- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- A6.-122-540/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02474-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie 2020 m. gegužės 14 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį telefonu buvo informuota administracinėn traukiamo asmens R. K. sutuoktinė S. K., todėl konstatuojama, kad administracinėn traukiamam asmeniui R. K. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, bylos nagrinėjimas yra itin užsitęsiąs, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Byloje nustatyta, jog Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. gruodžio 27 d. sudarė 55 369,41 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2019 m. vasario 27 d. informacinio pobūdžio pranešimu Bendrovei pranešė apie pareigą per 30 dienų sumokėti 4068,07 Eur skolą, kitu atveju nurodė, kad bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau UAB „J.“ vadovas R. K. skolos nesumokėjo ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Kauno apygardos teisme tik 2019 m. birželio 5 d. buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau VSDFV Kauno skyriaus) pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1707-/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą.
ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, kadangi jis tęsiasi tol, kol egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.
Sprendžiant ANK 39 straipsnyje numatytų senaties terminų klausimą, svarbu nustatyti nuo kurio laiko R. K. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada Bendrovės vadovui jau buvo aišku, jog įmonė yra nemoki, tačiau jis sąmoningai, pažeisdamas kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nurodyta, kad be turimo 55 369,41 Eur. įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, VMI prie FM viešai pateikiamais duomenimis 2019 m. liepos 1 d. UAB „J.“ turėjo 54 928, 47 Eur mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybės biudžetams. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2019 m. vasario 27 d. informacinio pobūdžio raštu Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti 4068.07 Eur skolą. Pranešime taip pat įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos skolos per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (b. l. 22). Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. gruodžio 27 d. sudarė 55 369,41 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus pateikti 2018 m. gegužės 29 d., paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus pateikti 2018 m. birželio 7 d. Bendrovės pateiktame 2017 m. balanse matyti, kad bendrovė turėjo turto už 237 629,00 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 322 435,00 Eur. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės vadovui jau 2017 m. tapo žinoma, jog ji yra nemoki. 2019 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą nutarta iškelti UAB „J.“ bankroto bylą.
Tai patvirtina, jog galimai daromas trunkamas teisės pažeidimas iki 2019 m. vasario 27 d. dienos nebuvo nutrauktas, todėl iki pareiškimo padavimo teismui dienos nebuvo pasibaigę ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog nuo 2017 m. Bendrovė yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.
Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 27 d. pranešimas, kuriuo Bendrovei pranešame apie pareigą sumokėti 4068,07 Eur skolą. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos skolos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Duomenų, kad iki 2019 m. vasario 27 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2019 m. vasario 27 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.
Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K., kaip vadovas, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas R. K. savo pareigos neįvykdė.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „J.“ vadovas R. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais R. K. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2019 m. vasario 27 d. R. K. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. K. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgiant į R. K. asmenybę, teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta R. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį, viršijantį sankcijoje numatytą baudos minimumą. R. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
R. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.