- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- A-143-1302-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. individualios įmonės ,,Ridetas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. individualios įmonės ,,Ridetas“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. S. individuali įmonė ,,Ridetas“ (toliau – pareiškėjas, R. S. IĮ ,,Ridetas“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2009 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 3K09/112, kuriuo paskirta 1 250 Lt bauda, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, bei išdėstyti baudos sumokėjimą vieneriems metams.
Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas, nagrinėjęs bylą, neatsižvelgė į aplinkybių visetą, nes neįvertino ūkio subjekto finansinės padėties ir paskyrė neadekvačiai didelę baudą. Pažymėjo, kad darbuotojo ir įmonės tyčios nėra, o tai, kad pajamos už parduotas kitas prekes buvo apskaitomos ne tame elektroninio kasos aparato skyriuje, turėtų užtraukti ne Alkoholio kontrolės įstatyme numatytas sankcijas, bet administracinę atsakomybę, tačiau tai nebuvo apsvarstyta. Pabrėžė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog klaida įvyko dėl pareiškėjo darbuotojos J. G. kaltės: dėl neatidumo gautos pajamos už kitų prekių pardavimą būdavo pajamuojamos elektroninio kasos aparato skyriuje, kuris skirtas tik alkoholio realizacijai fiksuoti. Nėra jokių įrodymų, kad šios pajamos gautos už parduotą alkoholį. Nei viena kaina, nurodyta atsakovo dokumentuose, nėra panaši į alaus pardavimo kainas. Pažymėjo, kad įmonė veikia skaidriai, visi trūkumai yra pašalinti. Nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi, prašė atsižvelgti į tai, jog įmonės savininko finansinė padėtis yra sunki, nes augina mažametį vaiką, padeda vyresniam iš dalies nedarbingam vaikui, todėl paskirta sankcija būtų nepakeliama našta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 24 – 26) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas argumento, jog draudžiamu laiku buvo parduoti ne alkoholiniai gėrimai, o kitos maisto prekės, neįrodė, ši versija nėra tikėtina, be to, prekės parduotos 13 kartų, todėl manytina, jog tai nėra darbuotojos klaida ar apsirikimas. Kasos aparato kontrolinėje juostoje užfiksuoti duomenys laikytini pakankamu pažeidimo faktą įrodančiu dokumentu. Pažymėjo, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per fizinį asmenį, už kurį juridinis asmuo atsako, šiuo atveju pareiškėjas vykdė veiklą per savo atstovę J. G. ir atsako už jos veiksmais padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Minimali ar mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda gali būti skiriama tik tuo atveju, jei švelnesnė sankcija pasieks ekonominei sankcijai keliamus tikslus. Šiuo atveju pareiškėjas nuosekliai neigė pažeidimą, todėl lengvinančia aplinkybe negali būti pripažįstama, jog jis gailisi. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pateikti bendrąją metinę 2008 m. apyvartą, todėl teiginiai apie sunkią materialinę padėtį laikytini neįrodytais, o Tarnyba negalėjo atsižvelgti į tai, skirdama ekonominę sankciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 9 d. sprendimu (b. l. 57 – 60) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Tarnyba 2009 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 3K09/112 konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimą ir paskyrė pareiškėjui 1 250 Lt baudą. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktu, 34 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1357 redakcija) patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Licencijavimo taisyklės) 32, 35 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 9.5 punktu. Nustatė, jog R. S. IĮ „Ridetas“ priklausančiame kioske prie namo Vilniuje, Geležinkelio g. 16, buvo parduodami alkoholiniai gėrimai nuo 22 val. iki 8 val., t. y. buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktas. Pažymėjo, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog atsakomybėn turėjo būti patraukta įmonės darbuotoja, taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163⁵ straipsnio 1 dalį. Juridinis asmuo visada atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Pareiškėjas, kuris laikytinas alkoholinių gėrimų pardavėju (Civilinio kodekso 6.350 str.), veiklą vykdė per savo darbuotoją. Todėl šiai bylai išspręsti neturi reikšmės tai, kad R. S., atsižvelgdamas į Tarnybos atliktu patikrinimu nustatytus pažeidimus, 2009 m. gegužės 21 d. priėmė įsakymą Nr. 2009/2a „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“. Tarnybinio patikrinimo išvadose siūloma pripažinti, kad J. G. šiurkščiai pažeidė darbo tvarką ir drausmę, todėl atleistina iš užimamų pareigų. 2009 m. liepos 2 d. R. S. už nustatytus pažeidimus paskyrė J. G. griežtą papeikimą. Nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant darbo ginčą tarp pareiškėjo kaip darbdavio ir jo darbuotojos. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba išvadą, jog pajamos gautos pardavus alkoholį, padarė nesiremdama jokiais įrodymais. Atliekant operatyvų patikrinimą, buvo paimti dokumentai – kontrolinės kasos juostos, pagal kurių duomenis konstatuoti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimai. Teismas nurodė, kad, pareiškėjo nuomone, paskirta bauda neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl neteisinga ir nesuderinama su konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimais. Pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Be to, nustatė, kad pažeidimas padarytas 13 kartų, todėl pareiškėjo padaryto pažeidimo negalima laikyti atsitiktine klaida. Nurodė, kad šiai bylai išspręsti neturi reikšmės pareiškėjo argumentai, jog įmonėje dirba 6 darbuotojai, todėl 1 250 Lt baudos paskyrimas ir išieškojimas neproporcingai apsunkintų įmonės finansinę padėtį, būtų suvaržytos ne tik pareiškėjo, bet ir kitų subjektų – įmonės darbuotojų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo pareiga suteikti įmonės darbuotojams darbo įstatymuose numatytas garantijas nėra susijusi su šioje byloje nustatytais pažeidimais. Įmonė privalo veikti nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, o jų pažeidimas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti įmonės darbuotojams darbo įstatymuose numatytas garantijas. Teismas atsižvelgė į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Konstatavo, kad ginčijamas administracinis aktas yra priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, reikalingų sprendimui priimti, sprendimas priimtas kompetentingos institucijos, jo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, sprendimas priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra teisėtas, jo keisti ar panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 3 str. 2 d., 89 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.). Pažymėjo, jog nėra įstatymų numatyto pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą. Ši bauda yra paskirta institucijos nutarimu, o ne priteisiama šiuo teismo sprendimu. Todėl baudos mokėjimas negali būti išdėstomas kaip teismo sprendimu priteistos sumos (ABTĮ 97 str. 3 d., Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 str.). Atsižvelgęs į Alkoholio kontrolės įstatymo 40 straipsnį, teismas pabrėžė, kad nei institucija, skirianti baudas, nei bylą dėl jų teisėtumo nagrinėjantis teismas negali spręsti klausimo dėl baudų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas, jeigu pareiškėjas geruoju neįvykdys nutarimo, o jo vykdymas bus perduotas vykdyti priverstinai – antstoliui, kuris turi teisę spręsti klausimus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 627 str.) ar panašius klausimus, kurie yra numatyti vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 64 – 66) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą ir Tarnybos 2009 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 3K09/112 – sumažinti baudą iki 500 Lt ir išdėstyti jos sumokėjimą vieneriems metams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ekonominių sankcijų paskyrimas, peržiūrėjimas yra prilyginamas administracinėms byloms, todėl turėtų būti taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios administracinių bylų procesą. Teismas turėjo teisę sumažinti Tarnybos paskirtą baudą, taip pat išdėstyti baudos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui.
2. Tarnybos pozicija visuomet būna vienareikšmiška: asmuo ar ūkio subjektas bet kokiu atveju yra kaltas ir jis nusipelnė griežtos nuobaudos. Šiuo atveju bet koks įmonės argumentas, dokumentas yra prilyginamas pažeidimo fakto neigimui.
3. Tarnyba ir teismas nepagrįstai neįvertino, jog įmonė ėmėsi priemonių Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimams užkirsti ir prevencijai, o tai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pripažįsta, kad nebuvo imtasi visų būtinų kontrolės veiksmų. Tačiau įmonei buvo paskirtas numatytos sankcijos vidurkis, nors nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
4. Tarnybos darbuotojai ir teismas neatsižvelgė į aplinkybių visetą, neįvertino visų bylos aplinkybių bei ūkio subjekto (savininko), traukiamo atsakomybėn, finansinės padėties bei kitų svarbių faktinių aplinkybių ir paskyrė įmonei neadekvačiai didelę baudą, kuri neatitinka protingumo ir teisingumo bei turinio viršenybės prieš formą principų.
5. Kiekvienas asmuo (darbuotojas) dirbdamas padaro klaidų. Tikrinimo protokole nurodyti pažeidimai tapo įmanomi tik dėl įmonės atsakingų asmenų kaltės. Įmonė niekada nesiekė nuslėpti pajamų ar kitaip pažeisti teisės aktų reikalavimų, o todėl jos veikloje atsiradę darbo trūkumai nebuvo sąlygoti tyčios. Šiuo metu visi trūkumai, kurie buvo nustatyti patikrinimo metu, yra pašalinti.
6. Įmonei paskirtos sankcijos turi tiesioginę įtaką ir įmonės savininko finansinei padėčiai, nes personalinės įmonės ir šio ūkio subjekto savininkas faktiškai yra tas pats. Tiek įmonės, tiek jo savininko finansinė padėtis yra sunki. Šiuo metu sumokėti baudą nėra galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120 – 124) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas su Tarnybos nustatytais pažeidimais nesutinka ir iš esmės juos neigia, teigdamas, kad draudžiamu laiku buvo parduoti ne alkoholiniai gėrimai, o kitos maisto prekės, kurios dėl pardavėjos neatidumo buvo pajamuojamos elektroninio kasos aparato skyriuje, skirtame fiksuoti alkoholio pardavimą. Tokiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, todėl ši pažeidimo atsiradimo versija laikytina neįrodyta. Pareiškėjas alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė net 13 kartų. Kasos aparato kontrolinėje juostoje užfiksuoti duomenys laikytini pakankamu alkoholinių gėrimų pardavimo draudžiamu laiku faktą patvirtinančiu dokumentu, reikšmingu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte numatyto reikalavimo pažeidimo sudėčiai.
2. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktas įpareigoja juridinį asmenį užtikrinti draudimo parduoti alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 valandos laikymąsi. Juridinis asmuo turi pats nustatyti priemones, kuriomis užtikrins tinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo vykdymą. Pareiškėjo motyvai, kad jo darbuotojai pasirašytinai supažindinti su šio įstatymo reikalavimais, neatleidžia jo nuo atsakomybės, tik patvirtina, jog pareiškėjas ėmėsi ne visų ar netinkamų priemonių, kad išvengtų aptariamo draudimo pažeidimo.
3. ATPK taikomas fiziniams asmenims ir reglamentuoja fizinių asmenų administracinę atsakomybę, o Alkoholio kontrolės įstatymas išsamiai reglamentuoja su šiuo ginču susijusius klausimus. Pareiškėjo reikalavimas paskirtą ekonominę sankciją išdėstyti vieneriems metams nepagrįstas įstatymo normomis. Tokio prašymo patenkinimas prieštarautų bausmės skyrimo principams, baudos kaip ekonominės sankcijos tikslams, ir tai nebūtų efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė.
4. Pareiškėjui paskirta 1 250 Lt bauda (ekonominės sankcijos vidurkis) nelaikytina griežta, ypač atsižvelgiant į tai, už kokius teisės pažeidimus yra nustatyta ši sankcija, ir į tai, kokių visuomenei reikšmingų tikslų tokiu teisiniu reguliavimu siekia įstatymų leidėjas.
5. Nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Minimali ar mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda gali būti skiriama tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad ir švelnesnė sankcija pasieks ekonominei sankcijai keliamus tikslus.
6. Juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per fizinį asmenį, atitinkamai juridinis asmuo atsako už šio asmens vykdomą veiklą. Pareiškėjas prekybinę veiklą vykdė per savo kaip pardavėjo atstovę J. G., todėl ir atsako už jos veiksmais padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Pareiškėjo kaip juridinio asmens kaltė įrodyta, ir jis nubaustas teisėtai.
7. Bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti, negalima nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir neskirti ekonominės sankcijos arba ją sumažinti dėl subjektyvių aplinkybių, kurios aktualios daugeliui ūkio subjektų. Nėra jokio pagrindo sumažinti proporcingai už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją, įskaitant tai, kad pareiškėjas pats pasirinko tokią ūkio subjekto neribotos atsakomybės teisinę formą kaip individuali įmonė.
8. Pareiškėjas praeityje yra baustas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (Tarnybos 2001 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 01/51 ir 2002 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 02/59). Šiuo atveju nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertinus padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo pobūdį, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta 1 250 Lt bauda, atitinkanti ekonominės sankcijos vidurkį.
9. Pareiškėjo pareiga suteikti įmonės darbuotojams darbo įstatymuose numatytas garantijas nėra susijusi su šioje byloje nustatytais pažeidimais. Įmonė privalo veikti nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, o jų pažeidimas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti įmonės darbuotojams darbo įstatymuose numatytas garantijas.
10. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką dėl alkoholinių gėrimų pardavimo draudžiamu metu suklydus tariamai įmušus prekes ne į tą kasos aparato skyrių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-153/2009). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 20 punkte nustatyta klaidos taisymo procedūra pareiškėjas nepasinaudojo, todėl kasos aparato kontrolinėse kasos juostose užfiksuoti duomenys laikytini pakankamu alkoholinių gėrimų pardavimo faktą draudžiamu metu patvirtinančiu dokumentu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas skundžia atsakovo 2009 m. birželio 4 d. nutarimą, kuriuo jam buvo pritaikyta ekonominė sankcija (paskirta 1 250 Lt dydžio bauda) už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies (2008-10-14 įstatymo Nr. X-1750 redakcija) 11 punkte nurodyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos nesilaikymą. Pagal atsakovą, šis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjui priklausančiame mažmeninės prekybos kioske (prie namo Vilniuje, Geležinkelio g. 16) nurodytu draudžiamu laiku 13 atvejų buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais, ir tai patvirtina šiame kioske esančio kasos aparato kontrolinėje juostoje užfiksuoti duomenys. Kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytas prašymas yra grindžiamas dvejopo pobūdžio tarpusavyje prieštaringais argumentais: viena vertus, pareiškėjo prašymas paskirti švelnesnę negu numatyta sankcijoje (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d.) nuobauda suponuoja situaciją, kad tuo pareiškėjas pripažįsta paminėto Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto draudimo pažeidimo faktą; kita vertus, pareiškėjo argumentai dėl neteisingo nurodytų kasos aparato duomenų įvertinimo leidžia manyti, kad pareiškėjas ginčija tokio fakto buvimą.
Pasisakydama antruoju iš nurodytų aspektu, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas neginčija paminėto (skundžiamame atsakovo nutarime nurodyto) kasos aparato kontrolinėje juostoje užfiksuotų duomenų buvimo fakto. ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu šie duomenys laikytini įrodymais administracinėje byloje. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 20 punkto nuostatas šie duomenys laikytini atitinkančiais tikrovę, jeigu nėra panaikinti (pataisyti) šiame punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjo teismui nurodyti argumentai dėl šių duomenų klaidingo įvedimo į kasos aparato kontrolinę juostą, atsižvelgiant į paminėtą pažeidimų kiekį (13 kartų) bei jų padarymo skirtingą laiką (nuo 2009-05-03 iki 2009-05-11), kolegijos atmestini kaip nepatikimi (ABTĮ 57 str. 6 d.). Taigi kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai, teismo padaryta išvada apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyto draudimo pažeidimo fakto nustatymą yra pagrįsta ir teisinga.
Pasisakydama dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, kolegija pažymi, kad bauda atsakovo pasirinkta pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nustatytas baudų skyrimo taisykles. Šiuo klausimu pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai šių taisyklių neatitinka. Todėl, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais pareiškėjui paskirtos baudos dydžio ir baudos išieškojimo išdėstymo klausimais, kolegija nepripažįsta pagrįstais ir šių apelianto argumentų.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.