- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- A2.2.-100-298/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-02146-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- S. G.
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,
dalyvaujant S. G.,
išnagrinėjęs S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, vedusio, administracine tvarka nebausto, gyv. Vilniaus r., Nemenčinės sen., Gaukštonių k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. 2014 m. spalio 7 d. Vilniaus r. Nemenčinės sen., Gaukštonių k., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ir 2009 m. spalio 23 d. sutartimi (nustatyta naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka) valdantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, joje įrengęs tvenkinį, kuris įeina į privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio V. L., ribas ir užima 167 m² ploto,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.
S. G. surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, nes nei anksčiau, nei dabar jo valdomas žemės sklypas neišeina į V. L. (V. L.) priklausantį sklypą. Dalis V. L. priklausančio sklypo, kuris ribojasi su jo tvenkiniu yra užlieta dėl minėto sklypo reljefo ypatumų. Žemės sklypas, kuris vykdant tvenkinio kasimo darbus priklausė valstybei, o dabar (nuo 2014 m.) yra V. L. nuosavybė, buvo ir yra užliejamas vandens. Anksčiau V. L. jam pretenzijų neturėjo dėl sutvarkytos balos dalies. Jis pats naudos iš jo negavo, o patyrė nuostolių tvarkydamas aplinką, kurios V. L. niekada netvarkė ir pagal paskirtį nenaudojo. V. L. priklausančio žemės sklypo dalyje kasimo darbų jis nevykdė.
Šalies argumentai
S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimas Žemėtvarkos skyriui tapo aiškus formuojant sklypą - 2014-02-20. 2012 m. sausio - vasario mėnesį jis kasė kūdrą savo sklypo dalyje. Ten visą laiką buvo užliejama vieta ir stovėjo vanduo. Iškasęs kūdrą, jis iškasė vamzdį, kad vanduo nutekėtų į Nerį. Ne pats jis kasė kūdrą, o darbuotojai. Jis žymėjo teritoriją. Atlikdami darbus su sunkia technika darbuotojai išėjo iš jo sklypo ribų. Tuo metu jis buvo išvykęs, tai negalėjo visko stebėti. Kai atvyko, tai vizualiai viskas atrodė gerai. Nebuvo sudėti dirvožemiai, žymintys ribas. Tuo metu jo sklypas ribojosi su valstybine žeme, o šiuo metu jis sužinojo, kad jos savininkas yra V. L.. Jis niekada nedalyvavo ribų nustatymo procese. Vieną dieną jis sužinojo, kad sklypas yra suformuotas ir atiduotas V. L.. Jis neturėjo galimybės dalyvauti matavimuose, kai buvo formuojamas sklypas. Tada jis galėtų išpirkti tą dalį, kurį yra iškasta ar atlyginti žalą. Jis nekasė tvenkinio tyčia užimdamas to sklypo dalies. Matavimai buvo atlikti (b. l. 6). 167 m² priklauso ne jam. Iš esmės jis prisipažįsta, kad kasdamas savo sklypą dėl reljefinių ypatumų ir darbuotojų neatsakomybės ne jam priklausančio sklypo dalis buvo užlieta vandeniu. Tik vizualiai atrodo, kad vanduo yra to sklypo dalyje. Dalinai buvo ir pakasta tame sklype. Visą laiką iš to vamzdžio bėga vanduo. Tai nepriklauso nuo metų laiko. Vandens lygis nesvyruoja. Visą laiką ten buvo vanduo, vandens buvo iki kelių. Jis sutvarkė ir išvalė krūmus. Neneigia, kad tvenkinys priklauso jam. Jis iškasė tvenkinį, dėl ko dalis kito žemės sklypo tapo užlieta. Tą jis pripažįsta. Iš esmės savo kaltę jis pripažįsta. Žemėtvarkai visą tai tapo žinoma anksčiau, negu buvo padarytas tas planas. Ji sužinojo 2014 metų vasario 20 dieną, nes iš V. L. žemės sklypo plano matyti, kad planą ir matavimus atliko Žemėtvarkos skyrius. Žemėtvarkos pareigūnai dalyvavo formuojant žemės sklypą. Dėl to jis mano, kad suėjo senaties terminas patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Dėl paties pažeidimo jis prisipažįsta. Tuo metu, kai buvo formuojamas sklypas ir daromi kadastriniai matavimai V. L. sklype, tai buvo neįmanoma nepastebėti tvenkinio ir vandens, nes linija kerta jo sklypo ribas. Riba gaunasi vandenyje. Jo nuomone, Žemėtvarkos skyrius matė pažeidimą tik nieko nedarė. Gavus V. L. skundą ji tik sureagavo. Pagal planą yra pažymėta gamykla, miškas, pieva, vandens persipylimo vieta, kurioje ir buvo kūdra, kuri iškasta nuo 2012 metų. V. L. nuslėpė toje vietoje esančią valstybinę žemę. Mano, kad specialistė pažeidė žemės formavimo tvarką. Buvo kviečiami sklypų bendrasavininkai - liudytojai nustatant matavimas, tačiau jų su žmona nekvietė ir jie negalėjo pateikti pastabų. Specialistai, dirbantys žemėtvarkoje, negali būti traktuojami kaip atskiri individai. Jie turėjo atlikti savo darbą iki galo. Formuojant V. L. sklypą buvo atlikti jo sklypo kadastriniai matavimai. Viskas buvo detaliai atvaizduota išskyrus kūdrą, kuri ten yra jau nuo 2012 metų. Tai buvo nuslėpta ir neaišku ar žemėtvarka neatliko teisingai savo darbo. Jo nuomone žemėtvarka 2014-02-20 turėjo duomenis, kad ta kūdra egzistuoja. 2014-08-20 turėjo pasibaigti senaties terminas, dėl ko jis prašo nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną suėjus senaties terminui.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovas teisme paaiškino, kad ATPK 45 str. 1 d. numato atsakomybę ir už valstybinės žemės užėmimą. Žemės sklypas priklauso trims asmenims S. G. su žmona ir Jucevičiui. Ta dalis, kurioje yra kūdra, pagal tą sutartį yra valdoma S. G.. Y. R. centro išrašas byloje, kuriame yra nustatyta naudojimosi tvarka. Pažeidimas paaiškėjo 2014-10-07, kai buvo surašytas aktas. Bylas rengia ne teisininkai ir jie nėra kvalifikuoti patikrinti užėmimą. Jie negalėjo konstatuoti S. G. sklypo užėmimo. 2014-10-07 buvo naudotos navigacinės priemonės, buvo nustatytas tiksliai sklypo plotas, vandens pralaidos vieta, padarytos nuotraukos, surinkti faktiniai duomenys, tada tik tapo aišku, kokio masto ir koks yra užėmimas. Jis pateikia žemės sklypų formavimo bylas apžiūrai. Tai V. L. ir S. G. su bendrasavininku bylos. Pats S. G. neneigia, kad kūdrą kasė jis ir kūdra priklauso jam. Jis kėlė klausimą, kad jų institucijai anksčiau buvo žinoma apie pažeidimo padarymą, dėl ko suėjo senaties terminas patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Tie specialistai, kurie dirbo su sklypo formavimu, nėra atsakingi už žemės naudojimo kontrolę. Formavimas nebuvo pažeidimo nustatymu aktu. Jei tai būtų, tai galėtų netikrinti pažeidimo. Laiko, kad pažeidimas užfiksuotas 2014-10-07, kai buvo surašytas patikrinimo aktas. Nuo tos dienos ir reikia skaičiuoti senatį. Buvo naudojami specialūs prietaisai. Panaudojus programą gauta informacija buvo sulyginta su Registro centro turima informacija. Institucija lieka prie pozicijos, kad tai yra privačios žemės užėmimas. Tą patvirtina ir pats S. G.. Kiekvienam žmogui yra žinomos jo sklypo ribos. Jis naudojosi sklypu ne savo sklypo ribose. Pažeidimo paaiškėjimo momentas - 2014-10-07. Tai buvo pažeidimo nustatymo momentas, buvo atlikti visi matavimai. Remiantis jų pateikta medžiaga prašo S. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 str. 1 d. ir skirti jam 434 eurų baudą.
Liudytojas J. Č. (J. Č.) teisme paaiškino, kad gyvena Vilniaus r. Nemenčinės sen., Gaukštonių k. P. S. G.. Jis jo kaimynas. Jis patvirtina, kad tvenkinys, esantis S. G. sklype buvo iškastas 2012 metų sausio - vasario mėnesį. Toje vietoje gruntas yra šlapias ir jį kasti įmanoma tik žiemą. Toje vietoje buvo šlapynė ir visą laiką ten buvo vanduo. Toje vietoje, kur dabar yra vamzdis, tekėjo vanduo į Nerį.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2014-10-07 žemės naudojimo patikrinimo aktu, Nacionalinės žemės tarnybos raštais dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, dėl žemės sklypų patikrinimo, matavimų schema, V. L. pareiškimu dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, ortografiniais žemėlapiais, žemės sklypo planu, kurie patvirtina, kad S. G., Vilniaus r. Nemenčinės sen., Gaukštonių k., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ir 2009 m. spalio 23 d. sutartimi (nustatyta naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka) valdantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, savavališkai užėmė dar dalį privataus žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio V. L., įrengęs tvenkinį, kuris įeina į privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir užima 167 m² ploto.
Susipažinus su bylos medžiaga, konstatuotina, kad S. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. nustatytų žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigų, jis savavališkai užėmė ir naudojosi V. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi.
S. G. neginčijo, kad suprojektavo ir užsakė, kad būtų iškasta kūdra, įrengta vandens pralaida. Darbai atlikti 2012 m. vasario mėn. Kasimo darbuose jis asmeniškai nedalyvavo, jo įkasti kuoliukai darbus atliekančių darbininkų galimai buvo nuversti ir kūdros dalis pateko į valstybinę žemę.
ATPK 45 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Šiuo atveju administracinė atsakomybę kyla nepriklausomai nuo to, ar užimta buvo valstybinė ar privati žemė. Šiuo atveju, dėl S. G. veiksmų buvo užimta dalis valstybinės žemės, kuri vėliau perduota valdyti V. L., todėl S. G. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 45 str. 1 d.
ATPK 35 str. nustatant administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą nurodyta, kad esant trunkamam teisės pažeidimui, nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-10-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriuje buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad dalyvaujant V. L. ir S. G. buvo patikrintas žemės sklypas (kadastro Nr. 4120/0200:159), kur iškastas tvenkinys ir įrengta pralaida vandens nubėgimui. Kaip nurodyta 2014-11-07 rašte dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo dalis, kurio naudotojas pagal sutartį yra S. G., įeina į privataus žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio V. L. ribas. Iš šių duomenų matyti, kad S. G. padarytas pažeidimas buvo nustatytas tik 2014-10-07, taigi, nuobaudos skyrimo senaties terminas dar nėra suėjęs.
S. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad S. G. administracine tvarka nebaustas, nedirba, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena lengvinanti aplinkybė, todėl jam skirtina mažiausia sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 45 str. 1 d. ir skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6427. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.