Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, išsituokusi, išsilavinimas vidurinis, nedirbanti, anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017-09-11 apie 23:30 val. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sugyventiniu A. Z., tyčia suduodama jam peiliu ne mažiau nei tris kartus į krūtinės, pilvo ir nugaros sritis, padarė A. Z. kairės krūtinės ląstos pusės durtinę žaizdą su IV šonkaulio ir vidinės krūtinės arterijos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje; durtinę pilvo priekinę sienos žaizdą su kiauriniu skrandžio pažeidimu; durtinę-pjautinę nugaros žaizdą, daugybines kairiojo žasto ir kairės plaštakos žaizdas, šoką po nukraujavimo, taip dėl kiauryminių krūtinplėvės ir pilvaplėvės sužalojimų su vidaus organų pažeidimu ir po jų išsivysčiusio šoko dėl nukraujavimo tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio A. Z. sveikatą.

Apklausta kaip kaltinamoji R. K. kalta prisipažino ir parodė, kad tuo metu gyveno pas A. Z., abu buvo išgėrę alkoholio, bute buvo dviese ir tarp jų kilo konfliktas, nes jis norėjo santykiauti ir, jai nesutikus, sudavė į skruostą, nes ji pasakė, kad nori miego. Taip prasidėjo konfliktas, jis išvedė ją iš kantrybės. Pripažįsta, kad paėmusi virtuvinį peilį sudavė jam ne vieną smūgį peiliu į kūną. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena, neskaičiavo, vieną į krūtinės sritį tikrai pamena, sutinka, kad galėjo tris ir daugiau smūgių suduoti. Tuo metu A. Z. buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis, nes iki konflikto jau buvo atsigulę. Sunkiai sužaloti A. Z. nenorėjo. Konflikto metu dar lovoje jis buvo sudavęs jai du smūgius į veidą. A. Z. ji atsiprašė, jis sakė, kad nebepyksta, sutiktų, kad toliau gyventų pas jį. Niekada ankščiau taip nėra pasielgusi, gailisi.

Apklausiamas kaip nukentėjusysis A. Z. parodė kad R. K. yra draugė, sugyventine jos įvardyti negali. Ji įsidarbino tik prieš mėnesį laiko, o anksčiau gyveno iš jo piniginių lėšų. Tarpusavio santykiai buvo neblogi, nors būdavo ir pykčių, konfliktų. 2017-09-11 jis nupirko du butelius po 1 litrą alaus, 7,5 stiprumo, o grįžę namo abu išgėrė nupirktą alų. Begeriant pradėjo žodžiais konfliktuoti, nes jis buvo girdėjęs kalbas, kad tuo metu, kai ji buvo išėjusi iš jo, R. matė vaikščiojant prie „(duomenys neskelbtini)“, suprato, kad ji buvo pas kažkokius vyrus landynėje, ji patvirtino, kad ten miegojo, bet ne su svetimais vyrais. Pamena, kad vėl konfliktavo, nepamena ir to, kaip virtuvės patalpoje R. K. sudavė peiliu jam į petį, į krūtinės apatinę dalį, sudavė iš priekio, matė, kad yra sužalota ranka. Pamena du smūgius peiliu, ar sudavė daugiau, nepamena. Už ką ji sudavė peiliu, nepamena. Šioje byloje civilinio ieškinio nereiškia, nes R. K. jo atsiprašė, nors ir sunkiai sužalojo, jai atleidžia ir pretenzijų dėl sužalojimo neturi.

Liudytoja D. J. parodė, kad apie 12 val. išgirdo bildesį į duris. Atidariusi duris pamatė A., jis buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis, visas kruvinas, prašė skambinti į greitąją. Ji iškvietė greitąją pagalbą. R. nenorėjo sakyti, kad tai ji sužalojo A., bet paskui ji pasakė: „Kai dūriau“, iš šių žodžių suprato, kad tai ji sužalojo A.. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai klausė, ar A. smurtavo prieš ją, ji neigė smurtą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė A. į ligoninę.

Liudytojas S. M. parodė, kad dirba greitosios pagalbos stotyje gydytoju. Buvo gautas pranešimas, kad yra peiliu padurtas vyras. Nuvykus nurodytu adresu buto koridoriuje ant kėdės buvo rastas sužalotas vyriškis, jis buvo sąmoningas, į klausimus atsakinėjo, krūtinės ląstoje matė vieną kraujuojančią žaizdą, dėl kraujo kitų žaizdų galėjo ir nepastebėti. Neprisimena duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jie teisingi, galima jais vadovautis. Vyriškis buvo pristatytas į ligoninę, jis buvo sąmoningas ir perduotas ligoninės medikams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad nukentėjusysis jam sakė, jog konflikto metu peiliu jam dūrė sugyventinė. (1 tomas, b. l. 91–92)

2017-09-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad buto virtuvėje ant grindų yra pritekėję daug kraujo (150 cm plote). Virtuvėje po kėde surastas virtuvinis peilis medinėmis kriaunomis, kurio ilgis 24 cm, ant peilio stebimos rausvos spalvos dėmės (galbūt kraujas), peilis paimamas ir supakuojamas. Virtuvėje ant grindų stebimos mėlyno stiklo šukės, ant virtuvės baldų, skalbyklės matomos rusvos spalvos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu valymo požymių neaptikta. (1 tomas, b. l. 7–11)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Z. padaryti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės durtinė žaizda su IV šonkaulio ir vidinės krūtinės arterijos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje; durtinė priekinė sienos žaizda su kiauriniu skrandžio pažeidimu; durtinė-pjautinė nugaros žaizda, daugybinės kairiojo žasto ir kairės plaštakos žaizdos, šokas po nukraujavimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais įvykio aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti krūtinės ląstos, pilvo ir nugaros sužalojimai padaryti mažiausiai trimis tiesioginiais trauminiais poveikiais aštriu duriančių-pjaunančių savybių daiktu. A. Z., remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.15 punktais, dėl kiauryminių krūtinplėvės ir pilvaplėvės sužalojimų su vidaus organų pažeidimu ir po jų išsivysčiusio šoko dėl nukraujavimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 tomas, b. l. 35–36)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu. (1 tomas, b. l. 86–87)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilių etilo alkoholio. (1 tomas, b. l. 37)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. kūne objektyvių sužalojimų žymių nėra. (1 tomas, b. l. 130 )

2017-09-12 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip įtariamoji R. K. įvykio vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė vietą, kur ir kaip konkrečiai virtuvėje nugarą atsukęs į kriauklę stovėjo A. Z., kur ant virtuvės stalo buvo peilis, kaip jį paėmusi peilį dūrė A. Z. į krutinę, bei panaudodama manekeną parodė, kaip atlikto smurtinius veiksmus ir kur po įvykio numetė peilį. (1 tomas, b. l. 112–124)

2017-09-13 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip įtariamoji R. K. atpažįsta Nr. 1 pažymėtą peilį, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu, nurodydama, kad juo sužalojo A. Z.. (1 tomas, b. l. 125–127)

Iš Bendrojo pagalbos centro išreikalautu pagalbos skambučio garso įraše 2017 m. rugsėjo 11 d. 23.33 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas D. J. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo adresu: (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 81)

Daiktų apžiūros protokole (2017-10-04) užfiksuota, kad atliekant garso įrašų apžiūrą ir jų stenogramą nustatyta, kad BPC telefonu apie įvykį buvo pranešta 2017 m. rugsėjo 11 d. 23.33 val., moteris, prisistačiusi D. J., BPC operatoriui nurodė, kad (duomenys neskelbtini), yra reikalinga skubi pagalba, nes yra sužalotas žmogus, kuris stipriai kraujuoja. (1 tomas, b. l. 82–83)

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-106/2018 nustatyta, kad kaltinamoji R. K. jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Ji nebuvo riboto pakaltinamumo būsenos. ( 2 t., b. l. 50–53)

R. K. administracine tvarka bausta 2013-09-18 pagal LR ATPK 178 str. 1 d. įspėjimu. (1 tomas, b. l. 161) Psichiatrinis gydymas, įskaita – yra VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų sąrašuose nuo 2007-04-24. (1 tomas, b. l. 153) Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – 2007-04-24 R. K. nustatytas priklausomybės sindromas alkoholiui. (1 t., b. l. 153)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį.

Dėl kaltės ir nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pripažino peiliu sužalojusi savo sugyventinį. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų D. J., S. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje metu protokolais, specialistų išvadomis. Kadangi kaltinamoji R. K. savo aktyviais nusikalstamais veiksmais A. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, privalo atsakyti už sukeltas pasekmes, o jos nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 135 str.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013) BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad A. Z. su R. K. siejo artimi santykiai, jie gyveno kartu ilgą laiką, jie laikomi šeimos nariais, todėl kaltinamosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas nuostatas, todėl teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos asmenybę – neteista. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, iš dalies atlygino valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį, o BK 253 str. 2 d. numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jai taikytina LR BK 54 str. 3 d. ir skirtina švelnesnė bausmė: laisvės apribojimas, nes sąlygų taikyti BK 62 str. nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė 499,94 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, kilusios A. Z. mokant nedarbo išmokas, atlyginimo (1 tomas, b.l. 55–56), bei vėliau patikslino civilinį ieškinį ir prašė iš atsakovės R. K. priteisti 824,23 eurų dydžio civilinį ieškinį. (2 t. 37–38 b. l.)

Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nes dėl nusikalstamų R. K. veiksmų A. Z. buvo mokamos nedarbo išmokos, todėl 824,23 Eur priteistini iš kaltinamosios R. K.. Iš byloje pateiktų duomenų (2 t., 71-75 b. l.) matyti, kad kaltinamoji iš dalies jau atlygino civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str., į paskirtą bausmę – laisvės apribojimą – įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-12 iki 2017-09-13, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus asmens tapatybės kortelę grąžinti R. K..

Priteisti iš R. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 824,23 eurų dydžio civilinį ieškinį.

Daiktus turinčius reikšmės tyrimui: peilį, surastą ir paimtą įvykio vietos apžiūros metu bute, sunaikinti; kompaktinę plokštelę su bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.