Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-447-810/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
1S-447-810/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14614-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
J. J.
Byla Nr. 1S-447-810/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14614-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą taikyti J. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. J. atlieka bausmę pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 12 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu už BK140 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirta subendrinta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, jos vykdymą atidedant 2 metams. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 1 d.Komisija 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 93-266 nutarė tenkinti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nes pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 56 iki 48 balų, nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nes netinkamai įvertintos materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Teismas sprendė, jog J. J. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama spręsti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Nuteistasis J. J. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti, priimti naują nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į pataisos įstaigoje padarytą pažeidimą, nes nuobauda už jį net neskirta. Nepagrįstai, skundo autoriaus nuomone, vertintos aplinkybės dėl praeityje taikytų poveikio priemonių, jų efektyvumo, nes tai pažeidžia įstatymą ir prieštarauja teismų praktikai, kurioje akcentuojama būtent pataisos įstaigos administracijos darbuotojų, kurie nuolat bendrauja su nuteistaisiais, pateiktų vertinimų reikšmė. Šiuo atveju, Komisija išsakė vienareikšmišką sprendimą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Be to, likusi bausmė tik 4 mėnesiais ir 18 dienų. Skunde taip pat teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis motyvuotas, nevengia darbo, dalyvauja socialinės reabilitacijos projekte „Žalioji oazė“, laisvėje dirbs UAB (duomenys neskelbtini), socialiniai ryšiai tvirti – turi gyvenamąją vietą, su sutuoktine susitaikęs ir žada gyventi kartu, kaltę pripažįsta, labai gailisi ir ateityje pasižada nebenusikalsti.J. J. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Abejonių kelia ir pataisos įstaigos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko išvada, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog 2016 m. lapkričio 22 d. sudarius individualų socialinės reabilitacijos planą buvo numatyta J. J.: laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių nuobaudų; dirbti pataisos įstaigoje; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; užsitikrinti gyvenamąją vietą. Toje pačioje išvadoje nustatyta, jog nuteistasis per bausmės atlikimą vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nuobaudomis nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi. Nors nuobauda neskirta, ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, ir pagrįstai leidžia abejoti tuo, jog jis būdamas lygtinai paleistas laikysis nustatytų sąlygų. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (48 balų). Nors nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 56 iki 48, tačiau pagrindo išvadai, kad ši pažanga žymi, akivaizdi ir iš jos jau galima spręsti, kad asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, nėra. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama elgesio korekcija ir nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo bei nuostatų įtaka jo elgesiui. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, J. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir už smurtą artimoje aplinkoje, jam būdingas smurtinis elgesys pavartojus alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pats nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje dažnai vartodavo alkoholį – beveik kiekvieną dieną. Tikėtina, jog nuteistojo elgesys konfliktinių situacijų metu priklausys nuo aplinkybių, kitų asmenų elgesio ir alkoholio vartojimo. Be to, nuteistasis dėl savo problemų linkęs kaltinti kitus, neigti savo atsakomybę. Taip pat pažymėtina, kad J. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka po to, kai buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o tai rodo, jog nuteistasis nesugebėjo paklusti ir laikytis nustatytų draudimų bei įpareigojimų. Todėl greta šių aplinkybių įvertinus tai, kad vos daugiau nei po mėnesio pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę (2016 m. gruodžio 19 d.) nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo tikėtis, jog nuteistasis išėjęs į laisvę, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir nenusikals. Aplinkybės, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, dirbo ir laisvėje tikėtina turės darbą, įvertinus visų aptartų aplinkybių kontekste, nepakankamos paneigti šią išvadą. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl J. J. lygtinio paleidimo, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo J. J. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys