaistomas tvirtų socialinių santykių. Nepagrįsto konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nei suėmimas, nebus pasiekti BPK 11 str. numatyti tikslai. Šioje nutartyje, pažeidžiant EŽTK 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respubliko Konstitucijos 31 str. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principą nurodyta kad pakanka faktini duomenų manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijc principas, kadangi jis įtariamuoju buvo pripažintas 2010-07-22 nutarimu, o jau 2010-06-10 Vilniau apskrities VPK prevencinių poveikio priemonių taikymo registro išraše nurodoma, kad jis, A. B., įtariamas padaręs nusikalstamą veiką.

Nuteistojo manymu, buvo padaryti procesiniai pažeidimai dėl gynėjo dalyvavim įtariamojo apklausos metu, kadangi jis nebuvo išreiškęs savo nuomonės dėl gynėjo dalyvavime todėl neaišku, kodėl dalyvavo būtent tas gynėjas. Be to, jo procesinės teisės į gynybą buvo pažeisto ir nagrinėjant jo skundą dėl paskirto suėmimo Vilniaus apygardos teisme nedalyvaujant nei jar pačiam, nei jo gynėjui.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, neteisėtai prokurorų nutarimais buvo skirtas laikinas nuosavybės teisii apribojimas jo banko sąskaitose esantiems pinigams.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo nustatyti byloje apklausto liudytojo R. R. duotų parodymų patikimumą ir reikšmingumą bylos aplinkybėms nustatyti. Be to apeliantas nurodo kad jam išaiškinus teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pareikšti prašymus, nebuvo spręstas jo prašymas atlikti jo ir liudytojo R. R. akistatą joks sprendimas dėl to nepriimtas.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-10-14 nutartyje nurodyta, kad jis kaltinama: pagal BK182 str. 1 d. (nesunkus nusikaltimas), o vėliau įrašyta, kad jis kaltinamas padarę: apysunkį tyčinį nusikaltimą. A. B. manymu, tai rodo teismo šališkumą ir suinteresuotum; bylos baigtimi.

Nuteistojo teigimu, buvo sufalsifikuoti bylos dokumentai, surašius kaltinamąjį aktą 2011- 10-07 data, o vėliau - 2011-10-11 data.

Šalies argumentai

Skunde A. B. nurodo, kad pažeidžiant BPK 11 str. 2 d. nuostatas, jis buvo laikomas suėmime keliančiomis grėsmę jo sveikatai sąlygomis, kadangi serga 2 tipo diabetu. Apeliante manymu, paskyrus jam kardomąją priemonę - suėmimą buvo pažeistos BPK 31 str. įtvirtinti principai dėl būtinojo reikalingumo, nes jo galimai padaryta žala nukentėjusiajam yra mažesnė, nei suėmime išbūtas laikas (keičiant suėmime išbūtą laiką į piniginę išraišką). Tokiu būdu, jam padaryta didesnė žala, laikant jį suėmime, nei jis padarė nukentėjusiajam.

Apelianto teigimu, jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas kaltinamajame akte Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-14 nutartyje nurodyt! teiginiai, kad gautus pinigu s ji panaudojo savo reikmėms. Tai rodo prokuroro bei teismo šališkumą bei suinteresuotumą bylos baigtimi bei pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Be to A. B. tvirtinimu, byloja neįrodyta, kad sudarydamas sutarti su P. N. jis turėjo išankstinę tyčią užvaldyti pastarojo pinigus o automobilio neperduoti. Pats P. N. ir liudytojai nurodo, kad jie patys susirado jį - i Balčių. Apelianto manymu, nepagrįstas jam pateikto įtarimo motyvas, kad jis tyčia į sutartį kaš, tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą. A. B. teigimu ikiteism n tyrimo pareigūnai neteikė užklausų gyventojų registro centrui, todėl nesurinko įrodymų kad jis negyvena nurodytais adresais. Tuo tarpu visos abejonė turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai

Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas teisiamajame posėdyje atmesdamas jo prašymus, nenurode motyvų, todėl, A. B. manymu, bylą nagrinėjęs ir nuosprendį jo atžvilgiu priėmęs teismas buvo šališkas.

Teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prase apeliacini skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir A. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d. kaip sukčiavimą.

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Vadovaujantis teismų praktika, be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius — kaltę, pasireiškiančią tyčia, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t.y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Kaltininko susiformavusią tyčią jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tam, kad veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų į sutartį įrašymo ar sutarties sąlygų nevykdymo. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2010-04-08 A. B. ir Pavel N. B. Respublikoje,:Grodno mieste, prie Grodno geležinkelio stoties pasirašė agentinį susitarimą kuriuo A. B. iki 2010-05-15 įsipareigojo nupirkti P. N. automobilį „VOLVO V70“ 8330 eurų vertės už 500 eurų atlygį. Prie agentinio susitarimo pridėtas tos pačios dienos pakvitavimas, kuriame A. B. patvirtino, kad nurodyto automobilio pirkimui jis iš P. N. gavo 8500 eurų (t. 1, b.1. 25-33).

Tai. kad A. B. tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą - P. N. priklausanti turtą - 8500 eurų susiformavo iš anksto, t.y. dar iki agentinio susitarimo sudarymo ir pinigų jam perdavimo, visų pirma patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei neteisingų duomenų agentiniame susitarime nurodymas Kaip matyti iš nuoseklių nukentėjusiojo P. N. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis iš savo pažįstamų R. R. ir J. B. sužinojo, kad A. B. pastarajam padėjo įsigyti automobilį, todėl paprašė pasiaiškinti, ar A. B. galėtų užsienyje nupirkti jam automobilį VOLVO V70“. Po kiek laiko jam paskambino pats A. B., kuris teigė, kad turi savo firmą, nuosavą namą užsiima automobilių vežimu pardavimui iš Amerikos ir Vokietijos, greitai važiuos su reikalais į Vokietiją ir gali jam už 500 eurų atlygį „parvaryti“ norimą automobilį. Suradęs internetinėje svetainėje skelbimą apie parduodamą norimą automobilį, P. N. susisiekė su A. B.. Nukentėjusiojo teigimu, A. B. iškart pradėjo jį skubinti, kad nori kuo greičiau važiuoti į Vokietiją tačiau neturi pinigų, nes visus pinigus investavo į verslą todėl prašė virš 8000 eurų pervesti į jo sąskaitą paskirtį nurodant kaip skolos grąžinimą. Jis su A. B. pasiūlymu nesutiko ir pasiūlė pinigus už automobilį pervesti tiesiogiai pardavėjui Vokietijoje, o automobil: pirkti jo, t.y. P. N. vardu, tačiau A. B. nesutiko. Be to P. N. pats asmeniškai norėjc vykti su A. B. į Vokietiją prašė, kad A. B. palauktų, kol jam bus padaryta viza, tačiau A. B. laukti nesutiko. Galiausiai jie 2010-04-08 susitiko Grodno mieste, kur ir pasirašė A. B. iš anksto paruoštą ir atspausdintą agentinį susitarimą, o P. N. perdavė 8500 eurų A. B. (t. 1, b.l. 9-13, 14-15). Tokias pačias agentinio susitarimo ir pinigų perdavimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė ir pats A. B..

Iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad lemiamą reikšmę agentinio susitarimo sudarymui turėjo P. N. pasitikėjimas A. B., kaip pažįstamų rekomenduotu automobilių pargabenimu iš užsienio užsiimančiu verslininku. Nagrinėjant bylą, apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad A. B. yra bendrasavininkas Rusijoje registruotos bendrovės, be kitų veiklos rūšių, užsiimančios ir auto/moto technikos prekyba, tačiau šie dokumentai nepaneigia aplinkybės, kad sudarydamas su P. N. susitarimą dėl automobilio pargabenimo, apeliantas neturėjo realių ketinimų jo įvykdyti ir tyčia užvaldė svetimą turtą. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad norėdamas sustiprinti teigiamą verslininko įspūdį, A. B. klaidinančiai teigė turintis nuosavą namą atradus tinkamą automobilį darė spaudimą nukentėjusiajam dėl skubaus pinigų pervedimo į jo sąskaitą prieštaravo, kad P. N. pinigai būtų pervesti tiesiai automobilio pardavėjui, nesutiko palaukti P. N., kad šis galėtų vykti kartu pirkti automobilio, pats paruošė agentinio susitarimo formą jame iš anksto nurodydamas neteisingus duomenis apie savo gyvenamąją vietą. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog jis negyveno jo nurodytais adresais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. B. agentiniame susitarime nurodytu adresu - Žirmūnų g. 10, Vilniuje yra vaikų lopšelis-darželis „Ramunėlė“. Patikrinus jo vėliau nurodytą gyvenamosios vietos adresą Klonio g. 7, Druskininkuose, nustatyta, kad minėtu adresu gyvenamosios vietos niekas nedeklaravo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2010-06-01 gyvenamojo namo, esančio adresu Klonio g. 7, Druskininkuose, savininkas yra J. F.. Iki 2010-06-01 minėtas gyvenamasis namas priklausė B. G. (t. 2, b.l. 19). A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad bylos tyrimo metu neteisingai nurodydamas adresą Čiurlionio g. 99, Druskininkuose, suklydo, paaiškino, kad butą iš tėvo paveldėjo adresu Čiurlionio g. 89-1, Druskininkai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis minėtą butą paveldėjo A. B. sesuo ir brolis, o pats A. B. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (t. 2, b.l. 22, 33).

Kaip minėta anksčiau, tam, kad veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų į sutartį įrašymo ar sutarties sąlygų nevykdymo. Nagrinėjamu atveju, lemiamą reikšmę turi ir asmens elgesys po sutarties sudarymo, galimybė nukentėjusiajam be apsunkinimų ar teisėsaugos institucijų pagalbos atkurti savo pažeistas teises.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, po agentinio susitarimo sudarymo ir pinigų A. B. perdavimo bei pastarojo išvykimo į Vokietiją nukentėjusiojo teigimu, jie susiskambino 2010 m. balandžio 12, 13 ir 14 dienomis, o 2010-04-15 A. B. paskambinęs pasakė, kad numatytame pirkti automobilyje rado daug rimtų gedimų, todėl ieškos kito automobilio. 2010-04-15 internete Vokietijoje jis pats atrado kitą automobilį ir susisiekė su A. B., šis sakė, kad nuvažiuos apžiūrėti automobilio sekančią dieną. 2010-04-16 vėl bendravo su A. B. internetu ir sužinojo, kad pastarasis susisiekė su pardavėju ir važiuos kitą dieną. 2010-04-17 nė vienu turimu kontaktiniu telefono numeriu A. B. buvo nepasiekiamas, bandė skambinti, tačiau A. B. jo skambutį atmetė. 2010-04-18 P. N. internetu susisiekė su pažįstamu J. B. ir paaiškino dėl susidariusios situacijos, pastarasis taip pat negalėjo prisiskambinti A. B. į lietuvišką jo telefono numerį, paskambinus čekišku numeriu atmetė skambutį. Po to J. B. jam (P. N.) perskambino ir pasakė, kad skambino A. B. ir paaiškino, kad neprivažiavęs iki išsirinkto automobilio, pateko į avariją, žadėjo paskambinti, tačiau 4 dienas neskambino, o jo telefonai buvo atjungti. Tuomet nukentėjusysis vėl kreipėsi į J. B. prašydamas paskambinti A. B.. 2010- 04-22 ar 2010-04-23 J. B. prisiskambino A. B., pastarasis pasakė, kad remontuoja savo automobilį ir nešiojamą kompiuterį, o 2010-04-26 bus prie ieškomo automobilio, tačiau 2010-04-26 susisiekti su kaltinamuoju nepavyko, tuomet paprašė pažįstamo R. R. paskambinti A. B.. Pastarasis R. R. pasakė, kad dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų guli ligoninėje, tačiau nenurodė tokioje ligoninėje guli, nepasakė kokiame mieste. 2010-04-26 P. N. pasitikrino interneto svetainėje dėl norimo Vokietijoje pirkti automobilio, kurį buvo išsirinkęs, skelbimo nebuvo, suprato, kad automobilis parduotas. 2010-04-29 paskambino A. B. ir pasakė, kad jį išrašė iš ligoninės, sekančią dieną vėl paskambino ir pradėjo pasakoti apie avariją tačiau nutrūko ryšys, po to su A. B. vėl susisiekė internetu ir pastarasis pasakė, kad numatytas automobilis parduotas, tačiau dar yra kiti du brangesni automobiliai. A. B. patikino, kad jis sugebės nusiderėti, nes jam už jo sudaužytą automobilį Vokietijos pilietė, kaip žalos atlyginimą sumokėjo 3500 eurų. P. N. paprašė A. B. nufotografuoti vietovę, kurioje jis yra, tačiau pastarasis vėliau paaiškino, kad pamiršo tai padaryti, yra netoli Miuncheno ir automobilius apžiūrės 2010-05-03, nes poilsio dienomis automobilių firmos nedirba. 2010-05-02 paskambino A. B. ir pranešė, kad atvyko į Nurtingen miestą ir sekančią dieną apžiūrės automobilį. Apie 12 vai. jis paskambino ir pasakė, kad automobilį apžiūrėjo, tačiau pardavėjas bus sekančią dieną todėl važiuoja į kitą miestą už 300 km apžiūrėti kito automobilio. 2010-05-04 pastarasis perskambino ir pasakė, kad apžiūrėtas automobilis yra blogesnio stovio už anksčiau apžiūrėtą ir kad jis vėl grįžta į Nurtingeną. 2010-05-05 P. N. paskambinęs A. B. pranešė, kad derasi dėl automobilio kainos, pažadėjo automobilį atgabenti iki Kauno. 2010-05-06 ryte jis atvyko į Lietuvą ir susitiko su R. R., kuris iš savo mobilaus telefono paskambino į A. B. čekišką numerį. A. B. pasakė, kad nupirko automobilį ir tvarkomi pardavimo dokumentai. Automobilis Kaune bus 2010-05-09 arba 2010-05- 10, po to patikslino, kad automobilis Kaune bus 2010-05-11. Dar kartą pasitikslino, ar A. B. nupirko automobilį, pastarasis pasakė, kad nupirko, sumokėjo pinigus. Vėliau su A. B. susiskambinti nepavyko. 2010-05-11 jis (P. N.) paskambino pažįstamam į Vokietiją ir pateikė automobilio, kurį kaip aiškino nupirko kaltinamasis, duomenis ir sužinojo, kad automobilis neparduotas ir yra aikštelėje. Tuomet suprato, kad yra apgautas, bandė susisiekti su A. B., tačiau pastarasis išjungdavo telefoną.

Nukentėjusiojo P. N. parodymai sutampa su liudytojais apklaustų R. R. ir J. B. parodymais apie jiems žinomas aplinkybes, susijusias su A. B. perkamu automobiliu. Paties A. B. aiškinimas apie įvykius po agentinio susitarimo sudarymo iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Nuteistasis neneigė, kad jam išvykus į Vokietiją su juo sunku buvo susiekti tiek telefonu tiek internetiniu ryšiu, aiškino, kad buvo išsikrovusi telefono baterija, pamiršo internetinės prieigos slaptažodį. A. B. teigimu, automobilių prekeivių rekomendavimu, nieko nesakęs nukentėjusiajam vyko ieškoti automobilio į Čekiją ten buvo apiplėštas, todėl, bijodamas nukentėjusiojo pretenzijų, pasakė jam, kad pateko į avariją Vokietijoje. Automobilio nenupirko, nes prarado visus pinigus apiplėšimo metu. Be to buvo pavogtas jo mobiliojo ryšio telefonas ir kompiuteris, todėl neturėjo galimybių susisiekti su P. N.. Į Lietuvą jis grįžti negalėjo, nes turėjo reikalų Rusijoje, Ukrainoje bijojo grasinimų iš P. N. pusės.

Taigi, nukentėjusiojo P. N., liudytojų R. R., J. B., o taip pat ir paties nuteistojo A. B. parodymais nustatyta, kad po agentinio susitarimo sudarymo ir pinigų pagal pakvitavimą perdavimo, su A. B. buvo sudėtinga susisiekti, pokalbių su P. N. ir jo pažįstamais metu jis nuolat vartojo apgaulę, melavo apie avariją Vokietijoje, jo teiginių apie apiplėšimą Čekijoje nepatvirtino iš Interpolo Čekijos nacionalinio biuro gautas pranešimas (t. 2, b.l. 58, 60). Be to, nukentėjusiajam P. N. supratus, kad yra apgautas, jokiais žinomais būdais (telefonu, internetiniu ryšiu) nepavyko susisiekti su A. B., todėl kreipimasis į teisėsaugos instituciją buvo vienintelis būdas atstatyti savo pažeistas teises. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas 2010-05-12, kadangi agentiniame susitarime buvo numatytas įsipareigojimų įvykdymo terminas iki 2010-05-15. Suvokęs, kad yra apgautas ir neturėdamas jokių galimybių susisiekti su A. B., P. N. turėjo teisę ir pagrindą iškart kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu galimai padaryto nusikaltimo, nesvarbu, kad dar nebuvo pasibaigęs sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas. Juolab, kad ir per likusias tris dienas iki sutarties įvykdymo termino, A. B. net nebandė įvykdyti savo įsipareigojimų P. N. atžvilgiu, nuo jo slapstėsi.

Taigi, nors apeliantas neprisipažįsta padaręs nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, tačiau kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų vienas kitą papildančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą - P. N. turtą - 8500 eurų (29 348 Lt). Netikėti šiais faktiniais duomenimis teismas neturėjo pagrindo, todėl pagrįstai jais rėmėsi, grįsdamas jo kaltę dėl BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo.

Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodyti pažeidimai, susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu nėra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 str. 3 d.).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės neatlikus akistatos tarp jo ir R. R.. Kaip matyti iš byloje esančio 2011-12-01 teisiamojo posėdžio protokolo, A. B. dalyvavo teisiamajame posėdyje liudytoju byloje apklausiant R. R. ir pasinaudojo teise užduoti jam klausimus (t. 2, b.l. 184-185).

Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-10-17 rašte neteisingai nurodyta kaltinamojo akto surašymo data, o taip pat nutartyje dėl kardomosios priemonės neteisingai įrašyta, kad A. B. įtariamas apysunkio nusikaltimo padarynių, teismas vertina, kaip rašymo apsirikimo klaidas, neturėjusias lemiamos reikšmės teisingo teismo sprendimo priėmimui (t. 2, b.l. 117, 103- 104). Kaip matyti iš bylos dokumentų, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde kardomųjų priemonių pratęsimo klausimai teismuose svarstyti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, iš Vilniaus apygardos teismo 2011-09-14 posėdžio protokolo matyti, kad tiek gynėjui, tiek A. B. apie teismo posėdį buvo pranešta nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 140). A. B. teisė į gynybą nebuvo pažeista ir įtariamojo apklausos metu, jam tinkamai užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba, dėl jos jokių motyvuotų pretenzijų įtariamasis savalaikiai nereiškė (t. 1, b.l. 105-108, 110- 113, 124-126).

Nuosavybės teisės apribojimas banko sąskaitose esantiems pinigams A. B. paskirta pagristai. BPK 151 str. 1 d. numato, kad ši procesinė prievartos priemonė prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kardomosios priemonės - suėmimo - A. B. skyrimo ir taikymo jau aptarti Vilniaus apygardos teismo 2011-09-14 ir 2011-11-18 nutartyse, jose konstatuota, kad taikyti šią kardomąją priemonę A. B. atžvilgiu buvo BPK numatyti pagrindai ir sąlygos. Ji paskirta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (t. 1, b.l. 141-143, t. 2, b.l. 134-138). Priešingai, nei teigiama skunde, paieška A. B. 2010-07-22 nutartimi taip pat paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BPK 142 str. 1 d. nuostatų, kadangi jo buvimo vieta buvo nežinoma, pagal gautus pranešimus tuo metu jis nuolat kirto Ukrainos ir Lenkijos sieną (t. 1, b.l. 66- 68).

Nuteistojo skundo teiginiai dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro bei teismo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi - deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys.

Pagrįstai pripažindamas A. B. kaltu dėl jam padarytų inkriminuoto nusikaltimo padarymo teismas jam paskyrė bausmę, pažeisdamas BK 55 str. nuostatas. Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tik esant byloje išimtinėms aplinkybės tokiu atvejų motyvuotai gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamoje byloje jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, todėl kolegija konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. B. ne tik pažeidžia BK 55 str. nuostatas, bet ir prieštarauja BK 41 str. įtvirtintiems bausmės

tikslams bei proporcingumo principui. Bausmės rūšies parinkimas nuteistajam negali būti siejamas su jam taikytomis kardomosiomis priemonėmis, kadangi tai atskiri savarankiški baudžiamosios teisenos institutai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasekoje neteisingai paskirtos bausmės.

Už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 2 d.). Skiriant bausmę visapusiškai turi būti įvertinta ir A. B. asmenybė. Kaip matyti iš bylos dokumentų A. B. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis -vykdo individualią veiklą (t. 1, b.l. 148-149, 151, 154-155, t. 2, b.l. 46). Byloje nėra A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą kad bausme siekiami tikslai bus pasiekti A. B. skiriant BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą, jos trukmę skaičiuojant nuo vidurkio. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, A. B. skirtina lygi BK 48 str. 2 d. numatytam šios bausmės vidurkiui laisvės apribojimo bausmė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 2 p.,

n u prendė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p., b p. p., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011-07-12 iki 2012-01-12 ir laikyti, kad A. B. bausmę atliko.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai: Virginija Pakalnytė-TamošiunaitėVladislavas Lenčikas