Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-575-50-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-02-05
Bylos Nr.: N-575-50-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius

Kategorijos

40.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N575–50/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.2.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutarties R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2008 m. gegužės 19 d. R. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jo vadovaujamame sveikatingumo kultūrizmo fitneso klube „Hermis“ 2008 m. balandžio 17 d., 15.50 val., buvo teikiama kūno kultūros ir sporto paslauga pažeidžiant higienos normos HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ 6, 7, 8, 41, 42 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 42 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2008 m. gegužės 26 d. nutarimu R. Č. už pažeidimo, numatyto ATPK 42 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 500 litų baudą.

II.

R. Č. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad Institucija neturėjo teisinio pagrindo tikrinti jo vadovaujamo sveikatingumo kultūrizmo fitneso klubo „Hermis“ veiklos, kadangi šis klubas yra įregistruotas tik kaip savaveiksmė, nepriklausoma, visuomeninė organizacija, neteikianti vartotojams paslaugų ir nevykdanti ūkinės–komercinės veiklos, o išimtinai tenkinanti tik klubo narių poreikius. R. Č. nurodė, kad klubas yra išlaikomas iš jo narių mokesčių. Apie tai, kad klubas teiktų paslaugas, platintų abonementus, jis jokių duomenų neturi, į jo, kaip klubo prezidento pareigas, neįeina klubui netaikytinos higienos normos HN 123:2003 įgyvendinimas klube. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, Institucijos pareigūnai viršijo Valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintame Tiesioginės valstybinės sveikatos saugos kontrolės reglamente (toliau – ir Reglamentas) įtvirtintus įgaliojimus.

Atsiliepimas

Panevėžio visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad Higienos norma HN „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ nustato pagrindinius uždarų sporto statinių, skirtų kūno kultūrai ir sportui, įrengimo ir eksploatavimo higienos reikalavimus ir yra privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, taigi, ir klubui „Hermis“. Institucijos manymu, sporto klubo nariai taip pat privalo turėti tinkamas, kokybiškas ir saugias sąlygas sportuoti, todėl nėra reikšminga, ar klubas teikia paslaugas savo nariams, ar ir kitiems vartotojams. Pažymėjo, kad 2007 m. lapkričio 8 d. patikrinimo metu nustatytų pažeidimų R. Č. nepašalino, klubas iki šiol teikia atlygintinas paslaugas, ignoruodamas Institucijos nurodymus ir ribojimo priemones.

III.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi R. Č. skundo nepatenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnį ir pažymėjo, kad liudytojų V. V., V. O. G., A. S. ir R. G. parodymai, taip pat antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas leidžia daryti išvadą, jog klubas „Hermis“ teikia atlygintinas paslaugas asmenims, nesantiems nurodyto klubo nariais, taip vykdo ūkinio komercinio pobūdžio veiklą, paslaugas teikia nesilaikydamas higienos normos HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ 6, 7, 8, 15, 16, 19.1, 19.3, 19.4, 28, 31- 33, 36, 41, 42 punktų reikalavimų. Pažymėjo, kad išvadas apie sveikatingumo klubo „Hermis“ vykdomą ūkinę komercinę veiklą patvirtina ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto 2008 m. spalio 28 d. operatyvaus patikrinimo duomenys apie klubo suteiktas atlygintinas paslaugas klientams (b. l. 49).

Teismas nurodė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Reglamento 2 punktą, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-791 patvirtintų Leidimų–higienos pasų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8, 5.1 punktus ir priėjo prie išvados, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymui yra nustatyta būtina sąlyga – leidimo-higienos paso gavimas. Nurodė Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnį ir pažymėjo, kad klubo „Hermis“ įstatuose nėra numatyta, jog klubas vykdytų ūkinę komercinę veiklą ir iš jos gautų pajamų, be to, nuo 2004 m. balandžio 26 d. jis turi paramos gavėjo statusą (b. l. 23), klubas „Hermis“ juridinių asmenų registre nuo 2004 m. vasario 14 d. yra įsiregistravęs kaip visuomeninė organizacija (b. l. 49-51), klubo prezidentas R. Č. 2006 m. rugsėjo 28 d., 2007 m. sausio 29 d. ir 2008 m. gegužės 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikęs prašymus atleisti klubą „Hermis“ nuo pelno mokesčio deklaracijos ir nuo socialinio mokesčio deklaracijų teikimo, nurodydamas, kad klubas nevykdo ūkinės komercinės veiklos, gautos paramos nenaudoja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nenumatytiems tikslams ir iš vieno paramos teikėjo per metus negauna 250 MGL viršijančios paramos grynais pinigais (b. l. 25-27). Priėjo prie išvados, kad klubas „Hermis“, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vykdo komercinę veiklą, t. y., teikdamas klientams sporto klubo paslaugas, siekė pelno. Teismo nuomone, nepriklausomai nuo to, kad „Hermis“ komercinę-ūkinę veiklą, susijusią sporto paslaugų teikimu, vykdo pažeisdamas teisės aktus, šioje savo veikloje jis privalo laikytis Lietuvos higienos normos HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ reikalavimų.

Teismo nuomone, R. Č., įvertinus klubo veiklą reglamentuojančių įstatų 7.1 ir 7.2 punktų nuostatas, atitinka ATPK 17 straipsnyje pateikto pareigūno sąvoką.

Atsižvelgęs į tai, kad aplinkybė, jog R. Č. Institucijos nutarimu buvo baustas pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį, yra asmens įvykdytą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, teismas iš Institucijos nutarimo pašalino nuorodą apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

IV.

R. Č. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį, Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) nurodo Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 3 punkto 13 papunktyje apibrėžtą ūkio subjekto sąvoką, pažymi, kad juridinio asmens teisinį statusą apibrėžia juridinio asmens įstatai (CK 2.47 str.) ir pabrėžia, kad juose nėra numatyta galimybė klubui „Hermis“ verstis ūkine komercine veikla. Atkreipia dėmesį, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateiktas baigtinis Institucijos ir jai pavaldžių įstaigų kontroliuojamų objektų sąrašas, akcentuojant, kad šių institucijų galima kontrolė tik tų sporto klubų, kurie teikia paslaugas. Nurodo, kad iš esmės tapati paslaugos samprata pateikiama CK 6.716 straipsnyje, higienos normose HN123:2003, Produktų saugos, Vartotojų teisių apsaugos įstatymuose ir konstatuoja, kad Reglamentas, Higienos norma HN 123:2003 bei Taisyklės klubo „Hermis“ veiklai kontroliuoti negali būti taikomi. Pabrėžia, kad teisės aktuose nėra nuostatos, nustatančios, kad neteikiantis paslaugų sporto klubas yra Institucijos kontrolės objektas ir kad tokiam klubui yra taikomi higienos normos HN 123:2003 reikalavimai. Atkreipia dėmesį į Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir konstatuoja, kad klubas „Hermis“ nėra Institucijos kontrolės objektas;

2) paaiškina, kad Institucijos pareigūnės V. V. ir V. G., vykdydamos 2008 m. balandžio 17 d. direktoriaus pavedimą Nr. DP-161, provokatorių vaidmeniui pasitelkė V. V. pavaldžias darbuotojas A. S. ir R. G., kurios nebuvo įtrauktos į patikrinimo pavedimą. Nurodo, kad šios darbuotojos ne jam, o sportavusiam klubo nariui pareiškė norą pasimankštinti, susižinojo nario įnašo mokėjimo tvarką ir dydį, padėjo pinigus, tačiau klubo nariui padavus užpildyti pareiškimo dėl priėmimo į klubo narius blankus, atsiėmė pinigus ir paliko klubo patalpas. Atkreipia dėmesį, kad šios pareigūnės teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog joms buvo suteikta paslauga. Pabrėžia, kad net ir konstatavus pažeidimą – mokamos paslaugos suteikimą ne klubo nariui, teisinis klubo statusas nepasikeičia, klubas netampa ūkio subjektu;

3) nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį Nr. N3-44/2006, ATPK 286 straipsnį ir pažymi, kad visus jo įrodymus ir argumentus teismas be motyvų pripažino nereikšmingais ir nesusijusiais, o Institucijos pateiktus duomenis, be motyvų pripažino patikimais. Pabrėžia, kad turėtų būti nesvarbu, kas buvo iki ar po patikrinimo, nes baudžiama už konkretų 2008 m. balandžio 17 d. pažeidimą, kurio nebuvo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N3-1679/2007, Nr. N3-764/2007 ir pažymi, kad teismas nepasisakė dėl jo argumentų, kad paslauga nebuvo suteikta ir kad naudojimasis provokatorių paslaugomis Institucijai nesant operatyvinės veiklos subjektu pagal Operatyvinės veiklos įstatymą yra šiurkštus suteiktų įgaliojimų viršijimas. Prieina prie išvados, kad teismas klaidingai aiškina paslaugos ir narystės visuomeninėje organizacijoje sąvokas;

4) teismas nenagrinėjo skundo argumento, kad R. Č. nėra pareigūnas ir kad už administracinius teisės pažeidimus klube atsako pažeidimą padaręs asmuo, o ne klubo prezidentas.

Atsiliepimas

Panevėžio visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į R. Č. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) byloje nustatyta ir R. Č. teismo posėdžio metu pripažino, kad sporto klubas nesilaiko 2007 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. H-467 nurodymo teikti tik atitinkančią HN 123:2003 paslaugą ir savo įsipareigojimo nuo 2008 m. vasario 1 d. nutraukti sporto paslaugų teikimą. Nurodo, kad pagal CK 2.34 straipsnį klubas „Hermis“ yra viešasis juridinis asmuo, klubo įstatai numato, kad jo nariu gali būti bet kuris asmuo, tarp klubo gaunamų lėšų ir pajamų įvardintos ir „kitos teisėtai gautos lėšos“. Atkreipia dėmesį į Vartotojų teisių apsaugos įstatyme apibrėžtą „paslaugos“ sąvoką, CK 6.716 straipsnį ir konstatuoja, kad Institucija, vykdydama sporto klubų teikiamų paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vadovaujasi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-75 „Dėl įgaliojimų suteikimo vykdyti vartotojams teikiamų paslaugų atitikties numatytiems saugos reikalavimams kontrolės funkcijas“, Reglamentu. Nurodo, kad Institucija, atlikdama klubo „Hermis“ kontrolę vadovavosi higienos norma 123:2003, kuri yra privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems uždarus sporto statinius bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę. Pabrėžia, kad klubas „Hermis“ yra viešasis juridinis asmuo, todėl jam šios higienos normos reikalavimai yra privalomi. Pažymi, kad antstolio 2008 m. rugsėjo 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 26008/23 patvirtina, jog klubas „Hermis“ teikia paslaugas ne tik klubo nariams, taip pat atlygintinumo faktą. Atkreipia dėmesį, kad Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje paskelbta informacija apie organizacijas, teikiančias paslaugas visuomenei, o tokių organizacijų sąraše yra ir klubas „Hermis“. Nurodo, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 29 d. rašte Nr. (10.4)-6-8772 informuojama, kad atlikus operatyvinį patikrinimą, nustatyta, jog klubas „Hermis“ vykdo sporto paslaugų veiklą;

2) nurodo, kad, vadovaujantis Reglamentu, kontrolė vykdoma atliekant objektų patikrinimus ar kitais būdais surenkant informaciją apie objekto veiklos atitikimą visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir prieina prie išvados, kad Institucijos pasirinktas informacijos rinkimo būdas neprieštarauja Reglamentui. Tvirtina, kad R. Č. melagingai teigia, jog A. S. ir R. G. buvo pasiūlyta tapti klubo narėmis, užpildant prašymą;

3) pažymi, kad atsižvelgiant į klubo įstatuose nustatytas klubo prezidento pareigas, R. Č. atitinka ATPK 14 straipsnyje nustatytą pareigūno sąvoką. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartį Nr. N3-951/2007.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

ATPK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, padarytą asmens, bausto administracine nuobauda už tokio pažeidimo padarymą.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 2 punkte nurodyta, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo tiesioginę valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę Visuomenės sveikatos priežiūros 15 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytuose objektuose.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba vykdo sporto klubų teikiamų paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Higienos normos 1 punkte įtvirtinta, kad ši Higienos norma nustato pagrindinius uždarų sporto statinių, skirtų kūno kultūrai ir sportui, įrengimo ir eksploatavimo higienos reikalavimus. Higienos normos 2 punkte nurodyta, kad ši Higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems uždarus sporto statinius bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

Iš byloje esančių Panevėžio sveikatingumo kultūrizmo fitneso klubo „Hermis“ įstatų matyti, kad šis klubas yra visuomeninė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – plėtoti ir populiarinti kultūrizmo ir jėgos sportą, sveiką gyvenimo būdą, rengti aukštos klasės sportininkus. Iš Valstybės įmonės Registrų centras išrašo (b. l. 49-51) matyti, kad šio klubo teisinė forma yra asociacija. Asociacijų įstatymų 2 straipsnio 1 dalyje asociacija apibūdinta kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.34 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad viešųjų juridinių asmenų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Kadangi klubui „Hermis“ teisės aktais nėra uždrausta teikti paslaugas, tai yra juridinis asmuo, eksploatuojantis uždarą sporto statinį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad jam Higienos norma nėra taikytina ar kad Institucija neturi teisinio pagrindo vykdyti šio sporto klubo teikiamų paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra reikšminga nustatyti, ar R. Č. vadovaujamas Panevėžio sveikatingumo kultūrizmo fitneso klubas „Hermis“ tekia atlygintinas paslaugas ar ne. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi bet kokiu atveju klube „Hermis“ turi būti laikomasi Higienos normoje įtvirtintų reikalavimų.

Higienos normos 6 punkte nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys kūno kultūros ir sporto paslaugas, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užsiregistravę paslaugų registre, turėti šiai veiklai išduotą pažymėjimą ir leidimą-higienos pasą. R. Č. savo paaiškinime (b. l. 13-15) neneigė tokio pažeidimo padarymo, tik nurodė, kad, jo manymu, laikytis šio punkto reikalavimų klubui „Hermis“ nėra būtina. Tai nurodė ir 2008 m. sausio 22 d. pranešime Institucijos direktoriui (b. l. 43). Kaip jau buvo konstatuota, Higienos normos HN 123:2003 reikalavimus privalo vykdyti visi sporto klubų paslaugų teikėjai, nesvarbu, ar tokios paslaugos yra atlygintinos, ar ne. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. Č. pripažino, kad reikalaujamo leidimo-higienos paso neturi (b. l. 90). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už Higienos normos 6 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimą.

Higienos normos 7 punkte nurodyta, kad patalpose, kur vyksta sportiniai užsiėmimai, turi būti viešai pateikta informacija paslaugų vartotojui apie saugų įrangos ir inventoriaus bei įrankių naudojimą. Sporto įrangos ir inventoriaus techniniai pasai ir eksploatavimo instrukcijos lietuvių kalba turi būti pas atsakingus asmenis. R. Č. savo paaiškinime (b. l. 13-15) neneigė tokio pažeidimo padarymo, tik nurodė, kad, jo manymu, laikytis šio punkto reikalavimų klubui „Hermis“ nėra būtina. Iš Institucijos patikrinimo akto (b. l. 11-12) matyti, kad toks pažeidimas buvo nustatytas. Apygardos administracinio teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad Higienos normos 7 punkte nurodyta informacija patikrinimo metu nebuvo pateikta (b. l. 90). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. Č. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už Higienos normos 7 punkto pažeidimą.

Higienos normos 8 punkte įtvirtinta, kad sporto įranga, inventorius bei įrankiai turi būti techniškai tvarkingi, turėti atitinkamus eksploatavimo ir saugos dokumentus ir naudojami tik pagal paskirtį, gamintojo rekomendacijas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad R. Č. su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutinka (b. l. 8-9), savo paaiškinime dėl 2008 m. balandžio 17 d. patikrinimo akto nurodė, jog, jam nedalyvaujant patikrinime, nebuvo pateikti ir atitinkami įrangos, inventoriaus bei įrankių eksploatavimo ir saugos dokumentai (b. l. 14). Tačiau šiuos R. Č. argumentus paneigia jo paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas, kad visų sporto inventoriaus ir įrangos eksploatavimo ir saugos dokumentų nėra, yra tik keleto (b. l. 90). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas tokius dokumentus būtų pateikęs bylos nagrinėjimui.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kad R. Č. pažeidė Higienos normos 28 punktą, tačiau šio punkto pažeidimą suformulavo ir nutarime nurodė pati Institucija, taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisminio nagrinėjimo metu žinojo, kad yra kaltinamas šio pažeidimo padarymu. Higienos normos 28 punkte įtvirtinta, kad naujai įrengiamuose ar rekonstruojamuose sporto statiniuose turi būti tiekiamoji ir ištraukiamoji vėdinimo sistemos, gali būti ir oro kondicionavimas. Jeigu sporto salės įrengiamos individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, turi būti suprojektuotos ir įrengtos atskiros vėdinimo sistemos. Į patalpas turi būti tiekiamas ne mažesnis kaip 80 m3/val. šviežio oro kiekis 1 asmeniui pagal projekte numatytą maksimalų galimą lankytojų ir darbuotojų skaičių. R. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad klube nėra įrengta tiekiamoji ir ištraukiamoji vėdinimo sistema, nurodė, kad tokios sistemos nėra ir paaiškino, kad išvėdina patalpas tik atidarius langus (b. l. 90). Kadangi toks R. Č. nurodytas patalpų vėdinimo būdas neatitinka Higienos normos 28 punkto reikalavimų, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šios normos pažeidimą.

Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad kūno kultūros ir sporto paslaugas teikiantys asmenys turi turėti specialųjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą arba atitinkamą licenciją (leidimą). Licencijų išdavimo tvarką nustato ir jas išduoda Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Higienos normos 42 punkte nurodyta, kad darbuotojai privalo turėti privalomojo higienos mokymo ir privalomojo pirmosios medicinos pagalbos mokymo žinių atestavimo pažymėjimus. R. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad instruktorius tokių dokumentų neturėjo (b. l. 91).

Apeliantas nurodo, kad pagal klubo prezidento pareigų turinį jis nėra pareigūnas. ATPK 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Klubo įstatų 7.2 punkte, be kita ko, numatyta, kad klubo prezidentas klubo vardu sudaro sandorius, tvarko klubo pinigines lėšas, sudaro klubo pajamų ir išlaidų sąmatas, sudaro sutartis su samdomais klubo darbuotojais (b. l. 21). Todėl ATPK 14 straipsnio prasme jis yra pareigūnas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz., adm. b. Nr. N20–2002/2007, Nr. N63–1703/2009).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija R. Č. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 42 straipsnio 2 dalį. Institucijos nutarimu paskirta 500 litų bauda laikytina paskirta teisėtai ir pagrįstai, laikantis ATPK įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, yra proporcinga bei atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažinti paskirtą 500 litų baudą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. Č. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius