Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- - ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2017 m. birželio 30 d. laikotarpiu nuo 2 val. iki 2:25 val. tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ties parduotuve IKI, esančia (duomenys neskelbtini) prie miškelio tako, konflikto metu nepilnamečiui N. Z., gim. (duomenys neskelbtini) sudavė ikiteisminio tyrimo nenustatytą skaičių smūgių į veidą, smaugė, po ko sudavė keliais ir rankomis į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 7 smūgius, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam N. Z. kairės akies vokų, kairio skruosto, kaktos abipus, kairio peties poodines kraujosruvas, dešinio antakio srities muštinę žaizdą, kaklo odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir abiejų lūpų gleivinių kairės pusės kraujosruvas, viršutinio 3 – io danties iš kairės vainiko nuskėlimą bei nosies pertvaros lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. Z..

D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sėdėjo pas kažkokį N. draugą, kurio nepažįsta, išgėrinėjo. Išėjo tokia kalba, kad jis kaltino, jog dingo kažkoks auksas ir kad jį paėmė. Susinervino, išgėrė, susitiko N. ir įvyko konfliktas. N. buvo išėjęs su mergaite, jie susitiko, paklausė, ar tikrai, N. pasakė, kad taip ir tada susimušė. Nelabai pamena, kaip viskas buvo, kadangi buvo išgėręs, buvo apėmęs azartas. Po muštynių jį išvežė namo, neįsivaizduoja, kas vyko toliau. N. po visko nematė, iškart išvažiavo namo. Smūgių buvo visur. N. ne tai, kad smaugė, o laikė paėmęs ranka. Gali būti, kad buvo keli smūgiai iš kelio, bet tikrai nespyrė. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino, o nukentėjusiajam neturi galimybių iškart atlyginti žalą, tačiau nori tai padaryti. Kol kas dėl žalos atlyginimo nešnekėjo. Jis įsidarbino, dirba oficialiai antrą savaitę, tačiau šiuo metu neturi tokios sumos, kad atlygintų žalą. Gali kas mėnesį atlyginti kažkokią sutartą sumą. Dirba taksi įmonėje, kurią atsidarė pažįstamas, jis prižiūri ir tvarko automobilius. Atlyginimas yra apie 500 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 30 d. apklausta L. Z. parodė, kad 2016 m. birželio 30 d. apie 2.25 val., kai paskambino jos sūnus N. ir papasakojo, kad netoli „IKI“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), jį sumušė iš matymo pažįstamas vaikinas D. K. (jam apie (duomenys neskelbtini) metų). Tada ji nuvažiavo į tą vietą ir parsivežė savo sūnų namo, kurį tą vakarą buvo išleidusi vakaroti pas jo draugą D. G.. 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į Antakalnio ligoninę, kur sūnui buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis, buvo sumušimai ( b. l. 25-26)

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 21 d. apklaustas nukentėjusysis N. Z. parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 18.00 val. susitiko su savo draugu D. G. ir nuėjo pas jį, kur jis gyvena. Su juo buvo draugė E.. Taip pat privažiavo A. ir O. A. (duomenys neskelbtini) metų, O. sakė, kad pilnametis. D. su O. vartojo alkoholį. Visi vartojo. Vėliau O. paskambino D. K., kuris atvažiavo su draugu, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai. To draugo vardo nežino, jis neprisistatė. D. K. pradėjo kabinėtis prie panelių. G. ir E. tai atsibodo ir jos išėjo. N. Z. po kiek laiko prisiminė, kad buvo davęs E. savo telefoną, susiskambino su ja ir išėjo susitikti. Prieš tai dar vaikščiojo lauke jų ieškodamas. Grįžo atgal ir rado miegantį D. G. ir (duomenys neskelbtini) metų nepažįstamą jam vyrą, atvykusį su D. K.. Namuose buvo betvarkė. Nebuvo nieko, išskyrus D. ir tų nepažįstamų. Tuomet susitarė su E. per „Facebook“ ir susitiko su ja prie „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). Ten buvo E., O., D. K., A., G.. O. jį griebė už galvos ir pradėjo tempti link miško, sakė kažką panašaus „einam pasikalbėti“. N. Z. atsisakė. O. klausė, ar jie padarė vagystę. Tada trenkė ranka į veidą. Tuomet prišoko D. K., klausdamas „ar jis išnešė auksą“. N. Z. pasakė, kad nieko nekaltina. Jis jam trenkė. Sudavė kelis kartus į veidą, smaugė. N. Z. gynėsi. Trenkė jam į šonkaulius. Jis trenkė jam keliais, rankomis į galvą daug smūgių. Visi kiti N. Z. nemušė, tik stebėjo. D. K. atsitraukė ir jų kompanija nuėjo link D. namų, o N. Z. paskambino mamai ir nuėjo į stotelę. Po kiek laiko mama atvažiavo ir nuvažiavo namo (b. l. 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 27 d. apklaustas liudytojas A. J. N. parodė, kad apie dienos įvykius įvykusius 2017 m. birželio 29 d. nelabai pamena. Pamena, kad jam paskambino D. ir pakvietė į svečius. Jis tuo metu, kai kalbėjo su D. telefonu, buvo su O.. Jis kartu su O. atėjo pas D. į namus, esančius šalia (duomenys neskelbtini) stotelės, tikslaus adreso pasakyti negali. Atėjus pas D. pamatė, kad svečiuose yra N., D. ir panelė, kurios vardo nežino. Jiems būnant pas D., D. K. paskambino O.. Pokalbio metu O. paklausė D., ar pas jį galės ateiti D. su savo draugu. Po kurio laiko A. N., O. ir D. nuėjo prie „Lukoilo“ ir susitiko su D., kuris buvo su savo draugu, draugo asmens duomenų nežino, jį matė pirmą kartą. Jiems visiems susitikus ėjo atgal pas D.. Jiems visiems nuėjus pas D. į namus, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko pas D. į svečius atėjo dar viena mergina, jos duomenų nežino. A. N. nematė, kad kas nors vienas būtų vaikščiojęs po D. namus. Apskritai nematė, kad kas nors būtų vaikščiojęs po D. namus. A. N. tiksliai negali pasakyti kaip, bet N. buvo lauke, jis nepamena kaip, bet atsidūrė lauke ir tarp D. ir N. įvyko muštynės, prie „IKI“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), kas kiek kam smūgių sudavė, negali pasakyti, bet kiek pamena pirmas pradėjo D.. Po muštynių, tik negali pasakyti po kiek laiko, jis, D., O., ir dvi panelės grįžo pas D. į butą, grįžę ėjo miegoti. Tuo metu kai jie išėjo į lauką, D. buvo namuose ir miegojo. A. N. įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, nes po įvykio parėjo daug laiko (b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 15 d. apklaustas liudytojas O. D. parodė, kad 2017 m. birželio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, vakare susiskambino su savo draugu A. N. ir nutarė susitikti. Norėjo kur nors pasėdėti, praleisti laiką. A. paskambino savo pažįstamam D., pavardės nežino. Dabar tiksliai nepasakys, ar tai A. pasisiūlė pas jį važiuoti, ar pats D. jį pakvietė. D. pažinojo iš matymo. Tą vakarą pas jį namuose buvo pirmą kartą. Girdėjo, kad pas D. dažnai būna „laisvas plotas“. O. D. su A. jo automobiliu atvažiavo pas D., adreso nežino, (duomenys neskelbtini), priešais degalinę. Kai atvažiavo, A. pasiskambino D., jis nusileido ir atidarė duris. Kai jie atėjo, pas D. jau buvo kompanija. Atrodo 3 ar 4 panelės, kurių O. D. nepažįsta ir nežino net vardų. Ir dar du vaikinai, tarp jų ir N.. N. pažįsta tik iš matymo, su juo nebendrauja. D. ir kita kompanija buvo išgėrę. Buvo labai daug alkoholio. Jie taip pat kartu su jais išgėrė. Po kiek laiko jam paskambino D. K.. Susitarė susitikti su D. prie degalinės. O. D. nuėjo prie degalinės ir kartu su juo nuėjo A. ir D.. Jie kalbėjo ir po to D. pakvietė D. prisijungti prie jo kompanijos. D. buvo su draugu, kuris taip ir liko miegoti jo mašinoje. Bute jie visi vartojo alkoholį. Po kiek laiko O. D., D. ir A. išvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Ten susitiko su draugais, pabendravo. Gal apie 3 val. nakties, tiksliau pasakyti negali, jie grįžo pas D.. Jiems jau niekas durų negalėjo atidaryti. Jie žinojo durų kodą ir užėjo į laiptinę. Buto durų niekas neatidarė. D. neprisiskambino. Skambino N.. Kažkam prisiskambino, jam atrodo D. kalbėjo. Jam telefonu pasakė, kad dingo auksas ir apkaltino juos. Jie išvažiavo. Susitarė prieš tai susitikti (duomenys neskelbtini) prie „IKI“ parduotuvės. Atvažiavo keturios panelės, su gal 5 ar 6 vaikinais. Nieko iš jų nepažinojo. Nei D., nei N. tuo metu nebuvo. Šita kompanija jiems ir pasakė, kad tai N. pripasakojo penelėms apie vagystę, kad neva jie sudaužė televizorių. Kažkuri panelė paskambino N. ir tuomet atėjo N.. Jis pradėjo jiems tą patį kartoti, kad tai jie sudaužė televizorių. D. pradėjo su juo kalbėtis. N. prie visų pradėjo neigti, kad taip pasakė. D. labai supyko, kad jį taip apkaltino ir pradėjo mušti N.. Kiek ir kur sudavė smūgių, O. D. neprisimena. Niekas daugiau N. nelietė. Jie nuėjo toliau. Po to N. išėjo. Atidavė kažkam iš panelių raktus nuo D. buto. Tuomet O. D., D., A. ir dvi panelės grįžo pas D. namo. Bute buvo jau vienas D., girtas miegojo. Jie dar pabaigė gerti kas liko ir nuėjo miegoti. Per balkoną ar langą jie į butą pas D. tikrai nelindo. Ryte atėjo D. mama, jie tuo metu visi miegojo. Ji pradėjo rėkti ant D., kad jis čia viską pridirbo. Jo mama juos kaip ir nekaltino dėl vagystės, tik klausinėjo ką jie čia daro. Pradėjo kažką klausinėti apie auksą. Jie parodė visus savo daiktus, kišenes, kad nieko neturi. Ji pradėjo sakyti, kad iškvies policiją. Jie paliko savo telefono numerius ir ji leido jiems išvažiuoti. Kiek teko girdėti, D. motina skambino D., nes kaip suprato buvo apkaltintas vagyste tik D.. Nors O. D. nieko blogo apie D. pasakyti negali. Dažnai teko būti su juo kompanijose, bet niekada nieko panašaus nebuvo. Tuo metu, kai jie buvo pas D. bute, jis nieko nepastebėjo, kad kažkas ką tikrintų ar paimtų. Vyko judėjimas. Visi vaikščiojo tai į tualetą, tai į virtuvę ir pan. Daugiau nieko apie vagystę negali pasakyti, nes nežino ar tikrai kas buvo pavogta iš D. buto ir negali pasakyti, kas tai galėjo padaryti, nieko nematė. Dėl to, kad D. sumušė N., gali pasakyti, kad D. labai supyko, kad jį apkaltino be jokios priežasties. Matyt dėl to ir nesusilaikė ir sudavė jam kelis kartus į kūną. O. D. nestebėjo kaip jis mušė, kad mušė kojomis, tikrai nematė. Matė, kad ir N. porą kartų jam sudavė (b. l. 72).

2017 m. birželio 30 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog šalia parduotuvės „IKI“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra takas, šalia tako yra kavinė, takas yra šalia miškelio. Tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta. Vaizdo kamerų nėra (b. l. 25-26).

2017 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 2155/2017 (01) specialistas O. D. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog remiantis N. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, padaryta išvada, jog N. Z. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1.1. Kairės akies vokų, kairio skruosto, kaktos abipus, kairio peties poodinės kraujosruvos, dešinio antakio srities muštinė žaizda, kaklo odos nubrozdinimas, kliniškai nustatyta sukrėtimo diagnozė, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. birželio 30 d.). Šie sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.1.2. Abiejų lūpų gleivinių kairės pusės kraujosruvos, viršutinio 3-o danties iš kairės vainiko nuskėlimas, kliniškai nustatytas nosies pertvaros lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. birželio 30 d.). Šie sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies pertvaros lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis bei tiriamojo papildomai paaiškintomis aplinkybėmis.3. Apie trauminių poveikių skaičių yra pasisakyta šios išvados 1-me punkte. Sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus.4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (b. l. 50-51).

Byloje civilinis ieškovas Lietuvos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 13,39 Eur sumai (b. l. 55-57). Iš civilinio ieškovo Lietuvos teritorinė ligonių kasos rašto dėl civilini ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-32920-17 bei 2018 m. lapkričio 13 d. „Perlo paslaugų“ kvito matyti, kad žala civiliniam ieškovui buvo atlyginta (b. l. 63-64).

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. Z. pareiškė 2 000,00 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis D. K. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad D. K. tyčia nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2017 m. birželio 30 d. laikotarpiu nuo 2 val. iki 2:25 val. tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ties parduotuve IKI, esančia (duomenys neskelbtini) prie miškelio tako, konflikto metu nepilnamečiui N. Z. sudavė ikiteisminio tyrimo nenustatytą skaičių smūgių į veidą, smaugė, po ko sudavė keliais ir rankomis į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 7 smūgius, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam N. Z. kairės akies vokų, kairio skruosto, kaktos abipus, kairio peties poodines kraujosruvas, dešinio antakio srities muštinę žaizdą, kaklo odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir abiejų lūpų gleivinių kairės pusės kraujosruvas, viršutinio 3 – io danties iš kairės vainiko nuskėlimą bei nosies pertvaros lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. Z..

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: paties kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, anksčiau teistas (b. l. 143-144), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 138-142), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamojo norą geranoriška atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, į tai, kad turtinę žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinė ligonių kasai atlygino. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusysis N. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį grindžia tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, kančias, išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes ilgą laiką gydėsi. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, absoliučiu asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybes – gynimo atveju, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą, o žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtines žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Nagrinėjamu atveju N. Z. buvo padaryta kairės akies vokų, kairio skruosto, kaktos abipus, kairio peties poodinės kraujosruvos, dešinio antakio srities muštinė žaizda, kaklo odos nubrozdinimas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir abiejų lūpų gleivinių kairės pusės kraujosruvas, viršutinio 3 – io danties iš kairės vainiko nuskėlimas bei nosies pertvaros lūžis. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-202/2012). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kurie nustatyti įstatyme. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Teismas įvertinęs byloje esančių aplinkybių visetą, jog nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi sužalojimai padaryti veido srityje, taip pat atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę (tyčia), į kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog nukentėjusiajam priteistina 1 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2018 m. vasario 14 d. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 13,39 Eur sumai (b. l. 55-57). Žala buvo visiškai atlyginta, todėl teismas dėl to nepasisako.

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

D. K. paskirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį tęsti darbą, atlyginti nukentėjusiajam žalą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar būvimu gydymosi įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą, atlyginti nukentėjusiajam žalą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar būvimu gydymosi įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusiojo N. Z. civilinį ieškinį dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. K. 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos nukentėjusiojo N. Z. naudai.

Išaiškinti D. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.