Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arvydo Stankaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21d. nutarties, kuria patenkintas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas dėl G. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis G. Č., gim. 1954-06-26, nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2001-10-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227-1 str. 2 d., 16 str. 1 d. 273 str. 3 d., 105 str. 6, 8 p., vadovaujantis BK 42 str. 1 d., galutinė bausmė skirta 19 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2002-09-26 nuosprendžiu pakeistas 2001-10-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir pagal BK 18 str. 4 d. 105 str. 8 p. nuteistas 15 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-19 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-10-29 įstatymo Nr. IX-1162 14 str. ir 45 str. Vilniaus apygardos teismo 2001-10-22 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002-09-26 nuosprendžiai pakeisti – veika iš BK 18 str. 4 d. 105 str. 8 p. perkvalifikuota į BK 24 str. 4 d. 129 str. 2 d. 9 p. ir galutinė bausmė skirta 14 metų laisvės atėmimo.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti.

Kolegijos nuomone, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundas dėl nuteistojo G. Č. tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms: 1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį bei formaliai atitinka įstatymo reikalavimus. Pataisos įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, yra savikritiškas, elgesį koreguoja tikslingai, stiprūs socialiniai ryšiai, dalyvavo socialinėse programose, dirba visuomeniniais pagrindais bei užsiima kūrybine veikla. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, jog nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu skatintas 13 kartų, atlikdamas bausmę sukūrė šeimą ir turi mažametį vaiką N. U., gimusį 2005 metais, nuo 2007-04-02 bausmę atlieka lengvojoje grupėje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Todėl, sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, vertinama aplinkybių visuma. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas labiau vertino ir atsižvelgė į aplinkybes palankias nuteistajam, nepakankamai įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį buvo padaręs 5 režimo pažeidimus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors šiuo metu jos negalioja, tačiau, kaip matyti iš duomenų, paskutinė drausminė nuobauda buvo gauta 2006 metais. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog bausmė, jos tikslai turi būti proporcingi padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui, į tai, kad pasekmės yra ypatingai sunkios ir negrįžtamos. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant neatliktos bausmės dalį, kuri yra daugiau nei treji metai, tai nėra adekvatu, vertinant padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, lygtinai paleidus nuteistąjį G. Č. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis.

Vadovaudamasi išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p.

nutarė:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-11-21 nutartį ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistojo G. Č. lygtinio paleidimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.