Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-154-733/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-25
Bylos Nr.
1-154-733/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27663-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
G. A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-154-733/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27663-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 25 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant D. B.,dalyvaujant prokurorui E. P., nukentėjusiajai A. S., gynėjui advokatui A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2011-11-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-13, apie 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), antstolės A. T. kontoroje, G. A. L., būdamas supykęs dėl areštuotų piniginių lėšų banko sąskaitoje, mojuodamas stalo įrankiu – šakute – grasino juo išdurti šios kontoros (duomenys neskelbtini) A. S. akis, dėl ko nukentėjusiajai A. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. A. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iš esmės kaltu neprisipažino ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 4, 5, 16 b. l.), kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas pagiringas, užėjo į antstolės A. T. kontorą išsiaiškinti, kodėl iš jo sąskaitos banke nurašyti pinigai, nes 2016-06-08 (duomenys neskelbtini) darbuotoja jam paaiškino, jog ši antstolė iš jo sąskaitos nurašė pinigus. Kadangi iš minėtos antstolės nebuvo gavęs jokių pranešimų, todėl mano, kad pinigai nuo jo sąskaitos nurašyti nepagrįstai, nors antstolės veiksmų įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Į antstolės A. T. kontorą užėjo kelnių kišenėje su savimi turėdamas metalinę šakutę, nes ketino pasiėmęs pašalpą nusipirkti maisto ir eiti pavalgyti į uostą. Užėjęs į minėtą kontorą A. S. pateikė pažymą iš savivaldybės, bet ši jam paaiškino, kad per vėlai pristatė pažymą, nes pinigai jau nurašyti nuo jo sąskaitos. Supykęs ir susinervinęs apšaukė, iškeikė kontoros darbuotojas, išsitraukęs iš kelnių kišenės metalinę šakutę, mosikavo ja, aiškino, kad nori valgyti, nes keturias dienas badauja. Neatmeta galimybės, kad antstolės kontoroje jis, būdamas įsiutęs, iš pykčio galėjo pagrasinti išdurti akis, iššaudyti. Tačiau tokių veiksmų realiai atlikti neketino. Mano, kad nukentėjusiosios, buvusios nuo jo apie 1,5 m atstumu, už stalo, išgąstis buvo perdėtas. Antstolės kontoros darbuotojos iškvietė policiją.

Nukentėjusioji A. S., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 2, 25, 26, 30 b. l.), kad nuo 2016-03-01 dirba (duomenys neskelbtini) antstolės A. T. kontoroje, (duomenys neskelbtini). Ji vykdomųjų bylų netvarko, nevykdo. 2016-06-13, apie 15 val. į antstolės kontorą atėjęs skolininkas G. A. L. atnešė ir jai pateikė pažymą iš savivaldybės apie gaunamą socialinę pašalpą, tvirtindamas, kad banke sužinojęs apie antstolės A. T. patvarkymą nurašyti nuo banko sąskaitos jo pinigus, gaunamus už pašalpą. G. A. L. jai priekaištavo, jog pagal įstatymus to daryti negalima. G. A. L. paaiškino, kad per vėlai pateikė pažymą, dėl ko ir buvo nuskaičiuoti pinigai. Bandė jam paaiškinti, jog nueitų į banką, bet šis rėkė, ir, jos manymu, nelabai suprato, kas jam buvo aiškinama. G. A. L. paliko pažymą ir išėjo, o panašiai po 20 min. jis sugrįžo atgal į kontorą, atsisėdo prie jos darbo stalo, pradėjo keiktis ir ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad neturi ką valgyti. Sėdėdamas prie jos darbo stalo gėrė iš švarko vidinės kišenės išsitrauktą vyną. G. A. L. atsistojęs nusviedė savo maišelį, stovėdamas 2-3 m atstumu nuo jos darbo stalo išsitraukė metalinę šakutę, kuria jai pagrasino išdurti akis, pridūrė, kad yra „tarnavęs“ ir visas čia iššaudys. Dėl grėsmingai nusiteikusio G. A. L. ji sėdėdama prie darbo stalo, kur juos skyrė tik kompiuterio monitorius, jautė baimę ir realią grėsmę savo sveikatai. Grasinimas truko gal kelias minutes, tiksliai pasakyti negali. Antstolės kontoroje apsaugos darbuotojo nėra, tik yra įrengtos vaizdo kameros. Kitos kontoros darbuotojos matydamos, kad jai grasinama, priėjo prie G. A. L. ir liepė jam išeiti iš kontoros. G. A. L. išėjus buvo iškviesta policija. Dėl G. A. L. grasinimų apie valandą laiko ji negalėjo atsigauti. Net šiuo metu G. A. L. apsilankymas antstolės kontoroje jai sukelia stresą.

Liudytoja A. T., antstolė, apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 36, 37 b. l.), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. A. L., reikšdamas pretenzijas dėl skolos nurašymo iš jo sąskaitos, keldamas triukšmą, necenzūriniais žodžiais užsipuolė neseniai, apie tris mėnesius, dirbančią jos kontoros darbuotoją A. S., su kuria elgėsi nepagarbiai, prie darbo stalo gėrė vyną, ir kuriai grasino mosikuodamas išsitraukta šakute fiziniu smurtu, t. y. išdurti akis, dėl ko pastaroji patyrė stresą, šoką, bei sutrikdė jos kontoros darbuotojų darbą. Apie tai pranešė policijai. Pažymi, kad A. S. net nedirba su vykdomosiomis bylomis, ji tik vykdo pirminę dokumentų apskaitą.

Liudytojos A. J., K. M. ir A. Ž., antstolės kontoros darbuotojos, apklaustos teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 48, 49, 51, 52, 58, 59 b. l.), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje agresyviai nusiteikęs G. A. L., kuris šūkavo ir keikėsi, išsitraukęs šakutę, ja pagrasino prie darbo stalo sėdinčiai jų darbuotojai A. S. išdurti akis, dėl ko pastaroji labai išsigando ir po incidento ilgą laiką buvo išbalusi, jai drebėjo rankos.

Iš antstolės A. T. 2016-06-13 patvarkymo Nr. S-16-153-14784 areštuoti lėšas matyti, kad minėtos antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0153/16/00845 pagal ieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje dėl 57 Eur išieškojimo ir apribotas piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje, disponavimas, tačiau leidžiant skolininkui G. A. L. per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti po 71,40 Eur (1 t., 64 b. l.).

Iš antstolės A. T. 2016-08-02 kito dokumento Nr. S-16-153-19611 matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu G. A. L. buvo grąžinta 2016-06-13 iš jo areštuotos banko sąskaitos gauta 69,50 Eur suma (1 t., 63 b. l.).

Iš vaizdo įrašo, kurį į bylą savo noru pateikė antstolė A. T., taip pat jo aprašymo apžiūros protokolo ir vaizdo įrašo nuotraukų matyti, kad 2016-06-13, po 15 val. į antstolės A. T. kontoros patalpą užėjęs G. A. L. atsisėdo prie A. S. darbo stalo, stovinčio priešais įėjimą į kontorą. Po to jis atsistojęs priešais A. S. ir matomai garsiai bendraudamas su ja pradėjo gestikuliuoti rankomis, elgtis iššaukiančiai, nes prie A. S. darbo stalo priėjo kontoros darbuotoja K. M., vėliau antstolė A. T.. G. A. L. toliau elgdamasis įžūliai, demonstruodamas savo pyktį, įniršį nuspyrė į kampą ant žemės prie kėdės pasidėtą savo maišelį, po to iš švarko vidinės kišenės išsitraukęs butelį iš jo atsigėrė ir vėl įsikišo į kišenę. Be to, iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad G. A. L. bendravimo tonas, jo elgesys, veiksmai kėlė nerimą net tik A. S., bet ir greta jos sėdinčiai kontoros darbuotojai A. J., kuri stebėdama situaciją net du kartus paliko savo darbo vietą. Vėliau G. A. L. bendraudamas su A. S. išsitraukė iš kelnių galinės kišenės šakutę, kurią demonstratyviai parodęs vėl įsikišo į tą pačią kišenę (1 t., 38-43 b. l., kompaktinis diskas – 1 t., 44 b. l.).

Iš 2016-06-13 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. A. L., patvirtinęs šakutės nešiojimosi su savimi faktą, savo noru ją pateikė tyrėjai (1 t., 8, 9 b. l.).

Iš daikto apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad užfiksuoti šakutės, paimtos iš G. A. L., individualūs požymiai (1 t., 10-14 b. l.), kuri perduota saugoti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui (1 t., 16 b. l.).

Iš 2016-06-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra antstolės A. T. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), patalpa (1 t., 1-7 b. l.).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo G. A. L. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2016-06-13, apie 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), antstolės A. T. kontoroje, stalo įrankiu – šakute grasino šios kontoros darbuotojai A. S. sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, t. y. išdurti akis, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltumą paneigia nuoseklūs ir neprieštaringi nukentėjusiosios parodymai, kurių objektyvumu abejoti nėra pagrindo, nes juos papildo liudytojų parodymai dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios emocinės būsenos iškart po nusikaltimo padarymo, taip pat vaizdo įrašas ir kiti nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamajam G. A. L., kaip skolininkui, užėjus į antstolės kontorą, joje pradėjus keiktis ir necenzūriniais žodžiais tiesiogiai įžeidinėti nukentėjusiąją, kuri šioje kontoroje dirbo vos tris su puse mėnesio ir nepažinojo kaltinamojo, kaip skolininko, nes jos darbas nėra tiesiogiai susijęs su vykdomųjų bylų vykdymu, po to viešai demonstruodamas savo pyktį ir nepasitenkinimą antstolės sprendimu nuspyręs į kampą ant žemės prie kėdės pasidėtą savo maišelį, o sėdint prie nukentėjusiosios darbo stalo ir demonstratyviai geriant vyną iš butelio, išsitraukto iš švarko vidinės kišenės, žodžiu pabrėždamas savo fizinį pranašumą prieš nukentėjusiąją ir akivaizdžiai demonstruodamas prieš ją iš kelnių kišenės išsitrauktą metalinę šakutę bei tiesiogiai nukentėjusiajai išsakydamas grasiną sunkiai sutrikdyti jos sveikatą - išdurti akis, nukentėjusioji A. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo išsakytas ketinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą yra realus, nes, turėdamas metalinę šakutę, kaip galimą nusikaltimo įrankį, G. A. L. galėjo lengvai jį įgyvendinti. Nors G. A. L. tvirtina nesiekęs sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos, tačiau pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos išraiškos formą realiai ji to galėjo tikėtis, nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai. Taip elgdamasis kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajai sukelti sunkaus sužalojimo su sunkiomis pasekmėmis baimės jausmą.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji ir liudytojos būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją. Taigi teismas kaltinamojo G. A. L. parodymus kitų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

G. A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino stalo įrankiu – šakute sunkiai sutrikdyti A. S. sveikatą, t. y. išdurti akis, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-238/2016).

G. A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. A. L. yra neteistas (1 t., 190, 191 b. l.), tačiau baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., 164-189 b. l.), gyvenamąją vietą yra deklaravęs prie (duomenys neskelbtini), nuo 2011-11-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje atlieka visuomenei naudingą veiklą už socialinę pašalpą (1 t., 69, 163 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, nukentėjusiosios neatsiprašė.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nukentėjusiosios, nereiškiančios byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, bet reikalaujančios skirti BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę, prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. A. L. paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, ją paskiriant atlikti areštinėje.

G. A. L. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

G. A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus keistinos į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - šakutė, kaip nusikaltimo įrankis, kuris yra menkavertis, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

Gintarą A. L. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti penkiasdešimties (50) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką G. A. L. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-13 iki 2016-06-14.

G. A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeisti į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

G. A. L. bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - šakutę, saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr. 062818, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis