Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-09-23 · Civilinė byla Nr. 2A-303

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-09-23
Bylos Nr.
2A-303
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Lazdynų būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Valstybės įmonei ,,Registrų centras“
Civilinė byla Nr. 2A–303/2005Procesinio sprendimo kategorija 92 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),

kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės,sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovui G. Š.,atsakovų atstovėms A. M., G. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 830-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr.2-663-43/2005 pagal ieškovo 830-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Lazdynų būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Valstybės įmonei ,,Registrų centras“ Vilniaus filialui dėl administracinių aktų bei sandorių nuginčijimo ir pažeistų teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 830 – oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino ir pildė, atsakovams UAB ,,Lazdynų būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir VĮ ,,Registrų centras“ dėl administracinių aktų bei sandorių nuginčijimo ir pažeistų teisių atkūrimo (t. 1, b. l. 5, 44, 123; t. 2, b. l. 26). Šis ginčas kilo dėl gyvenamojo namo, esančio Architektų g. 79, Vilniuje, pusrūsio negyvenamųjų patalpų: 38, 04 kv. m ploto (unikalus numeris 10/983-0005-01-1:0065) ir 171, 88 kv. m ploto (unikalus numeris 10/983-0005-01-1:0067).

Ieškovas nurodė, kad minėto namo butų savininkai bendro naudojimo objektams valdyti 2002 m. sausio 11 d. įsteigė 830-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau DNSB). Tačiau savivaldybė neįvykdė savo valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimo Nr.436V, pagal kurį DNSB turėjo būti perduoti šio namo bendrojo naudojimo objektai, tai yra neperdavė ginčo patalpų. Šis turtas nuo 1992 m. buvo Lazdynų seniūnijos valstybinės įmonės (toliau VĮ) įstatinio kapitalo dalis, o nuo 1997 m. buvo įregistruotos kaip SP UAB ,,Lazdynų būstas“ nuosavybė, o savivaldybei atiteko šios bendrovės 8 331 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 833, 1 tūkst. Lt. Sumažinus SP UAB ,,Lazdynų būstas“ įstatinį kapitalą, paminėta 171, 88 kv. m ploto (unikalus numeris 10/983-0005-01-1:0067) negyvenamoji patalpa nuo 2001 m. perėjo savivaldybės nuosavybėn. Kita ginčo negyvenamoji patalpa, kurios plotas 38, 04 kv. m (unikalus numeris 10/983-0005-01-1:0065) liko minimos įmonės nuosavybėje. Atitinkamai VĮ Registrų centro Vilniaus filiale yra atlikta šių patalpų teisinė registracija. Ieškovas teigė, kad atsakovai šias ginčo patalpas nuosavybės teisėmis valdo neteisėtai ir šį teiginį grindė tokiomis aplinkybėmis:

Ginčo patalpos yra bendro naudojimo patalpos, nes jose yra 75 procentai kanalizacijos stovų, 56 procentai apšildymo sistemos įvadų į šio namo butus bei 75 procentai vandentiekio stovų, tuo tarpu bendrija negali šio turto tvarkyti bei tinkamai juo naudotis. Be to iš pusrūsio patalpų eksplikacijos matyti, jog ginčo patalpos buvo suprojektuotos ir suplanuotos namo gyventojų interesų tenkinimui. Atsakovai neteisėtai nuosavybės teisėmis valdo minėtąsias patalpas, nes tai prieštarauja CK 4.82 straipsnio pirmajai daliai bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSBĮ) 2 straipsniui. Vilniaus miesto savivaldybė pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 4 straipsnį šias patalpas turėjo įtraukti į butų fondą ir perduoti į Vietinio ūkio skyriaus balansą, nes šis turtas nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe. Tuo tarpu valdybos 1992 m. liepos 9 d. potvarkiu Nr.1360V bei 1992 m. birželio 11 d. potvarkiu Nr.1076V patalpos buvo įtrauktos į Lazdynų seniūnijos VĮ įstatinį kapitalą, o vėliau į UAB ,,Lazdynų būstas“ įstatinį kapitalą. Neteisėtas ir 1997 m. gegužės 22 d. akcijų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 78-01, bei patalpų teisinė registracija atsakovų vardu. Tą patvirtino Seimo kontrolierius 2002 m. gruodžio 30 d. pažymoje Nr.2002/05-871.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais: 1) Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 9 d. potvarkio Nr.1360V ir 1992 m. birželio 11 d. potvarkio Nr.1076V dalis dėl ginčo patalpų įtraukimo į Lazdynų seniūnijos valstybinės įmonės įstatinį kapitalą; 2) 1997 m. gegužės 22 d. akcijų perdavimo – priėmimo akto Nr. 78-01 dalį dėl ginčo patalpomis apmokėtų akcijų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei; 3) Vilniaus miesto valdybos 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr.1687V ir 2001 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr.2521V dalis dėl 171, 18 kv. m ploto patalpos perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei; 4) ginčo patalpų teisinę registraciją VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atsakovų vardu. Ieškovas taip pat reikalavo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę įstatymų nustatyta tvarka perduoti minėtas patalpas bendrijai. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą argumentuodamas tuo, jog teisei į nuosavybę negali galioti terminai, be to bendrija buvo įsteigta tik 2002 m. sausio 11 d. todėl anksčiau negalėjo kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 2, b. l. 87). Teismas nustatė, jog ginčo patalpos ieškovui nebuvo perduotos, ir 171, 88 kv. m ploto patalpos nuo 1997 m. rugpjūčio 13 d. iki 2002 m. kovo 3 d. nuosavybės teise priklausė UAB ,,Lazdynų būstas“, o nuo 2002 m. kovo 3 d. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Tuo tarpu 37, 04 kv. m ploto patalpos nuo 1997 m. rugpjūčio 13 d. nuosavybės teise priklauso UAB ,,Lazdynų būstas (t. 1, b. l. 28). Teismas sprendė, kad ginčo patalpos pagrįstai nebuvo perduotos ieškovui, nes:

- Bendrijos įregistravimo metu patalpos nuosavybės teise priklausė UAB ,,Lazdynų būstas“.

- Nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos potvarkius Nr. 1076V ir Nr.1360V, nes jų priėmimo metu ginčo patalpos buvo negyvenamosios, negalėjo būti naudojamos kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos ir dėl to jos negalėjo būti priskirtos prie butų fondo pagal Butų kodekso 7 straipsnį. Patalpų įtraukimas į Lazdynų seniūnijos VĮ įstatinį kapitalą neprieštarauja Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsniui ir Butų kodekso 4, 7 straipsnių reikalavimams.

Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais bei panaikinti kitus ieškovo ginčijamus dokumentus, nes, kaip jau minėta, Vilniaus miesto valdybos potvarkiai Nr. 1076V ir 1360V neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o šie potvarkiai buvo pirminiai dokumentai, kurių pagrindu įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į ginčo patalpas ir kurių pagrindu priimti kiti ginčo dokumentai. Teismas konstatavo, jog nenuginčijus dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į ginčo patalpas, negali būti patenkinti ir ieškovo reikalavimai dėl šių patalpų registracijos pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodė, kad pats ieškovas pripažino, jog ginčo patalpomis gyventojai niekada nesinaudojo, kad į šias patalpas gali patekti (t. 2, b. l. 58).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovas nepraleido CK 1.125 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, nes bendrija buvo įregistruota 2002 m. sausio 11 d., o apie pažeistas savo teises sužinojo 2002 m. vasario 28 d., kai Vilniaus mieto savivaldybės valdybos sprendimu jai nebuvo perduotos ginčo patalpos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo minėtąjį teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti (t. 2, b. l. 102). Savo prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Nepagrįsta teismo išvada, jog ginčo patalpos negalėjo būti priskirtos prie butų fondo, nes jų paskirtis yra tenkinti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų poreikius. Tai patvirtina namo apskaitos byloje esantys duomenys: pastatų vidaus plotų eksplikacija, pastato inventorinės žinios, patvirtina, jog statybos projektinėje dokumentacijoje ginčo patalpų paskirtis buvo bendro naudojimo. Be to, namo gyventojai neturi asmeninių rūsių.Ginčo patalpos buvo neteisėtai įtrauktos į buvusios Lazdynų seniūnijos VĮ ir UAB ,,Lazdynų būstas“ įstatinį kapitalą. Reorganizuojant valstybinę įmonę į SP UAB ,,Lazdynų būstas“, įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš patikėjimo teise valdomų tokių negyvenamųjų patalpų. Remiamasi Seimo kontrolieriaus 2002 m. gruodžio 30 d. išvadomis. Vilniaus miesto valdybos potvarkiai Nr. 1360V ir Nr.1076V ginčo patalpų dalyje neteisėti, kaip prieštaraujantys Butų kodekso 4, 7 straipsniams. Pripažinti negaliojančiais ir jų pagrindu priimti kiti ginčijami dokumentai. Neteisėtai savivaldybei buvo perduotos akcijos, padengtos ginčo patalpomis, nes pagal 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio trečiąją dalį savivaldybių nuosavybėn turėjo būti perduoti į jų balansą įeinantys socialinės paskirties objektai ir kitas turtas, reikalingas jų funkcijoms vykdyti. Ginčo patalpose savivaldybė tokių funkcijų nevykdė, o 171, 88 kv. m. ploto patalpos yra privatizuojamos. Be to, UAB ,,Lazdynų būstas“, būdamas neteisėtas patalpų savininkas, negalėjo jų perduoti savivaldybės nuosavybėn. Remiantis CK 4.82 straipsnio pirmąja dalimi bei DNSBĮ 2 straipsniu, ginčo patalpos nuo butų privatizavimo dienos turėjo priklausyti butų savininkams dalinės nuosavybės teise. Be to, patalpos ieškovui turėjo būti perduotos ir pagal Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 125 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai“, pagal kurį prie bendro naudojimo objektų priskiriamas ir pusrūsis. Objektai, į kuriuos jau įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė, neperduodami tik išimtinais atvejais. Ginčo patalpos turi būti perduotos bendrijai įvertinus ir tai, jog atsakovų funkcijų vykdymui jos nereikalingos, o taip pat atsižvelgiant į bendrijos tikslus bei prigimtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB ,,Lazdynų būstas“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti (t. 2, b. l. 111). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Ginčo patalpos pagrįstai neperduotos ieškovui, nes bendrijos (ieškovo) įregistravimo metu jos nuosavybės teise priklausė UAB ,,Lazdynų būstas“. Ginčo patalpos negalėjo būti priskirtos prie butų fondo, nes jos Vilniaus miesto valdybos potvarkių Nr.1076V ir Nr.1360V priėmimo metu buvo negyvenamos ir nenaudojamos kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos (Butų kodeksas 7 str.).Ginčijami potvarkiai Nr.1076V ir Nr.1360V yra teisėti, nes ginčo patalpų įtraukimas į Lazdynų seniūnijos valstybinės įmonės įstatinį kapitalą neprieštarauja Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsniui ir Butų kodekso 4 bei 7 straipsniams.

Atsiliepimas

Atsiliepime Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Ginčo patalpos pagrįstai nebuvo perduotos į Vietinio ūkio skyriaus balansą, nes jos negalėjo būti priskirtos prie butų fondo (Butų kodekso 4, 7 str.). Ginčo patalpų įtraukimas į Lazdynų seniūnijos VĮ įstatinį kapitalą neprieštarauja Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsniui ir Butų kodekso 4 bei 7 straipsniams, nes jos nebuvo įtrauktos į butų fondą. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog valdybos potvarkiai Nr.1076V ir Nr. 1360V prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pagrįstai atmesti reikalavimai dėl šių potvarkių pagrindu priimtų dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Apeliantas neteisingai teigia, jog ginčo patalpos turėjo būti perduotos bendrijai remiantis Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr.125, nes 38, 04 kv. m ploto patalpos nuo 1997 m. rugpjūčio 13 d. nuosavybės teise priklausė UAB ,,Lazdynų būstas“, 171, 88 kv. m ploto patalpos nuo 1997 m. rugpjūčio 13 d. nuosavybės teise priklausė UAB ,,Lazdynų būstas“, o nuo 2002 m. kovo 3 d. - Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Be to apeliantas neįrodė, kad patalpos kada nors buvo bendro naudojimo, ar tokiomis patalpomis, į kurias nuosavybės teises įgijo daugiabučio namo savininkai privatizuodami butus pagal Butų privatizavimo įstatymą. Dėl šio taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog buvo pažeisti namo gyventojų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, ir atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovų yra kilęs dėl paminėto gyvenamojo namo pusrūsyje esančių 209, 92 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (reg. Nr. R-7 - R-17, R-22 - R-25). Apeliantas teigia, jog šios patalpos, pažeidžiant galiojusio Butų kodekso (toliau BtK) 4, 7 straipsnių nuostatas, Akcinių bendrovių įstatymo 5 skirsnio nuostatas, LR įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio nuostatas, bei Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 852 3.1, 3.2 punktų nuostatas, skundžiamų Vilniaus miesto savivaldybės 1992 m. bei 1997 m. teisės aktų pagrindu įregistruotos kaip atsakovams nuosavybės teise priklausantis turtas ir tuo remiantis 2002 m. jos nebuvo perduotos ieškovui.

Teisėjų kolegija laiko, kad esminė aplinkybė, kurios pagrindu atmestini šie apelianto argumentai yra ta, kad pagal bylos medžiagą (to neginčija ir ieškovas) šiomis patalpomis namo gyventojai niekada nesinaudojo, pusrūsyje jiems nebuvo suteiktos patalpos rūsiams, privatizuojant butus ten esančios patalpos neperėjo gyventojų nuosavybėn. Tuo tarpu savivaldybės 2002 m. vasario 28 d. Nr. 436V ieškovui buvo perduotos nurodyto namo bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos ir nepanaudotos atsiskaitymų lėšos bendrojo naudojimo objektams remontuoti. Minimos aplinkybės neduoda pagrindo preziumuoti, kad ginčo negyvenamosios patalpos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o atsakovai, perėmę šį turtą nuosavybėn, pažeidžia šias teises (DNSBĮ 4 str.). Pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pati Daugiabučio namo savininkų bendrija yra nepelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (DNSBĮ 3 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio, 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 125 1.1.3 punkto nuostatos bei ieškovo teisės nėra pažeistos (CPK 185 str.). Ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad per ginčo patalpas yra nutiesti apšildymo ir vandentiekio stovai, įrengtos sklendės bei kranai, pati savaime neduoda pagrindo ginčijamais klausimais padaryti priešingą išvadą nei ją padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo labiau, kad atsakovai teismui patvirtino, kad ieškovui sudarytos visos galimybės prieiti prie šių įrenginių, o ieškovas neįrodė esant priešingai (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Sutinkamai su CPK 93 straipsniu iš ieškovo valstybei priteisiama 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 154).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo 830-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valstybei 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija ČekanauskaitėTeisėjai: Gintaras PečiulisMarytė Mitkuvienė