Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-23 · Byla Nr. ATP-606-533/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
ATP-606-533/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-606-533/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-00004-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo T. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jam paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutarimu T. V. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nes jis, 2011 m. lapkričio 8 d., apie 7.19 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus – nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių ATPK 127 str. 2 d. Be to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog jo kaltė visiškai įrodyta, prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Neneigia padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., tačiau nesutinka pažeidęs Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus, t. y. nepasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teigia, kad po eismo įvykio su automobilio „Toyota Corolla“ savininku sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau nei jis, nei nukentėjusysis jos neturėjo, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuėjo namo paimti eismo įvykio deklaracijos, kuri buvo pridėta prie ankstesnių metų draudimo poliso. Beieškant deklaracijos ir jos nerandant T. V. staiga pradėjo stipriai skaudėti galvą, matomai dėl anksčiau patirtos galvos traumos, kuomet jis buvo sumuštas. Kaimynų paprašė eismo įvykio deklaracijos ir vaistų nuo galvos skausmo, tai paliudijo L. G. ir Č. J. Išgėręs vaistų apeliantas prisėdo ir užmigo. Pabudęs maždaug po trijų valandų grįžo į eismo įvykio vietą, tačiau ten nieko neberado. Atkreipia dėmesį, kad atsakomybė už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymą kyla tik tuo atveju, jei pažeidimas padarytas tyčia. Šiuo atveju pareiškėjas nuėjo namo ieškoti eismo įvykio deklaracijos ir ten užtruko dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl negalėjo tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Teismui nusprendus, kad T. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jis prašo atsižvelgti į tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jo gaunamų pajamų vos užtenka minimaliausių poreikių tenkinimui, todėl tikslinga vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirtas nuobaudas sušvelninti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. B. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš T. V. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantas savo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. neigia.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. inter alia įtvirtinta kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

T. V. paties eismo įvykio fakto neginčija, tačiau mano, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nes buvo susitaręs su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo. Nei vienam eismo įvykio dalyviui neradus eismo įvykio deklaracijos, pareiškėjas nuėjo namo paimti prie ankstesniu metų draudimo poliso pridėtos eismo įvykio deklaracijos, tačiau jos nerado. Staiga T. V. stipriai suskaudo galva, jis paprašė kaimynų eismo įvykio deklaracijos ir vaistų nuo skausmo. Juos išgėręs prisėdo ir užmigo, o po trijų valandų grįžęs į eismo įvykio vietą nukentėjusiojo neberado. Mano, kad ši aplinkybė nuo jo nepriklausė, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos.

Remiantis teismų praktika, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009).

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės pasišalinus iš eismo įvykio vietos rėmėsi tuo, kad Kelių eismo taisyklių 232 p. nedraudžiama su eismo įvykiu susijusiems asmenims neturint deklaracijos, eismo įvykio aplinkybes aprašyti ir eismo įvykio schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo. Dėl šios priežasties T. V. nebuvo būtinybės ieškoti eismo įvykio deklaracijos ir dėl šios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino galėjęs eismo įvykio schemą nubraižyti ir ant balto popieriaus lapo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktą medžiagą ir susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais sutinka su apylinkės teismo išvada, jog T. V. kaltė dėl Kelių eismo taisyklių 232 p. pažeidimo pasišalinant iš eismo įvykio vietos yra visiškai įrodyta.

Pripažinus, kad T. V. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymo yra visiškai įrodyta, prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Apylinkės teismas, skirdamas T. V. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas ir nustatydamas jų dydį bei trukmę, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo teigiamą charakteristiką ir paskyrė minimalias nuobaudas už padarytus pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – pareiškėjo gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Tai, kad apelianto materialinė padėtis sudėtinga nėra įrodyta jokiais duomenimis.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybės konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai parinko sankcijoje už numatytų pažeidimų padarymą numatytas minimalias nuobaudas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.)

Esant šioms aplinkybėms, panaikinti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras DovidaitisNuorašas tikras: