Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis CPK 532 straipsnio reikalavimais pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Per įstatymo numatytą 14 dienų terminą, teisme nebuvo gautas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kaip minėta, pareiškėja prašo teismo nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius pareiškime nurodytų statinio – transformatoriaus priežiūrą, valdymą, aptarnavimą, remontą ir kt. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų: perdavimo – priėmimo aktų (e. b. l. 18-19), transformatorinio punkto pasų (e. b. l. 20-21), transformatorinės eksploatacinių žinių lapelių ir žinialapių (e. b. l. 22-33), remonto aktų ir raštų (e. b. l. 34,38), protokolų (e. b. l. 35-37), AB „Spaustuvė Spindulys“ pranešimas (e. b. l. 39), paraiškų darbams (e. b. l. 40), Lesto generalinio direktoriaus įsakymo (e.b. l. 41), statybos užbaigimo ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo eksploatuoti akto (e. b. l. 42-43), UAB „Elektromontuotojas“ rašto ir pažymų (e. b. l. 44,51-52), potvarkių (e. b. l. 45-46,53), įvertinimo aktų (e. b. l. 47-48, 54-55), Lesto direktoriaus pavaduotojo nurodymų (e. b. l. 49-50, 56-57), nuotraukų (e. b. l. 58-59), VĮ „Registrų centras“ rašto (e. b. l. 60), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (e. b. l. 61-72), Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus rašto (e. b. l. 75-77) bei kitų dokumentų, kuriuose nurodomos eksploatacijos pradžios datos, atlikti darbai, įvykusios avarijos, gedimai, atlikti remonto darbai ir kt., taip pat papildomų įrodymų, matyti, kad pareiškėja eksploatuoja, valdo bei remontuoja pareiškime nurodytą statinį jau ilgiau nei 50 metų.

Remiantis byloje esančiais VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašais, matyti, kad daiktinės teisės į pareiškime nurodytus objektą įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą statinį pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Taip pat, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodytas objektas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį objektą būtų užvaldęs kas nors kitas. Be to, viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog aptariamą objektą pareiškėja valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, daugiau nei 50 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė aptariamą statinį, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, minėta, nepateikė prieštaravimų pareiškimo tenkinimui, o suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nuosavybės ar kita teise nevaldo pareiškime nurodyto statinio, jos neįrengė, neeksploatavo, ir duomenų apie jos priklausomybę neturi, todėl pareiškimo tenkinimui taip pat neprieštaravo. Tad esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Dėl to pripažintina, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, jos atlygintinos iš valstybės lėšų.

Pašto išlaidos nepriteistinos, nes yra mažesnės už minimalią priteistiną sumą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti faktą, kad akcinė bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.