Kauno apylinkės teismo nutarimas

Šalies argumentai

V. B. pažeidimo nepripažino, nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų neteikia, o I. S. buvo siunčiama mokytis pagal konkrečią programą. I. S. pažįsta nuo 2013 metų liepos mėnesio, kai ji kreipėsi į jų agentūrą dėl galimybės išvykti į Vokietiją, mokytis pagal Europos Sąjungos (duomenys neskelbtini) programą. Jų bendrovė užsiima įvairiomis paslaugomis, dokumentų pildymu, konsultavimu, informacijos teikimu, dokumentų koregavimu, dokumentų teikimu Vokietijos kompanijai. Liepos 25 dieną įvyko sutarties dėl paslaugos teikimo, pasirašymas su I. S., jam ir jo pagalbininkei D. Š., I. S. susitikus bendrovės patalpose. Jie jai pranešė, kad reikia susitikti, užpildyti formas, kurias reikia siųsti į Vokietiją. Formos yra pirminis etapas, kada pateikiama Vokietijos bendrovei dėl galimų išmokų už jos galimą dalyvavimą Vokietijos kastinguose, susitikimuose su Vokietijos bendrovėmis. Jie atstovauja vokiečių bendrovę pagal sutartį. Šios sutarties pagrindu jie teikia informaciją, atrenka kandidatus pagal jų keliamus reikalavimus, padeda jiems užpildyti dokumentus, pasirengti išvykimui, dalyvauti programoje. Ši užsienio bendrovė, atstovaudama oficialią Europos Sąjungos jaunimo užimtumo programą (duomenys neskelbtini), organizuoja susitikimus su bendrovėmis ir kandidatais. Jie neįdarbina. Čia tik darbinė praktika. Buvo su I. S. diskutuota, išsiaiškino, ko ji pageidauja. Kadangi programa skirta asmenims iki 35 metų, su viduriniu išsilavinimu ir A lygiu vokiečių kalbos. Jie bandė aiškinti I. S., kad gal būt jai per žemas lygis, kadangi ji yra filologė, germanistė su aukštuoju išsilavinimu. Jos atsakymas buvo, kad ji neranda kaip savęs realizuoti Lietuvoje su savo vokiečių kalba, dirba JAV bendrovėje ir tik retais atvejais jai pavyksta pasikalbėti vokiškai, todėl, bet kokiu atveju ji važiuotų į Vokietiją, kad ir į žemesnį lygį, įgyti specialybę, kad tik kalbėti vokiškai. Dar pridūrė, kad ir grindis šluotų. Tai nebuvo prašymas įdarbinti. Jie kalbėjo apie programą ir programos reikalavimus. Ji sakė norėtų įgyti profesiją, tinkamą Vokietijoje. Pagal šią programą išvažiavo 7 žmonės. Su I. S. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Sutarties objektas yra ,,Paslaugos siekiantiems asmenims dalyvauti Vokietijos valstybinėje dualinio profesinio išsilavinimo programoje (duomenys neskelbtini), siekiant padėti tinkamai pasirengti pagal programos keliamus reikalavimus, teikiant išsamią informaciją, rengiant dalyvavimui būtinus dokumentus bei organizuojant išvykas į Vokietiją, susitikimus su Vokietijos darbdaviais“. Susitikimus su Vokietijos darbdaviais reiškia Vokietijos įmonės, kurios atlieka profesinę lavinimo dalį. Jie neturi tiesioginių susitarimų su Vokietijos darbdaviais. Sutarties dalį dėl susitikimo su darbdaviais jie gali įvykdyti veikdami per ,,TUTOR“ sutartį. Apie jokius darbo santykius, sutartinius santykius, toliau nekalbama. Tai konsultavimo sutartis. Mokestis yra už jų paslaugas, kurios atliktos. Tai informacijos teikimas apie galimybes dalyvauti individualinėje profesinio išsilavinimo programoje. Tai paslaugos, nesusijusios su įdarbinimu, susijusios su (duomenys neskelbtini) programa. Iš I. S. buvo paimtas atlygis už dokumentų pildymą, už tai numatyta 200 litų. 200 ir 800 litų yra nustatyta bendra programos kaina, nustatyta jų įmonėje. Gavus patvirtinimą, kad žmogus tinka profesinės programos dalyvavime, jis turėtų susimokėti, bet tas mokestis nebuvo sumokėtas. I. S. to mokesčio nesumokėjo. Yra įsitikinęs, kad paslaugą suteikė. Programa tęsiasi 3 metus, jeigu žmogus mokosi profesijos ir dar du metus, jeigu jis nori gauti bakalauro laipsnį. Teorijos dalykai mokomi profesijos akademijoje, praktikos įmonėse, kurios ir dalyvauja susitikimuose. Pats mokymas vyksta Vokietijoje. Įmonėse, kuriose atlieka praktiką, studentams atlyginimas nemokamas, mokama tik stipendija. Įmonės įsipareigoja paremti tik dalinai. Mano, kad I. S., su aukštuoju išsilavinimu, jeigu kažko skaitydama nesuvokia, tai stengiasi suvokti klausdama. Buvo atsakyta į begalę jos laiškų, ji turėjo galimybę susisiekti su ,,TUTOR“ kompanija, su programos organizatoriais bei koordinatoriais. Mokymo programa vyksta 3 mėnesius. I. S. po kelių dienų iš ten buvo išprašyta. Jie yra uždaroji akcinė bendrovė, tai pelno siekianti organizacija ir save išsilaikanti. Pagal įstatus turi teisę užsiimti įvairia veikla atlygintina materialiai, tiek ūkine, tiek komercine.

Nukentėjusioji I. S. nurodė, kad gavo informaciją iš mamos, kad yra tokia programa, kad galima suderinti mokslą ir darbą. Byloje pridėtas lankstinukas, kurį platino uždaroji akcinė bendrovės (duomenys neskelbtini), ten išsamiai parašyta ko tikėtis. Ji suprato, kad galima įsigyti išsilavinimą ir darbinės patirties, pasirinkus specialybę. Ji pasirinko viešbučių specialisto specialybę. Ji baigusi vokiečių kalbą, turi du magistrus. Suprato, kad galima mokytis ir įgyti darbą. Sutartyje visur nurodyta darbas. Pasiskambino, pokalbiai nuteikė pozityviai, kad galima gauti pakankamai neblogą vietą, galima įsitvirtinti. Kalba buvo daugiau apie darbą. Ji kalbėjo su D. Š.. Jai atrodo pasakė, kad pirmus metus reikės dirbti 3 dienas per savaitę, antrus tris su puse dienos, o paskutinius metus 4 dienas. Paskui mokytis. Paaiškino, kad pirmus metus dirbs 3 dienas, ką veiks kitas dienas, nesakė. Gal būt laisvam laikui keturios likusios dienos. Žinojo, kad turėjo būti kažkokie mokymai profesinėje mokykloje. Ją pakvietė pasirašyti sutartį. Apie sutarties pasirašymo laiką buvo informuota elektroniniu paštu. Buvo parašyta, kad turėtų su savimi 200 litų. Kam jų reikia nebuvo paaiškinta. Atvyko į ofisą. Pasitiko B. ir D. Š.. Reikėjo užpildyti tris formas, tai yra darbo biržos atitikmuo Vokietijoje, per kuriuos buvo vykdomas projektas dėl finansavimo. Suprato, kas ten per projektas, tai mokymasis ir darbas. Vokiečių kalbą supranta, dirba vokiečių kalba. Buvo pasakyta, kad pasirašant sutartį reikės sumokėti papildomai 800 litų, už tai, kas įvardinta sutartyje, kaip papildomos sąlygos, tai CV dokumentų ruošimas, kelionės organizavimas, ką darė pati. Ji suprato, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) atstovauja vokiečius. Svarbiausia tai, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) neinformavo apie tai, kad ji turės būti kambarine tris metus. Jie žadėjo galimybes. Atvykus į bendrovės buveinę tiek V. B., tiek D. Š., sakė, kad nežino daug informacijos, nes jie yra pirmieji, kurie važiuoja pagal šią programą. Ją tenkino pasiūlyti trys mėnesiai ir paskui, jeigu nori, trys metai. Pasirašė sutartį. Nebuvo informacijos apie darbo pobūdį. Jie važiavo į susitikimą su darbdaviais. Sumokėjo 200 litų, o 800 litų reikėjo mokėti prieš išvažiuojant į Vokietiją, už papildomas paslaugas, tikriausia už CV rengimą. Ji visus dokumentus pati sutvarkė, išsivertė, užpildė jų duotas anketas. Pasakė, kur reikės važiuoti. Bilietų nenupirko. Suteikė tik informaciją, kur reikės važiuoti. Nebuvo pagrindinės informacijos dėl darbo pobūdžio, kur turės atlikti praktiką. Turėjo teisę pasirinkti kelias specialybes, tai restoranų specialisto, virėjo. Nuvažiavo į Vokietiją. Pirmą dieną buvo susitikimas su darbdaviais, turėjo apsispręsti dėl vietų, kur atliks praktiką. Neapsisprendė, nes nebuvo daugiau nei pusės darbdavių, kurie buvo žadėti. Buvo 4 - 5 pasiūlymai ir buvo 25 žmonės. Buvo asmenys ir iš kitų šalių, Ispanijos, Slovėnijos. Pareiškimą parašė dėl to, kad neteisėtai reikalaujami pinigai. Mano, kad sutartis sudaryta apgaulės būdu. Apgavo, nes nesuteikė išsamios informacijos apie projektą, ko gali tikėtis susitikime su darbdaviais. Jai žadėjo mokslą su darbine praktika. Išvykstant nebuvo pasiūlyta konkretus darbdavys. Suprato, kad konkretų darbdavį bus galima pasirinkti susitikime su darbdaviais. Ji pati išvyko iš programos. Po susitikimo su darbdaviais, ji pasakė, kad išvažiuoja. Jai pasiūlė dar vieną darbo pokalbį. Kai darbdavė pasakė, kad tris metus reikės tik valyti kambarius ir padėti virtuvėje, jos tai netenkino. Vokietijoje buvo tris dienas.

Liudytoja G. S. nurodė, kad pasiūlė dukrai sudalyvauti projekte (duomenys neskelbtini). Ji visą laiką norėjo išvažiuoti į Vokietiją, bet trūko postūmio. Suprato, kad projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Vokietija paskirta kaip koordinuojanti šalis. Projektas buvo skirtas šalims, kuriose didelis jaunimo nedarbas, kad jaunimas galėtų važiuoti į Vokietiją ir galėtų įsidarbinti. Juos ten kažkiek apmoko. Ji persiuntė dukrai, tai buvo liepos mėnesio pabaigoje. Buvo nurodytas telefonas, kad reikia kreiptis į D. Š., ji projekto Lietuvoje koordinatorė. Paskambino nurodytu telefonu, pakalbėjo su D. Š.. Pasakė, kad jie pirma grupė į Vokietiją. Buvo reikalavimas mokėti vokiečių kalbą. Rugpjūčio 12 dieną buvo išvykimas. Pasakė dukrai I. S., kad greitai tvarkytų dokumentus. Ji skaitė lankstinuką ,,TUTOR“ vokiečių atstovo, kad viskas yra nemokama ir kelionė į Vokietiją, viešnagė, vokiečių kalbos kursai. Ji asmeniškai suprato, kad programa yra jaunimo įdarbinimas. Tikslas mažinti jaunimo nedarbą. Ten apie mokslą buvo neaiškiai parašyta, tikslas buvo įdarbinti. Dukra baigusi vokiečių kalbą, universitetą. Buvo paaiškinta, kad jai vokiečių kalbos tikrai nereikės mokytis. Apie kitus mokslus nebuvo aiškiai paaiškinta. Ji dalinai suprato, kad gero darbo, atitinkančio jos kvalifikaciją nebus. Dėl profesinio mokymo suprato, kad bus kaip specialybės keitimas, persikvalifikuojant. Tik iš dalies suprato, kad papildomai reikės mokytis, bet tikslas yra įdarbinimas. Dukra nuvažiavo į Kauną. Pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Dukra pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Pagal sutartį turėjo jai parengti CV, išversti iš lietuvių kalbos į vokiečių klabą, išsiųsti dokumentus. Nieko jai neišvertė, nieko negavo. Tik buvo pasakyta išvykimo laikas ir vieta. Dukra išvyko į Vokietiją, sugrįžo po kelių dienų, gal po 4 dienų. Ji paaiškino, kad nepatiko, nebuvo darbo pasiūlymo tokio, kokio ji tikėjosi. Prieš išvažiuojant, joms uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) davė nuorodas į galimus darbdavius. Jos pasižiūrėjo, kur galima pretenduoti. Buvo akivaizdūs darbo santykiai, darbdaviai. Tris metus, tai yra darbo santykiai.

Liudytojas D. B. nurodė, kad dabar mokosi pagal programą (duomenys neskelbtini). Programa rūpinasi Europos Sąjunga, programa vyksta Vokietijoje, ją praveda ,,TUTOR“ firma. Lietuvoje atstovauja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). Atliekama praktika šalia mokymosi. Pasirenki specialybę, mokaisi ir atlieki praktiką tam tikroje įmonėje, pagal specialybę. Jie gali įmonę pasirinkti. Mokosi nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) agentūrą, pasirašė sutartį. Už dokumentų tvarkymą, vertimą, susimokėjo 200 litų. Paskui buvo pasakyta, kad yra sėkmės mokestis dar 800 Lt. Jeigu priima į programą, sumoki 800 litų, išvažiuoji į užsienį. Taip ir įvyko. Jį priėmė, pateikė visus dokumentus, sumokėjo. Mokslai vyksta sėkmingai, mokytis reikės 3 metus. Jis yra restoranų specialistas, padavėjas. Dirbs restoranuose. Kol kas specialybė tenkina. Neturi priekaištų uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Gauna 618 eurų stipendiją. Kol kas gyvena viešbutyje, kur dirba. Mokėti nereikia. Iš darbovietės gauna atlyginimą. Mokymasis vyko dvi savaites, profesinė mokykla, teorija ir testai atsiskaitymui. Užsienio kalbos mokėsi, anglų, prancūzų ir vokiečių. Papildomai už tai mokėti nereikėjo, buvo aišku, kad tai programos dalis. Ne visos paslaugos buvo suteiktos, kurios nurodytos sutartyje. Sutartyje buvo parašyta, kad turi padėti išversti dokumentus. Ką norėjo, tą sužinojo, o detalesnę informaciją sužinojo nuvažiavęs.

Liudytoja D. Š. nurodė, kad V. B. gavo pasiūlymą iš Vokietijos agentūros ,,TUTOR“ dalyvauti programoje (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į ją, kad ji padėtų kontaktuoti su agentūra, nes jos geresnės vokiečių kalbos žinios. Tai yra Europos Sąjungos programa, kurios tikslas prisidėti prie visos Europos sąjungos jaunimo nedarbo mažinimo programos, suteikiant jiems reikalingą išsilavinimą. Vokietijos vyriausybės šios programos įgyvendinimui skiria 139 milijonus eurų, kurie skiriami jaunuolių, iš Europos Sąjungos šalių, kuriuose yra didžiausias nedarbas, jų profesijos parengimui. V. B. turėjo suieškoti jaunuolių, kurie norėtų Vokietijoje įsigyti profesiją. Tai yra dualinis profesijos įsigijimas, tipinis vokiškas profesijos įsigijimas, analogiškas jų profesiniam lavinimui. V. B. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Jis jos paprašė, kad užmegztų ryšius su agentūra ,,TUTOR“. Ji rašė laiškus jo vardu, nes jis jai suteikė tokius įgaliojimus. Jis rašė laišką, ji vertėjaudavo. Pradėjo ieškoti jaunuolių. Jai persiuntė I. S. elektroninį laišką su jos duomenimis. Persiuntė, nes reikėjo sumaketuoti, kad būtų programos rėmuose. Ji pakoregavo pagal programos reikalavimus ir persiuntė jai atgal, kad matytų, ką padarė. Teko su I. S. dažnai bendrauti telefonu. Ji norėjo važiuoti mokytis profesijos. Ji apie tai suprato, yra germanistė, baigusi vokiečių kalbą. Ji nenorėjo įsidarbinti, ji norėjo mokytis, ji suprato, nes vien žodis ,,AZUBI“ yra kildinys nuo žodžio ,,Ausbildung“, kuris reiškia išsilavinimą. Tai lavinimosi programa. Ji teiravosi, kas ten vyksta ir kokiu būdu įsigyjama profesija. Kiek pamena, buvo kalbama, ką reikės daryti. Ji norėjo būti viešbučių specialistė ir jai reikės pereiti visus darbo etapus, pradedant nuo lovų klojimo ir baigiant stovėjimu registratūroje ir buhalterine apskaita. Ji važiavo ne į mokymosi programą, o į praktiką. Programa susideda iš 3 mėnesių praktikos ir 3 metų profesijos įsigijimo mokymo. Ji važiavo į 3 mėnesius praktikos. Nuvažiavęs dalyvis turi mėnesį mokytis vokiečių kalbos. Paskui du mėnesius važiuoja į pasirinktą įmonę ir žiūri, kaip tas darbas atrodo ir tik trijų mėnesių pabaigoje pasirašoma sutartis, kad nori įsigyti profesiją. Jeigu nepatinka gali grįžti namo, bet už 3 mėnesius vis tiek gauna po 818 eurų pragyvenimo išlaidoms padengti. Būna kastingų dienos, kai susitinka įmonių atstovai ir programos dalyviai, bendrauja. I. S. buvo pasiūlyta daug darbdavių. Jie gauna ir socialinius kuratorius, bet jai vis netiko. Jai netiko, nes per mažai žvaigždučių viešbutyje. Žino, nes bendravo su ja, ji pati skambino, jos mama skambino. Buvo susirašinėjimai ir iš Vokietijos. Čia ne įdarbinimo programa, tai profesijos įsigijimo programa. I. S. vyko į Vokietiją savo noru, vyko įsigyti profesiją. Sutartyje minimi Vokietijos darbdaviai, nes Vokietijoje profesinis išsilavinimas suteikimas iš dviejų pusių. Iš vienos pusės teorinės žinios įgyjamos profesijos akademijoje, iš kitos pusės - įmonėje. Įmones atstovauja konkretūs darbdaviai. Įsigyjant išsilavinimą reikalingas brandos atestatas ir A2 lygio vokiečių kalbos žinios. Nežino, ar reikalinga sutartis su darbdaviu Vokietijoje. Pagal sutartį studentui nėra mokamas atlyginimas. Jie gauna 818 eurų išmoką.