Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant pareiškėjui J. K., jo atstovei adv. D.Vaškelienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. B., M. P. ir D. L. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. K. nurodė, kad tėvas mirė 1982 metais. Tėvas su motina apie 1970-1972 m. buvo pasistatę namą su ūkiniais pastatais. Po tėvo mirties palikimą priėmė motina Z. K., tačiau ji jokių dokumentų nesusitvarkė, tik laikė tą turtą savo nuosavybe ir ten tvarkėsi. Jis pats su šeima į (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav. atsikraustė 1988 m., o kai 1989 m. mirė motina, jis liko tame name gyventi, ten tvarkėsi, mokėjo mokesčius. Ten gyvena ir dabar. Kartu gyvena jo šeima, ir dar suinteresuotas asmuo D. L., kuris yra jo sūnėnas. Kiti asmenys į palikimą nepretenduoja. Į VĮ „Registrų centras“ dėl pastatų įregistravimo kreipėsi žodžiu ir jam buvo paaiškinta, kad turi atnešti teismo sprendimą. Yra kreipęsis VĮ „Registrų centras“ 1997 m., 1998 m., bet jokio atsakymo negavo.

Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-02-15 duomenimis P. K. ir Z. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi. Z. K. prašymu 1998-12-14 atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav., kadastriniai matavimai ir suteiktas registro Nr. 70/244. Daiktinės teisė į šiuos statinius neįregistruotos (b.l. 4). Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarė R.Miknevičienė raštu nurodė, kad P. K. ir Z. K. paveldėjimo bylos nėra pradėtos nuo 2012-03-19, šių asmenų turto paveldėjimo įpėdiniai į jos biurą dėl palikimo nesikreipė, taip pat šių asmenų turto paveldėjimo bylos jai nėra perduotos kaip nebaigtos, testamentų registro 2013-02-13 duomenimis šių asmenų palikimo priėmimo faktai šiame registre neįregistruoti (b.l. 5). Antanavo seniūnijos pažyma patvirtina, kad J. K. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav. deklaravęs nuo 1989-06-19 (b.l. 6). Z. K. mirė 1989-10-26 (b.l. 7). J. K. moka mokesčius už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav. (b.l. 9). Namų valdos techninės apskaitos kortelė patvirtina statinių techninius duomenis (b.l. 10-18). Kopijos iš Kapsuko rajono Sasnavos apylinkės vykdomojo komiteto archyvinio fondo 1983-1985 m., 1986-1989 m. Antanavo gyvenvietės ūkinės knygos matyti, kad gyveno Z. K., kuri mirė 1989-10-26 (b.l. 19-20). Aktas valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui patvirtina, kad 1971-12-31 buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, pastatytas P. K., esantis (duomenys neskelbtini), Kapsuko raj. (b.l. 22). J. K. gimė 1954-08-07, tėvai P. K. ir Z. K. (b.l. 23). P. K. mirė 1982-02-11 (b.l. 24). B. K. gimė 1956-09-08, tėvai P. K. ir Z. K. (b.l. 25). A. P. ir M. P. ištuoka įregistruota 1985-09-26 (b.l. 26). A. P. ir M. K. susituokė 1975-04-12 (b.l. 27). K. B. ir B. K. susituokė 1979-10-20 (b.l. 28). J. K. ir D. G. susituokė 1986-04-05 (b.l. 29). L. K. gimė 1942-09-29, tėvai P. K. ir S. Z. K. (b.l. 30). L. T. L. mirė 1992-05-02 (b.l. 31). D. L. gimė 1972-07-13, tėvai V. L. ir L. – T. L. (b.l. 32).

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas į VĮ „Registrų centrą“ su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą raštu nesikreipė. Šiuo metu nėra priimtas joks Registro tvarkytojo sprendimas dėl šių pastatų ir nuosavybės teisių į juos teisinio registravimo ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Teismas pažymi, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 str.), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 str.). Šiuo atveju vienintelis nuosavybės teisės įrodymas prieš trečiuosius asmenis yra viešo turto registro duomenys. Nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Taigi asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, šį pastatą ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 9 p., 13 str.). Todėl bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę, šį atsisakymą asmuo gali skųsti administraciniam teismui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.). Jeigu asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, bet neįregistravęs jo ir nuosavybės teisės į jį, miršta, pastato registraciją ir nuosavybės teisę į jį administracine tvarka turi teisę atlikti jo įpėdinis (įpėdiniai). Šiuo atveju įpėdinis (įpėdiniai) turi pateikti Nekilnojamojo turto registrui pažymą iš notaro biuro apie tai, kad kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, leidimą statybai bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, jog jis turi pateikti Registro tvarkytojui tikslesnius duomenys apie visus teisėtai suformuotus pareiškėjo namų valdoje esančius ir jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamus daiktus. Nesutikus su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo priimtu sprendimu, pareiškėjas turi teisę paduoti skundą dėl šio sprendimo Centriniam registratoriui – valstybės įmonei Registrų centrui. Nesutikus su valstybės įmonės Registrų centro sprendimu, pareiškėjas turi teisę paduoti skundą dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Vilniaus apygardos teismo 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-497-340/09).

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškimas yra dėl dviejų juridinių faktų nustatymo, tačiau jie yra susiję vienas su kitu, t.y. kol nėra nustatytas statinių valdymo nuosavybės teise faktas, nėra galimybės nagrinėti klausimą dėl šių statinių paveldėjimo pradedant faktiškai valdyti. Todėl darytina išvada, kad pareiškimas paliktinas nenagrinėtu visa apimtimi.

Pareiškėjas informuotinas, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291, 296 str. 1 d. 5 p., 335 str. teismas

Nutaria:

Pareiškimą palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.