Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas), 50 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam atliekant bausmę Alytaus kalėjime, buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės, pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, naudojo fizinį smurtą, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. kalėjimo medicinos punkto darbuotoja, pareiškėjui pasikreipus dėl medicininės pagalbos jam suteikimo (tepalo su antibiotikais pūliuojančiai kojai), atsisakė suteikti pareiškėjui pirmąją medicinos pagalbą, neva pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su medicinos punkto darbuotoja. Pareiškėjas, siekdamas medicininės pagalbos suteikimo, parašė skundą dėl nesuteiktos medicininės pagalbos ir susipjaustė dešinę koją, dėl to pareiškėjas pareikalavo iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir pristatyti jį į ligoninę, kad būtų sutvarkytos žaizdos dešinėje kojoje ir apžiūrėta kairė koja, kurią pareiškėjas buvo susipjaustęs ankščiau. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. 20.10 val. buvo apžiūrėtas gydytojų viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (toliau – ir Alytaus ligoninė) skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje. Pareiškėjui pažiūros metu abiejose blauzdose buvo nustatytos daugybinės pjautinės žaizdos. Pareiškėjo teigimu, jam buvo suteikta medicinos pagalba.

4. Pareiškėjas nurodė, kad grįžus į įkalinimo įstaigą, jis nenustojo kraujuoti, todėl 2024 m. rugpjūčio 7 d. 7.30 val. jis dar kartą prašė pareigūnų iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pareiškėjas pakartotinai buvo pristatytas į Alytaus ligoninės skubios pagalbos skyrių su jį lydinčiais pareigūnais. Atvykus į skubios pagalbos skyrių, pareigūnai vaizdo registratorių nenaudojo, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus. Pareiškėjo įsitikinimu, pareigūnai turėjo įjungti vaizdo registratorius, kad būtų saugūs aplinkiniai ir pats pareiškėjas. Chirurgas atsisakė siūti žaizdas, nes pareiškėjas atvežtas per parą antrą kartą, dėl šių aplinkybių nukreipė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos) pas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pakeltu tonu bandė išsiaiškinti, kodėl iš karto jo nevežė į Kauno klinikas, nes siuntimas jau buvo išrašytas pirmosios apžiūros metu. Tuo metu, kai pareiškėjas pakeltu tonu išsakė savo nuomonę, jam vienas pareigūnas sudavė smūgį į veido sritį, dėl ko pareiškėjas teigia patyrė sužalojimų – nuskilo du dantys ir plyšo lūpa. Po to pareigūnai nuvežė pareiškėją į saugomą patalpą ir joje užrakino, kur pareiškėjas išsitraukė skutimosi peiliuko ašmenis ir susipjaustė abiejų kojų venas. Suteikus medicininę pagalbą (sutvarsčius pjautines žaizdas), pareiškėjas buvo konvojuotas į Kauno klinikas, kur buvo užregistruoti kūno ir veido sužalojimai, susiūtos žaizdos, o grįžus į Alytaus kalėjimą apžiūroje odontologas taip pat užfiksavo sužalojimus. Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai viršijo įgaliojimus bei piktnaudžiavo tarnybinėmis pareigomis, pareiškėjas patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, buvo pažeistos žmogaus teisės, įtvirtintos tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose.

5. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Lietuvos kalėjimų tarnyba paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. 19.30 val. bendrosios praktikos slaugytoja L. M. buvo iškviesta į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo patalpas dėl pareiškėjo savęs žalojimo, kur pareiškėjas buvo susipjaustęs kojas. Jis šaukė, keikėsi, spjovė bendrosios praktikos slaugytojai į veidą bei atsisakė medicininių paslaugų. Dėl savo saugumo bendrosios praktikos slaugytoja paliko pareiškėją. 2024 m. rugpjūčio 6 d. 20.10 val. pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojų Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje. Pareiškėjui pažiūros metu abiejose blauzdose buvo nustatytos daugybinės pjautinės žaizdos, tačiau jis atsisakė medicininės pagalbos apžiūros ir buvo nukreiptas gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo konvojuotas į Kauno klinikas, kur konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini) bei nukreiptas į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) stacionariniam gydymui, tačiau pareiškėjas gydytis atsisakė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su medicininiu paslaugų nesuteikimu, į Alytaus kalėjimo administraciją ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė.

7. Lietuvos kalėjimų tarnybos tarnyba nurodė, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kai pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. 7.30 val. buvo pristatytas į Alytaus miesto ligoninę skubios pagalbos skyrių su jį lydinčiais pareigūnais, Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.M-2-03-00370-24 (toliau – ir Nutarimas). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas (reg. Nr. AP-19706) dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir galimo smurto panaudojimo jo atžvilgiu. Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad minėtas nuteistasis į Alytaus ligoninę buvo vežtas dėl daugybinių susižalojimo tris kartus, t. y. 2024 m. rugpjūčio 6 d. du kartus ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. vieną kartą. Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d., apie 8.00 val., atvežus nuteistąjį pareiškėją į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, šis, surakintas antrankiais, buvo įsodintas į neįgaliojo vežimėlį, nes sunkiai vaikščiojo. Sužinojęs, kad chirurgas atsisako siūti žaizdas dėl tyčiojimosi iš chirurgo asmenybės ir medicinos personalo, pareiškėjas pradėjo elgtis agresyviai, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje ėmė draskyti nuo savo kojų tvarsčius bei grasino užkrėsti visus (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu elgesiu ėmė kelti grėsmę medicinos personalui ir pacientams. Nuteistasis perspėtas nurimti ir nustoti keiktis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, toliau agresyviai elgėsi, pakilo nuo neįgaliojo vežimėlio, dėl to pareigūnas suėmė jį už dešinio peties ir spausdamas įsodino atgal į neįgaliojo vežimėlį, o kitas pareigūnas suėmė pareiškėjui už galvos ir prispaudė galvą prie jo kelių, kad neapspjautų šalia esančių žmonių. Kadangi po kelių minučių nuteistasis pažadėjo elgtis ramiai ir nekelti grėsmės aplinkiniams, atleido pareiškėjo galvą. Atsitiesęs pareiškėjas pareiškė, kad pareigūnai jam prakirto lūpą, kuri buvo kruvina. Pareiškėjas atsisakė leisti jam sutvarstyti supjaustytą koją, Alytaus ligoninėje dirbantis apsaugos darbuotojas pasiūlė nuteistąjį izoliuoti ligoninės priimamajame esančioje izoliatoriaus patalpoje, kol aprims. Pareigūnas nuvežė pareiškėją neįgaliojo vežimėliu į izoliatorių ir dar kartą perspėjo apsiraminti, nerėkauti ir nesikeikti. Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė Alytaus ligoninės medikų paslaugų, gydytojas jam išrašė siuntimą į Kauno klinikų priėmimo skyrių, (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Konvojuojant pareiškėją iš Alytaus ligoninės į Alytaus kalėjimą, jis, protestuodamas prieš tokį medikų sprendimą, konvojaus automobilyje pradėjo galva daužyti į automobilio pertvaras. Konvojuojamas į Kauno klinikas pareiškėjas be perstojo keiksmažodžiais ir užgauliomis frazėmis įžeidinėjo jį konvojuojančius pareigūnus. Po pareiškėjui atliktų procedūrų Kauno klinikose pagal gydytojo pateiktą siuntimą, pareiškėjas buvo konvojuojamas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ą kalėjimą stacionariam (duomenys neskelbtini) gydymui. Pastebėjęs, kad konvojuojamas į minėtą įstaigą, pareiškėjas ėmė garsiai šaukti, keiksmažodžiais ir užgauliomis frazėmis įžeidinėjo jį konvojuojančius pareigūnus, be perstojo teigė, kad jam (duomenys neskelbtini) pagalba nereikalinga ir jis atsisako gydymo Pravieniškių 2-me kalėjime. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) specialistų R. V. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2024 m. rugpjūčio 19 d. rašte nurodytos aplinkybės.

8. Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjui galėjo būti prakirsta lūpa tuomet, kai jis Alytaus ligoninėje nevykdydamas teisėtų pareigūnų nurodymų, sėdėdamas vežimėlyje, gąsdino aplink esantį personalą ir pacientus, pareigūnai panaudodami fizinę prievartą, t. y. prispausdami nuteistojo galvą prie jo kelių, kad jis neapspjautų šalia esančių asmenų, galėjo prasikirsti lūpą, tačiau tai nebuvo tyčiniai pareigūnų veiksmai. Pats pareiškėjas linkęs save žaloti ir visais įmanomais būdais pasiekti savo reikalavimų įvykdymo, todėl gali apkalbėti pareigūnus. Nuteistojo teigimu, jo pareigūnai nenorėjo vežti į Kauno klinikas, nors buvo konkrečiai nurodyta, kad jam reikalinga (duomenys neskelbtini) konsultacija. Nepaisant to, kad Alytaus ligoninės 2024 m. rugpjūčio 6 d. medicininiame dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad rekomendacija – siunčiamas skubiai (duomenys neskelbtini) konsultacijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Kaunas), Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1049 patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos 53 punkte numatyta, kad palyda ar konvojus organizuojami į arčiausiai esančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos atitinkamos paslaugos, ar kitais atvejais, numatytais Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros skyriaus padalinyje taip pat veikia (duomenys neskelbtini) skyrius, todėl Alytaus kalėjimo SVS pareigūnai turėjo teisę vežti asmenį į artimiausią gydymo įstaigą, kuri teikia minėtas paslaugas. Nutarime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo pareiškėjo teiginiai ir argumentai dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų galbūt padarytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, leidžiančiais manyti, jog galėjo būti padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nėra pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą Alytaus kalėjimo pareigūnų atžvilgiu.