- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- I-240-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00042-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui I. P. (I. P.) išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 30 000 Lt neturtinei žalai, patirtai 2011-10-18–2012-02-25 laikotarpiu, atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2011-10-18 iki 2012-02-25 su pertraukomis jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus.
Vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat remiasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 ir teigia, kad kamerose kiekvienam suimtajam turi būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos, stalas ir taburetės, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams sudėti, spintelė arba sieninė lentyna maisto produktams. Įrengus visus įsakyme nustatytus baldus, įvertinus sanitarinio mazgo ir prausyklos matmenis, visa tai užimtų apie 7,5 m² ploto. Be to, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo kiekvienam suimtajam skirtos taburetės, stalas buvo mažas, nebuvo spintelės maistui ir spintelės higienos reikmenims susidėti. Dėl nurodytų sąlygų jis buvo suvaržytas, negalėjo normaliai judėti. Įstaigos administracija žinojo apie galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau tyčia ir sąmoningai juos pažeidinėjo, nenutraukė jo teises pažeidžiančių veiksmų, nesudarė galimybės sušvelninti daromos žalos poveikį (nebuvo prailgintas pasivaikščiojimų laikas, nerengti užsiėmimai kitose patalpose ar pan.). Mano, kad institucijų, kurioms pavaldus Lukiškių TI-K, atsakingi pareigūnai turėjo surašyti tarnybinius pranešimus ir pradėti tyrimą dėl nevykdomų įsakymų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K, tyčia ir sąmoningai sudaręs netinkamas laikymo sąlygas, ilgą laiką pažeidinėjo jo teises, nesistengė pašalinti trūkumų, todėl pažeidė Konstitucijos 18, 21, 29 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. Remiasi Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 2 ir 3 d., 6.250 str., 6.271 str. 1–4 d. nuostatomis ir teigia, kad dėl nurodytų Lukiškių TI-K veiksmų jam atsirado žala.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 10–14) nurodo, kad I. P. į Lukiškių TI-K atvyko 2011-10-18. Atsakovė pateikia duomenis apie pareiškėjo judėjimą iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus, taip pat Lukiškių TI-K viduje, nurodo, kad 2013-03-29 jis išvyko atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namus.
Pažymi, kad 2011-11-09, nuo 2012-01-13 iki 2012-01-16, 2012-01-17, 2012-01-20, 2012-01-24 ir 2012-01-31 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Paaiškina, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, tačiau jis nuolat viršijamas (gali siekti daugiau kaip 1 000 asmenų). Didžiausią dalį sudaro suimtieji, taip pat laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (jų yra 88) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais, jų pačių prašymu, gali būti laikomi po 2 asmenis).
Skirstant asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.
Dėl pareiškėjo teiginio apie trūkstamus baldus paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija, stengdamasi išsaugoti kuo daugiau laisvo ploto, išduoda tik po 2 taburetes ir nedidelį staliuką į kameras, bet tikrai ne dėl baldų stokos. O teiginys, kad kamerose nėra įrengtos spintelės maistui sudėti bei spintelės daiktams sudėti, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad iš pridedamos 2014-01-13 pažymos Nr. 24-107 matyti, kad visose kamerose yra įrengtos lentynos maisto produktams laikyti. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Visos Lukiškių TI-K kameros yra įrengtos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K išbuvo neilgą laiką bei kad skunde jis nenurodo, kuo grindžia savo žalos dydį ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, nėra pateikęs jokių įrodymų, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02).
Nurodo, kad žalos atlyginimas įstatymo yra siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybei atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, todėl, sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, teigia, kad 2011-10-18–2012-02-25 laikotarpiu patyrė neturtinę žalą, nes Lukiškių TI-K buvo laikomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Teismas iš atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas neginčijo (b. l. 10–11), nustatė, kad per nurodomą 69 dienų laikotarpį (nuo 2011-10-18 iki 2011-10-26, nuo 2011-11-03 iki 2011-11-09, nuo 2011-12-01 iki 2011-12-28, nuo 2012-01-12 iki 2012-02-01, 2013-03-28) tik 6 dienas pareiškėjas laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose, t. y. kai 2012-01-13–2012-01-16, 2012-01-24 ir 2012-01-31 visą dieną laikytas vienas arba su dar vienu asmeniu kamerose Nr. 105 (7,38 kv. m ploto), Nr. 357 (6,52 kv. m ploto), Nr. 358 (7,77 kv. m ploto) ir Nr. 277 (7,99 kv. m ploto). Visomis kitomis dienomis (63 dienos) pareiškėjas laikytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalią ploto normą.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie asmenų, laikytų kartu su juo, skaičių, taigi teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad kalinimo laikas yra neabejotinai vienas svarbiausių faktorių, vertinant patirtą neturtinę žalą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiems žinoma, kad pradinis prisitaikymo prie prastų sąlygų laikotarpis sukelia asmeniui ypač rimtų psichinių ir fizinių sunkumų. Pareiškėjas perpildytose kamerose kalėjo 59 dienas, t. y. beveik du mėnesius su pertraukomis. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgiant į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Taigi atsakovo nurodoma aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio fizine bei psichine sveikata.
Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į orumą, jį kalinant kameroje, kurioje kiekvienam asmeniui teko mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.
Neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), kaip ir teigia pareiškėjas, sukėlė jam esminius nepatogumus, kuriuos nurodo savo skunde, ir dvasinį diskomfortą, todėl jo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, jog išgyvenimai ir nepatogumai nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentiniai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95-2009). Taigi, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tenka ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į tai, kad buvo pažeistas pareiškėjo orumas jį kalinant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pažeidimas netruko labai ilgai (63 dienos) ir vyko su trumpomis pertraukomis, be to, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taigi teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 450 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui I. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt) neturtinei žalai, patirtai nuo 2011-10-18 iki 2013-03-28, atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.