Utenos apylinkės teismo įsakymas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. birželio 11 d., apie 1 valandą 45 minutės, (duomenys neskelbtini), lauke prie gyvenamojo namo, būdamas neblaivus, konflikto su broliu S. R. (S. R.) metu, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą S. R. į nosį, tokiais veiksmais savo artimajam giminaičiui – broliui S. R. sukeldamas fizinį skausmą.

A. S. 2016 m. lapkričio 18 d., apie 21 valandą 35 minutės, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas neblaivus, konflikto su kartu gyvenančia motina L. R. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į krūtinę, tokiais veiksmais šeimos nariui – motinai L. R. sukeldamas fizinį skausmą.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad 2016 m. birželio 11 d., nakties metu, tikslaus laiko nepamena, tačiau neatmeta, kad galėjo būti 1 valanda 45 minutės, jis buvo (duomenys neskelbtini), pas brolį S. R.. Tuo metu buvo neblaivus, nes prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena, kad tarp jų su broliu kilo konfliktas. Kadangi buvo neblaivus, todėl visų konflikto aplinkybių ir priežasties neprisimena. Šio konflikto metu greičiausiai dešinės rankos kumščiu jis sudavė broliui į veido sritį. Galimai pataikė į nosį. Juos išskyrė pusbrolis A. S., kuris tuo metu buvo atvykęs į svečius pas S. R.. 2016 m. lapkričio 18 d., (duomenys neskelbtini), jis visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Pas kaimynus gėrė stiprų alų kartu su broliu E. S.. Vakare sutemus, tikslaus laiko neprisimena, grįžo į namus, tarp jų su broliu E. S. kilo žodinis konfliktas. Jie apsistumdė. Po konflikto jis liko virtuvėje, o brolis išėjo. Jam būnant virtuvėje atėjo jo mama L. R., kuri kažką pasakė. Dėl girtumo jis neprisimena ką tiksliai mama pasakė. Tikriausiai jis supyko dėl mamos pasakytų žodžių ir trenkė jai, gal dešinės rankos kumščiu vieną kartą į krūtinę. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl šių poelgių jis nuoširdžiai gailisi. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs (b. l. 87).

Nukentėjusysis S. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016 m. birželio 11 d., apie 1 valandą 45 minutės, jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo brolis A. S. su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio kilo konfliktas. Jis broliui pasakė, kad pastarasis eitų į namus, tačiau brolis nenorėjo išeiti. Vis gi po to A. S. išėjo į lauką, tačiau išeidamas stipriai trenkė namo durimis, todėl lauke tarp jų tęsėsi konfliktas, kurio metu jie susikibo bei nukrito ant žemės. Atsikėlęs A. S. rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į nosį. Dėl šio smūgio jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Po konflikto A. S. kažkur pasišalino (b. l. 25).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. birželio 11 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), svečiuose pas pusbrolį S. R.. Atėjo jo pusbrolis A. S., kuris yra S. R. brolis. Jų pavardės skiriasi, nes skirtingi tėvai, o motina ta pati. Jis pastebėjo, kad A. S. buvo neblaivus. Jie pas S. R. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. S. R. pasakė A. S., kad pastarasis eitų į namus. A. S. eiti į namus nenorėjo, tačiau kai išėjo į lauką, jis išgirdo, kad A. S. stipriai trenkė durimis. Į lauką išėjo ir S. R.. Jis taip pat išėjo į lauką ir pamatė, kad S. R. ir A. S. buvo nukritę ant žemės, grūmėsi. Jis pabandė juos išskirti. Kai išskyrė ir pastarieji atsistojo, jis pastebėjo, kad A. S. galimai sudavė S. R. į veidą. Paties smūgio nepastebėjo, tiktai pamatė, kad S. R. iš nosies bėgo kraujas. Po šio įvykio S. R. paskambino į policiją, o A. S. pasišalino (b. l. 31).

Nukentėjusioji L. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru G. S., dukra R. R. ir sūnumi A. S.. 2016 m. lapkričio 18 d., apie 21 val. 35 min., jos sūnūs A. ir E. S. atėjo į namus girti ir namo prieangyje pradėjo kelti triukšmą. Ji tuo metu jau gulėjo lovoje. Išgirdusi triukšmą atsikėlė ir atėjusi iš kambario į virtuvę pamatė, kad sūnūs susikibę stumdosi ir bando muštis. Tuomet iš kambario atėjo jos dukra, kuri sūnūs išskyrė. Eduardas, gyvenantis tame pačiame kaime, išėjo pas save į namus, o A. virtuvėje elgėsi agresyviai, triukšmavo, stumdėsi ir kumščiu vieną kartą sudavė jai į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sužalojimų jai padaryta nebuvo. Kadangi sūnus buvo įsiaudrinęs ir niekaip negalėjo nusiraminti, jos dukra R. išvietė policiją. A. namuose būdamas girtas ne pirmą kartą smurtauja ir elgiasi agresyviai, tačiau dėl jo smurto ji pareiškimo anksčiau nėra rašiusi. Girto sūnaus neprognozuojamas elgesys jai kelia baimę. Sūnus dažnai girtauja, todėl ji prašo imtis priemonių, kad sūnus daugiau nesmurtautų (b. l. 43-45).

Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama L. R., tėvu G. S. ir broliu A. S.. 2016 m. lapkričio 18 d., apie 21 val. 35 min., ji buvo namuose ir žiūrėdama televizorių gulėjo lovoje. Tame pačiame kambaryje miegojo ir jos mama bei mažametė dukra. Tuo metu ji išgirdo, kad jos broliai A. ir E. atėjo iš lauko į namus ir pradėjo bartis. Mama atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Kadangi triukšmas nerimo, ji taip pat nuėjo pažiūrėti. Atėjusi į kitą kambarį pamatė, kad broliai girti guli ant grindų ir mušasi, o motina bando juos išskirti. Priėjusi ji taip pat pradėjo brolius skirti. Kai išskyrė, E. išėjo į savo namus, o A. liko namuose ir pradėjo konfliktuoti. Virtuvėje pradėjo stumdyti mamą, elgėsi agresyviai ir neprognozuojamai bei vieną kartą motinai sudavė kumščiu į krūtinę. Tuomet išsigandusi ji paskambino į policiją, o brolis liko virtuvėje ir toliau konfliktavo, kol neatvažiavo policija (b. l. 55).

2016 m. birželio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenys patvirtina, kad 2016 m. birželio 11 d., apie 1 val. 45 min., A. S. suduodamas kumščiu į nosį S. R. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 21-23).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. birželio 11 d. liudytojo apklausos protokole nurodoma, kad A. S. suduodamas kumščiu į nosį broliui S. R. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 25).

2016 m. birželio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenys patvirtina, kad 2016 m. birželio 18 d., apie 21 val. 35 min., A. S. suduodamas kumščiu į krūtinę L. R. sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 36-39).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. lapkričio 19 d. liudytojo apklausos protokole nurodoma, kad A. S. suduodamas kumščiu į krūtinę savo motinai L. R. sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė dėl padarytų nusikaltimų įrodyta nukentėjusiųjų S. R. ir L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, 2016 m. birželio 11 d. ir 2016 m. birželio 19 d. tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje, liudytojų apklausos protokolais, taip pat paties kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

A. S. neblaivumo testas patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 18 d., 22 val. 14 min. jam nustatytas 2,82 promilių girtumas (b. l. 64).

A. S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. teisiamas pirmą kartą, padarė du nesunkius nusikaltimus, taip pat į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, skiria jam švelniausią Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino kaltas, todėl jam skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

A. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio numatyta tvarka nuo 2016 m. lapkričio 18 d. 22 valandos 20 minučių iki 2016 m. lapkričio 19 d. 22 valandos 00 minučių (b. l. 82).

2016 m. lapkričio 19 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Jolitos Jatulienės nutarimu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88-89).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. birželio 11 d. S. R. fizinio skausmo sukėlimo), ir paskirti bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šimtą dvidešimt valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki viešųjų darbų keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti aštuoniasdešimt valandų viešųjų darbų.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. lapkričio 18 d. L. R. fizinio skausmo sukėlimo), ir paskirti bausmę – viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šimtą aštuoniasdešimt valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki viešųjų darbų šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šimtą dvidešimt valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus dešimčiai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti du šimtus valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti vienos paros laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. lapkričio 18 d. 22 valandos 20 minučių iki 2016 m. lapkričio 19 d. 22 valandos 00 minučių, skaičiuojant vieną sulaikymo parą už šešias viešųjų darbų valandas.

Paskirtą A. S. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis A. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ir išnagrinėjęs bylą bei pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.