- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- eI3-6579-386/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01256-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės tarybos etikos komisija
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, L. J. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo:
1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) Etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija) 2022 m. gegužės 2 d. raštą Nr. (4.1.22E) D3-2231 (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Tarybos Etikos komisiją nagrinėti iš naujo pareiškėjo G. P. prašymą dėl tarybos nario D. S. elgesio ištyrimo.
Šalies argumentai
Nurodo, kad Komisijai pateikė prašymą ištirti Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario D. S. elgesį, t. y. ar Tarybos narys nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnio 1, 2, 5 punkto nuostatų bei nesiekė kurstyti neapykantos pilietybės pagrindu, kai duodamas interviu žiniasklaidos priemonei apie Komisijos narę, kuri dėl turėtos santuokos su Rusijos piliečiu taip pat turi Rusijos pilietybę, deklaravo, jog „Nemanau, kad Rusijos pilietybę turintis asmuo turėtų užimti tokias pareigas“. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 2 d. gavo Komisijos Sprendimą Nr. (4.1.22E) D3-2231, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog 2022 m. balandžio 29 d. vykusiame posėdyje Komisijos narių balsų dauguma nuspręsta dėl Tarybos nario elgesio tyrimo nepradėti ir pareiškėjo prašymo netenkinti.
Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka administracinio aktų reikalavimų, jame nenurodyta net apskundimo tvarka, todėl atsižvelgiant į tai, jog Komisijos Sprendimas neatitinka Kodeksui keliamų tikslų. Pareiškėjas yra tinkamas subjektas skųsti Komisijos Sprendimą dėl tyrimo nepradėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Komisija, priimdama Sprendimą ir neišdėstydama jokių argumentų bei motyvų, kokiu pagrindu atsisakė pradėti tyrimą pagal pareikštą prašymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas. Iš Sprendimo turinio neįmanoma suprasti, kokios priežastys lėmė atsisakymą pradėti tyrimą ir pareiškėjo prašymo netenkinimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka Kodekso keliamų tikslų, atsisakymas pradėti tyrimą be motyvų sukelia priešingas Kodekso tikslams pasekmes, neatitinka administracinio akto reikalavimų. Sprendimas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju Sprendimas yra be motyvų, nurodyti teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka. Sprendimas turi būti panaikintas, nes yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio prasme. Pareiškėjo įsitikinimu, prašyme ištirti Tarybos nario elgesį buvo pakankamai duomenų pradėti tyrimą, jis pateikė laikraščio, kuriame buvo išspausdintas Tarybos nario interviu bei visi teiginiai, išrašo kopiją.
Pareiškėjas teigia, kad Komisija privalėjo vadovautis Kodekso, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) išaiškinimais. Komisija, nepradėdama tyrimo, pasielgė neteisėtai, kadangi nenurodytas joks teisinis pagrindas kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir tyrimas nėra pradedamas.
A. K. rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teigia, kad Komisija veikia pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintus Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 13 punkte nurodyta, kad „Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja 2/3 Komisijos narių <...> „. Komisijos sprendimams priimti reikalingas Komisijos narių kvorumas. Komisiją sudaro 7 nariai, įskaitant Komisijos pirmininką, šioje situacijoje - nagrinėjant pareiškėjo skundą ir rengiant atsiliepimą, du Komisijos nariai yra nusišalinę. Pareiškėjas prašo panaikinti raštą, kuriuo Komisija pareiškėjui pateikė informaciją apie Komisijos 2022 m. balandžio 29 d. posėdžio metu Komisijos narių balsų dauguma priimtą sprendimą. Pastebi, kad minėtas dokumentas pareiškėjui nesukėlė jokių pasekmių įstatymų ginamoms jo teisėms. Komisija, tęstiniame posėdyje dėl pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. prašymo ištirti Tarybos nario D. S. elgesį nagrinėjimo, balsų dauguma priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo prašymo. Komisijos nuostatuose nenustatyta pareiga Komisijos nariams motyvuoti savo pasirinkimo balsuoti „už“ ar „prieš“. Todėl 2022 m. gegužės 2 d. rašte pareiškėjui buvo nurodyta apie Komisijos priimtą sprendimą.
2022 m. liepos 14 d. pareiškėjas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės 2022 m. liepos 8 d. atsiliepimo. Nurodė, kad Komisija 2022 m. birželio 23 d. rinkosi į posėdį, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Komisija balsų dauguma nusprendė ginčą spręsti taikiai. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė tik imituoja siekį sudaryti taikos sutartį, atlieka formalius veiksmus, tačiau taikos sutarties sąlygų su pareiškėju nederina, dėl jų nesideri ir nebendradarbiauja. Savo veiksmais ir Komisijos narių pasisakymais aiškiai nurodo, kad su pareiškėjo skundu ir reikalavimais nesutinka. Pareiškėjas pareiškia, kad su atsakovės pateikta taikos sutartimi nesutinka, nes ji yra paruošta aplaidžiai, o atsakovė atsisako taisyti ją ar derėtis dėl sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo 2022 m. liepos 14 d. rašytinio paaiškinimo „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos 2022 m. liepos 8 d. atsiliepimo“. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjo skunde teismui keliamus reikalavimus, parengė Taikos sutarties projektą, kurį ketino pateikti derybų su pareiškėju metu. Atsakovė žinojo apie pareiškėjo praplėstus reikalavimus dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau atsakovė laikėsi pozicijos, jog pateikti savo taikos sutarties projektą pareiškėjui, nesulaukus jo sąlygų oficialiu raštu ir neprasidėjus deryboms, būtų pareiškėjo nuomonės nepaisymas. Be to, jei ginčo šalys nori ir siekia kilusį nesutarimą išspręsti taikiai, tam reikia bent pradinių stabilių kiekvienos iš šalių derybinių pozicijų. Pareiškėjas savo reikalavimais buvo nenuoseklus, juos keitė bei papildė galimos taikos sutarties sąlygas, atsakovei iš esmės buvo apsunkinta derybų pradžia bei sąlygų aptarimas, nes dėl kiekvieno pareiškėjo taikos sąlygų koregavimo ar papildymo atsakovė privalo šaukti Komisijos posėdį, Komisijos pirmininkė neturi įgaliojimų priimti sprendimų vienasmeniškai, nepasitarusi su Komisija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (4.1.22E) D3-2231 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai pateikė prašymą ištirti Tarybos nario D. S. elgesį, t. y. ar Tarybos narys nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse (toliau – ir Kodeksas) įtvirtintų Valstybės politikų elgesio principų - pagarba žmogui ir valstybei, teisingumo bei padorumo bei ar tokiais savo teiginiais kaip: “Nemanau, kad Rusijos pilietybę turintis asmuo turėtų užimti tokias pareigas“ nesiekė kurstyti neapykantos pilietybės pagrindu. Prašyme nurodė, kad viešoje erdvėje 2022 m. balandžio 1 d. pasirodė straipsnis pavadinimu „Politikų etika - Rusijos pilietės dėmesio centre?“, kuriame pateiktas Tarybos nario, Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojo D. S. komentaras. Minėtame straipsnyje D. S. nurodė, jog „Buvusioje taryboje ji šalia sėdėjo, mačiau, ką ten skaitė. Ar tik nėra taip, kad kažkokių lėšų gauna? Gal gauna pajamų iš Rusijos? Nežinau tikslios informacijos, bet ji dažnokai važiuodavo į Rusiją“. „Mes čia daug triukšmo nekėlėme. Bet komisija patvirtinta kaip tik vasario 24 d. Aš taip galvoju, gal ji iš Rusijos našlės išmoką gauna? Nežinau, ar taip yra. Nemanau, kad Rusijos pilietybę turintis asmuo turėtų užimti tokias pareigas“.
Iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdžio 2022 m. gegužės 2 d. protokolo Nr. T11-5 matyti, kad Komisija balsų dauguma nutarė pagal gautą piliečio prašymą tyrimo nepradėti.
Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Komisijos padarytus procedūrinius pažeidimus nagrinėjant jo skundą, argumentuodamas, jog Komisija neturėjo teisės priimti sprendimą nepradėti Tarybos nario D. S. elgesio tyrimo.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas prašo panaikinti dokumentą, kuriuo Komisija pareiškėjui pateikė informaciją apie 2022 m. balandžio 29 d. posėdžio metu Komisijos narių balsų dauguma priimtą sprendimą, pateikta informacija nesukėlė jokių pasekmių įstatymų ginamoms pareiškėjo teisėms.
Pareiškėjas skunde išdėstė savo poziciją, jog prašymą tirti politiko elgesį padavęs asmuo turi teisę apskųsti Komisijos sprendimą, jeigu Komisijos sprendimas neatitinka Valstybės politikų elgesio kodeksui keliamų tikslų. Šiuo atveju atsakovės išsiųstas raštas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų administraciniam aktui, jame neišdėstyti nei atsisakymo tirti pareiškėjo prašymą motyvai, nei teisinis pagrindas.
Ginčui aktualus Kodekso 10 straipsnis, kuris nustato, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Pažymėtina, kad ši nuostata įsigaliojo priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymą. Jo 2015 m. rugsėjo 11 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad papildymu siekiama įtvirtinti galimybę skųsti savivaldybės tarybos etikos komisijos ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus ABTĮ nustatyta tvarka.
2017 m. lapkričio 8 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017 nurodė, kad sisteminė Kodekso nuostatų analizė leidžia teigti, jog Kodekso 10 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami vadovaujantis ABTĮ nuostatomis ir šios galimybės įstatymų leidėjas nesieja su sąlyga, kad dėl minėtų aktų kreiptis į teismą gali tik tiesioginis adresatas, t. y. valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu turi būti nustatoma, ar besikreipęs teisminės gynybos asmuo (ne)turi materialiąją reikalavimo teisę, ar tokia teisė (ne)išnyko, ir ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis AS-1048-624/2017).
Kitoje byloje LVAT pažymėjo, kad poveikio priemonių, nustatytų Kodekso 9 straipsnyje, taikymas savivaldybės tarybos nariams, kaip ir kitiems valstybės politikams, nėra įstatymo tikslas ir etikos komisijos paskirtis. Pagrindiniai įstatymo tikslai siejami su visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis didinimu, valstybės politikų atsakomybės už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei skatinimu. Etikos komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, ir taip užkertamas kelias kitiems pažeidimams ateityje kilti (2018 m. balandžio 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018). Minėtoje byloje LVAT analizavo skundą padavusio asmens teisę skųsti etikos komisijos sprendimą ir byloje, kurioje pareiškėjas buvo skundą padavęs asmuo, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti neteisėtą etikos komisijos sprendimą. Etikos komisijos sprendimas buvo neteisėtas ne dėl pasekmių pareiškėjui, o dėl neatitikimo aukščiau išvardintiems tikslams.
Taigi pagal ankstesnę LVAT praktiką skundą padavęs asmuo turi teisę apskųsti Komisijos sprendimą, jei besikreipęs teisminės gynybos asmuo turi materialiąją reikalavimo teisę ir tokia teisė neišnyko. Pagal naujausią LVAT praktiką skundą padavęs asmuo turi teisę apskųsti Komisijos sprendimą, jei Komisijos sprendimas neatitinka Kodeksui keliamų tikslų.
Komisijos sprendimo nemotyvavimas ir atsisakymas pradėti tyrimą be nurodyto teisinio pagrindo neatitinka Kodeksui keliamų tikslų (konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimas demokratinio valdymo plėtojimas, visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis didinimas, valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybės už savo veiklą ir atskaitomybės visuomenei didinimas), atsisakymas pradėti tyrimą be motyvų sukelia priešingas Kodekso tikslams pasekmes. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Kodekso 10 straipsnio papildymo tikslą (įtvirtinti konstitucinę teisę kreiptis į teismą), į minėtą LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, kaip skundą padavęs asmuo, turi teisę skųsti Komisijos Sprendimą.
Sprendžiant dėl Komisijos vykdomos veiklos, yra svarbus Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymas. Jo 2015 m. rugsėjo 11 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad etikos komisijų priimtų sprendimų neskundžiamumas neatitiko Konstitucijos 30 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kalbant apie savivaldybių administravimo subjektų) ir pažeidė asmens teisę į gynybą. 2015 m. rugsėjo 11 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad seniau galiojusi praktika, numatanti galimybę vertinant valstybės politiko elgesį apsiriboti jo veiksmų svarstymu etikos komisijoje, sietina su procedūra, bet ne nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir atitinkamų sprendimų dėl jų priėmimu. Šiai situacijai taisyti buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymas.
Pažymėtina, kad Komisijos atsisakymas pradėti tyrimą taip pat laikytinas Komisijos sprendimu Kodekso 10 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kodekso 10 straipsnis vienareikšmiškai numato, jog Komisijos sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka: Kodekso 10 straipsnis yra lex specialis (specialusis įstatymas) ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies prasme. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi teisės aktų nuostatas (ABTĮ ir Kodekso, kaip lex specialis (specialiojo įstatymo), 10 straipsnį), Kodeksui keliamų tikslų reikšmę, teismų praktikos suformuluotas teisės aiškinimo taisykles (LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-667-552/2017, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018 ir kt.) ir teisės aktų aiškinamuosius raštus (Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymo 2015 m. rugsėjo 11 d. aiškinamasis raštas).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT savo praktikoje, analizuodamas savivaldybių etikos komisijų teisę nepradėti tyrimo, padarė išvadą, kad etikos komisijos gali nepradėti tyrimo, jei fizinio ar juridinio asmens skunde nėra nurodyta, kokį (kokius) konkrečius valstybės politikų elgesio principą (principus), konkrečią nuostatą (nuostatas) ar teisės aktuose valstybės politikui nustatytus konkrečius reikalavimus jis savo konkrečiais veiksmais ar neveikimu pažeidė. Sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo turi būti priimamas nepradėjus valstybės politiko elgesio tyrimo (2018 m. balandžio 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018).
Taigi remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija balsuodama turi teisę teisės aktuose nurodytais pagrindais (dėl praleisto termino, anonimiškumo, pakartotinumo, pareiškėjo neveiksnumo ir t. t.) nuspręsti nepradėti tyrimo pagal fizinio ar juridinio asmens skundą. Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje dėl savivaldybių etikos komisijų diskrecijos teisės (ne)pradėti tyrimą nurodė, kad etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti. Etikos komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų (2014 m. sausio 13 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018).
Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes visiškai nemotyvuotas, nenurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.
Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais sutinka. Nagrinėjamu atveju Komisijos Sprendime nėra nurodytas nei teisinis (teisės normos), nei faktinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. prašymą. Teisėjų kolegija laiko šį pažeidimą esminiu pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes skundžiamas Komisijos Sprendimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą pagal pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. prašymą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teisėtumo principas reikalauja, kad Komisijos veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jos sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik sprendimą priimančiam subjektui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįstų abejonių dėl tokio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad Komisijos Sprendimo motyvavimo reikalavimas kyla iš Kodekso 1 straipsnyje įtvirtintų tikslų (konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimas demokratinio valdymo plėtojimas, visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis didinimas, valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybės už savo veiklą ir atskaitomybės visuomenei didinimas) ir netiesiogiai kyla iš Kodekso 10 straipsnio. Kodekso 10 straipsnyje nustatyta galimybė apskųsti Komisijos sprendimus teismui reiškia administracinio teismo pareigą įvertinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant sprendimo motyvų, nuodugnus ir esminis sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra neįmanomas. Teisėjų kolegija taip pat remiasi LVAT praktika, cituota aukščiau dėl to, jog Etikos komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų (2014 m. sausio 13 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018).
Pažymėtina, jog individualiems administraciniams aktams yra taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. Ginčijamas Komisijos Sprendimas taip pat neatitinka VAĮ reikalavimų. VAĮ nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).
Kadangi Komisijos Sprendimas nėra motyvuotas, teisėjų kolegija šį pažeidimą laiko esminiu pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl naikintinas Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. (4.1.22E) D3-2231 nepradėti tyrimo pagal 2022 m. balandžio 4 d. pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas prašo įpareigoti Komisiją jo prašymą dėl tarybos nario D. S. elgesio ištyrimo nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas (atsižvelgiant į pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. prašymą, Komisijos Sprendimo panaikinimą, Kodeksui keliamus tikslus) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 4 d. prašymą dėl tarybos nario D. S. elgesio ištyrimo.
Nors pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau jie nėra reikšmingi sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų neaptaria. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo G. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (4.1.22E) D3-2231 „Dėl informacijos pateikimo“.
Įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo G. P. 2022 m. balandžio 4 d. prašymą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario D. S. elgesio ištyrimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.