Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Petro Jaržemskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl grąžinimo į darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po minėtų įvykių nuvyko pas savo šeimos gydytoją, kuri diagnozavo ūmų sinusitą. 2006-09-08 rytą nuvyko į centrinę atsakovo būstinę, J.Jasinskio g. l6C, Vilniuje, ir oficialiai užregistravo bei pakartotinai įteikė A. B. ir Administravimo departamento vadovei savo raštą, kad atšaukia sutikimą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, bei užregistravo ir įteikė raštą informuojantį, kad serga bei nuo 2006-09-07 turi nedarbingumo pažymėjimą. Nuo 2006-09-07 iki 2006-12-29 sirgo.

Ieškovas laikė, kad termino ieškiniu paduoti nepraleido, nes ieškinį padavė nepraleidęs mėnesio nuo pasveikimo dienos. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo jam nebuvo įteiktas. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad terminas praleistas, prašė jį atnaujinti, dėl to, kad šis terminas labai trumpas, ieškinio nebuvo galima pateikti dėl ligos.

Ieškovas A. B. siuntė elektroninius laiškus, kuriuose informavo, jog apie savo ketinimus persikelti gyventi ir dirbti į Klaipėdą jau pranešė savo departamento darbuotojams, derėjosi dėl galimybės ,,padaryti“ jam teisinio stažo, nes nurodė, kad nori tapti advokatu. Tik nurodžius, kad galimybių ,,padaryti“ teisinį darbo stažą nėra, nes tai būtų dokumentų klastojimas, ieškovas atnešė A. B. savo pareiškimą dėl susitarimo atšaukimo. A. B. R. L. nurodė, kad susitarimas yra sudarytas ir jo jau negalima atšaukti.

2006-09-08 ryte įmonėje buvo gautas faksimilinis pranešimas, kuriuo ieškovas informavo įmonę apie sutikimo sudaryti susitarimą atšaukimą. Tą pačią dieną apie 7.30 val. ieškovas pats atvyko į AB „(duomenys neskelbtini)", oficialiai užregistravo ir įteikė savo raštus, informuojančius darbdavį apie savo sutikimo atšaukimą. Nuo to karto ieškovas daugiau įmonėje nesirodė, savo darbo pareigų nevykdė, savavališkai naudojosi įmonės turtu (automobiliu, kompiuteriu, telefonu ir pan.). Teismui pateikiami dokumentai patvirtina, kad R. L. per įgaliotą atstovą grąžino įmonės turtą AB "(duomenys neskelbtini)" tik 2006-10-24, pradėjus dėl ieškovo veikų ikiteisminį tyrimą. Turtą ieškovas grąžino sugadintą. Susitarimo sudarymo dieną įmonės atstovai nepastebėjo jokių ieškovo blogos sveikatos požymių, ieškovas taip pat akivaizdžiai nebuvo paveiktas alkoholinių, narkotinių, psichotropinių ar kitų cheminių medžiagų, kurios būtų galėjusios daryti įtaką ieškovo laisva valia išreikštam apsisprendimui sudaryti susitarimą.

Ieškovas kreipdamasis į teismą praleido ieškinio senaties terminą. Pagal LR DK 297 str. 1 d. ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą darbuotojui, nesutinkančiam su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, prasideda nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Ieškinio senaties eiga šioje byloje prasideda nuo susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo įteikimo ieškovui momento. Ieškovui šie dokumentai buvo įteikti, tai nurodė atsakovas, ieškovas neneigė, aiškino, kad juos studijavo po pasirašymo. Laikyti, kad tokiu dokumentu turėtų būti įsakymo dėl atleidimo iš darbo įteikimo diena būtų nelogiška. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo ieškovui buvo įteiktas tik pirmo teismo posėdžio metu 2007-03-06 kartu su kitais atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas nesiuntė ieškovui įsakymo dėl atleidimo iš darbo, nors 2006-10-10 Pranešimu apie ieškovo atleidimą informavo VSDFV Vilniaus skyrių (b.l. 29). Ieškovas į teismą kreipėsi jau 2007-01-30. Tai reikštų, kad ieškinys buvo paduotas iki prasidedant senaties termino skaičiavimui. LR DK 297 str. 1 d. nenurodo koks konkrečiai nurodymas ar dokumentas turi būti gautas, tuo palikdamas teisę šalims pačioms apibrėžti, kurį dokumentą laikys tinkamu. Iš šalių elgesio matyti, kad tokiu dokumentu yra susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Po šio dokumento pasirašymo ieškovas pateikė dokumentus įrašymui į advokatų padėjėjų sąrašą, nurodydamas, kad tam nėra jokių kliūčių pagal Advokatūros įstatymą (b.l. 116-134). LR Advokatūros įstatymo 43 str. draudžia advokatui turėti kitą mokamą darbą. Pagrindų atnaujinti praleistą senaties terminą teismas nenustatė.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo pasirašytas dėl atsakovo atstovo naudotos psichologinės prievartos ir laikė, kad susitarimo pasirašymo metu ieškovas išreiškė, ar būdamas apdairiu žmogumi turėjo išreikšti, savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo, kuri pasikeitė dėl vėliau susiklosčiusių aplinkybių. Pažymėjo, jog nelaikė ieškovo argumento dėl jam daryto spaudimo atleidimo metu pagrįstu todėl kad, ieškovas yra labai patyręs žmogus, dirbo nuo 1997 metų, o nuo 1997-05-05 dirbo vadovaujantį darbą. Turi du solidžius aukštuosius išsilavinimus – mediko ir teisininko. Turimas išsilavinimas bei patirtis turėjo užtikrinti ieškovo galimybę nepasiduoti emocijoms ir užtikrinti savo teisių apsaugą nuo atsakovo netinkamo elgesio, jei toks būtų prieš jį panaudotas. Jeigu ieškovas tą dieną sirgo, jis galėjo neiti į darbą, atsižvelgti į savo būklę ir apie ją praneršti darbdaviui. Tačiau ieškovas laiko pagalvoti neprašė, apie blogą savijautą, dėl kurios būtų negalėjęs priimti svarbių sprendimų nepranešė, o tiesiog pasirašė dokumentus. Kaip matyti iš ieškovo elgesio iš karto po susitarimo pasirašymo, jis su darbo sutarties nutraukimu sutiko, buvo pasiruošęs keisti darbą, rūpinosi teisinio darbo stažu, reikalingu tapti advokatu. Atleidimo iš darbo metu kartu su ieškovu buvę bendradarbiai liudytojai A. Č. , B. J. ir V. Š. nenurodė, kad bendraujant su ieškovu šis būtų skundęsis dėl neteisingo atleidimo, būtų sergantis ar paveiktas streso. Ieškovas iš karto po susitarimo pasirašymo padavė dokumentus Lietuvos advokatūrai, kur prašyme nurodė, kad Advokatūros įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašus nėra (b.l. 116). Viena iš tų sąlygų yra darbo sutarties turėjimas. Tai rodo, kad ieškovas laikė darbo sutartį esant nutraukta.

Susitarimas pasirašytas itin palankiomis sąlygomis, numatyta labai didelė išeitinė išmoka. Ieškovas dirbo nepilnus du metus, pagal LR DK 140 str. jam būtų priklausiusi tik dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kai ieškovui buvo sumokėta kompensacija už 4 mėnesius. Atsakovo nurodyti ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai leido atsakovui pagrįstai teigti, kad ieškovas galėjo būti atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Ieškovas neatvykdavo į darbą, vien per 2006 metų rugpjūčio mėnesį tarnybiniu automobiliu nuvažiavo 13 100 km, t.y. apie 600 km per darbo dieną. Dėl tokio elgesio ieškovas tikrai galėjo prarasti atsakovo pasitikėjimą. Todėl atsakovo perspėjimas, kad ieškovas gali būti atleistas už pažeidimus buvo pagrįstas ir negali būti laikomas grasinimu ar smurtu.

Teisinio pagrindo atsiimti sutikimą ieškovas neturėjo. LR DK 127 str. 4 d., numatanti teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, netaikoma atleidimo šalių susitarimu atveju. LR DK 125 str. 1 d. numatyta darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra. Vadovaujantis šios normos reikalavimais viena sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu per 7 dienas turi pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą. Susitarusios nutraukti darbo sutartį šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodoma nuo kurio laiko sutartis nutraukiama bei kitos sutarties nutraukimo sąlygos. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir pats susitarimas ieškovui buvo įteikti tą pačią dieną. Kadangi terminas sutikimui dėl pasiūlymo nutraukti sutartį šalių susitarimu nustatytas pasiūlymą gavusiojo naudai, tai jis pats ir gali pasirinkti ar nori laukti 7 dienas, ar pareiškia nuomonę pasiūlymo gavimo metu.

Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neturėjo teisinio pagrindo atsiimti sutikimą. Ieškovo nedelsiant po susitarimo pasirašymo pateiktas atšaukimas parodo ieškovo tikrąją valią nenutraukti darbo sutarties. Pagal LR DK 9 str. tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį. LR DK 125 str. numatyta, kad šalis turi 7 dienas apsispręsti dėl pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Vadovaujantis aukščiau minėta darbo įstatymo nuostata, turi būti taikoma įstatymo analogija, įtvirtinta LR DK 127 str., kur numatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos.

Teismas dėl nesuprantamų priežasčių netaikė LR DK 131 str. nustatyto draudimo ir neįpareigojo atsakovo perkelti ieškovo atleidimo datą po laikinojo nedarbingumo termino pabaigos. Sprendimą atmesti ieškinį pagrindė prielaidomis, o ne įrodymais, ieškovo ir atsakovo veiksmais, nustatytais bylos nagrinėjimo metu, ir taip pažeidė LR CPK 14 str. 2 d., kuri teigia, kad Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Tai kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai parodo šie įrodymai: ieškovui buvo daromas psichologinis spaudimas ir prievarta. Atsakovui nebuvo suteiktas 7 dienų terminas apsispręsti, buvo atisakyta priimti parašo atšaukimą ir jį užregistruoti. Įmonėje duotas nurodymas ieškovo neįleisti, daromas spaudimas per Antakalnio poliklinikos vadovus ir Sodrą ieškovo šeimos gydytojui bei gydytojai neurologei. (duomenys neskelbtini) pareiškimas policijai dėl automobilio ir kitų ieškovo darbo priemonių pasisavinimo, sąmoningas atsakovo advokatų kreipimasis į ieškovo dabartinį darbdavį Vilniaus universitetą, siekiant sukompromituoti ieškovą prieš dabartinius darbdavius. Teismas sprendime neanalizavo liudytojų parodymų ir dėl jų nepasisakė. Teismo ne kartą paprašyti pateikti įrodymus apie tariamus drausmės pažeidimus A. B. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, tokių įrodymų pateikti negalėjo. Teismas nepagrįstai aptarinėjo su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijusius faktus: tariamus ieškovo darbo drausmės pažeidimus, automobilio naudojimą, neatvykimą į įmonės šventę, degalų naudojimo momentus, neatvykimo į darbą vienos dienos priežastis.

Teismas laikė, kad kreipiantis į teismą 2007-01-30 buvo paleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškinio senatis, anot teismo, prasideda nuo susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo momento, t.y. nuo 2007-09-07. Naudodamas tokią motyvaciją Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei netinkamai pritaikė LR DK 297 str. 1d. Susitarimas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, kurio įteikimas nurodytų ieškininės senaties skaičiavimo pradžią. Tokiu dokumentu gali būti laikomas tik įsakymas dėl ieškovo atleidimo.

Teismas nepagrįstai daro išvadą, kad ieškovas laikė darbo sutartį nutraukta, nes pateikdamas prašymą Lietuvos advokatūrai įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašus nurodė, kad pagrindų, dėl kurių negalėtų būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašus, nėra. Šie Teismo argumentai nepagrįsti, nes įstatymas tokio reikalavimo nenumato. Reikalavimas nedirbti kito darbo yra keliamas praktikuojančiam advokatui ar advokato padėjėjui, įstatymas numato teisę būti advokatų sąrašuose nepraktikuojant bei galimybę dirbti kitą darbą.

Be to, darbdavys pažeidė LR DK vienareikšmiškai įtvirtintą draudimą atleisti darbuotoją jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (LR DK 131 str.). Todėl Teismas privalėjo savo iniciatyva arba ieškovo prašymu atsižvelgti į šią įstatymo nuostatą ir neskaičiuoti ieškininės senaties termino nuo susitarimo sudarymo momento. Atsakovas, sužinojęs apie laikinojo nedarbingumo pabaigą, privalėjo perkelti ieškovo atleidimo datą į sekančia dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, t.y. po 2006-12-29. Jei Teismas manė, kad ieškinio senaties terminas praleistas, tai ieškovo liga buvo pakankamas pagrindas terminą atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tai ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Byloje nustatyta, jog remiantis ieškovo prašymu (b.l. 18) tarp šalių 2004-10-15 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 137 (b.l. 19). Atsakovo generalinio direktoriaus 2004-10-22 įsakymu Nr. 1358/P R. L. buvo priimtas dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ Pirkimų departamento vadovu, nustatant 6900 Lt mėnesinę algą (b.l. 20). Darbo užmokestis buvo padidintas 2005-04-29 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 639-P (b.l. 22). Atsakovas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006-09-07 pateikė ieškovui R. L. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (t.1, b.l.23). Ieškovas su pasiūlymu sutiko jį pasirašydamas ir užrašydamas žodį ,,sutinku“. Kartu buvo pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, atitinkantis DK 125 str. reikalavimus. Šiuo susitarimu šalys nustatė, kad darbo sutartis bus nutraukiama nuo 2006-10-08 ir darbdavys sumokės darbuotojui 27000 Lt kompensaciją bei piniginę kompensaciją už 14,09 Lt kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (b.l. 24). Susitarimo 3 p. nurodyta, kad jis įsigalioja nuo 2006-09-07 ir yra neatskiriama Darbo sutarties dalis. Ieškovas atleistas 2006-09-07 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1612-P (b.l. 25). Duomenų apie ieškovo supažindinimą su įsakymu byloje nėra. Sekančią dieną atsakovo bendrovėje buvo užregistruoti 3 ieškovo pranešimai dėl susitarimo atšaukimo, motyvuojant tuo, kad jis neturėjo galimybių susipažinti su darbo sutartis nutraukimo sąlygomis (b.l. 26-28). 2006-09-07 Mokėjimo nurodymu Nr. 9380 ieškovui buvo sumokėtas atlyginimas (b.l. 53). Atsakovas nesutiko atšaukti susitarimo ir apie tai bandė informuoti ieškovą 2006-09-15 raštu (b.l. 52). Raštas siųstas paštu, tačiau neįteiktas. Ieškovui 2006 m. rugpjūčio mėnesį užfiksuotos dvi pravaikštos (t.1, b.l.54), tą patį mėnesį ieškovas tarnybiniu automobiliu pravažiavo 13.000 km, t.y. apie 600 km per 1 dieną (t.1., b.l. 69,70).

Kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į bylos medžiagą pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Byla išnagrinėta teisingai, tačiau iš dalies keistini sprendimo motyvai.

Apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino yra pagrįstas. DK 297 str. 1 d. nustato, jog darbuotojas nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreipti į teismą. Šiuo atveju negalima sutikti su pirmos instancijos teismo nuomone, jog tokiu nurodymu gali būti laikomas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Kaip nurodymas gali būti traktuojamas, tik darbdavio valią atleisti darbuotoją, nurodantis dokumentas, t.y. darbdavio įsakymas dėl atleidimo iš darbo, kuris šiuo atveju, kaip pažymėjo teismas, ieškovui įteiktas tik pirmo teismo posėdžio metu (t.1, b.l.173).

Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nepasinaudojo savo teise ir ieškovui prašant neįpareigojo atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ perkelti ieškovo atleidimo datą po laikinojo nedarbingumo termino pabaigos yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas nenumato galimybės teismui perkelti atleidimo iš darbo datos. Tokia galimybė buvo numatyta tik iki darbo kodekso įsigaliojimo, galiojusio Darbo sutarties įstatymo 29 str. 4 d. Šis įstatymas yra netekęs galios, todėl juo vadovautis nagrinėjant šį ginčą negalima.

Ieškovo teiginys, jog teismas pažeidė LR DK 131 str. vienareikšmiškai įtvirtintą draudimą atleisti darbuotoją jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu yra nepagrįstas, nes DK 131 straipsnio 1 dalis kalba apie draudimą darbdaviui įspėti darbuotoją apie būsimą atleidimą iš darbo ir atleisti iš darbo darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Aiškinant šią DK normą būtina nurodyti, kad ji taikoma tais atvejais, kada nutraukiant darbo sutartį, darbuotoją būtina įspėti apie būsimą atleidimą iš darbo. Esant darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu, įspėjimas dėl atleidimo iš darbo nenumatytas. Taigi darbdavys turėjo teisę atleisti darbuotoją nedarbingumo metu. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2004-03-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2004).

Ieškovo teiginys, jog vadovaujantis LR DK 9 str. tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį ir šiuo atveju turi būti taikoma įstatymo analogija, įtvirtinta LR DK 127 str., kur numatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos, yra neteisingas. Darbo kodekse numatyta keletas darbo sutarties pasibaigimo atvejų, kurie sugrupuoti pagal rūšinius požymius. Įstatymo leidėjas akivaizdžiai atskyrė darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu ir darbuotojo pareiškimu, numatydamas ir skirtingas jų sąlygas, todėl negalima teigti, jog nėra normų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu ir reikia taikyti įstatymo analogiją. Darbo kodeksas aiškiai reglamentuoja, jog darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu negali būti atšauktas darbuotojo arba darbdavio.

Apeliantas klaidingai teigia, jog teismas priimdamas sprendimą atmesti ieškinį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nagrinėjant panašias bylas su AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Priešingai – teismas nuo šios praktikos nenukrypo ir tinkamai ją pritaikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šio teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik tose bylose, kurių ratio decidenti sutampa. Ieškovo minimose bylose ratio decidenti yra kitoks. Visose paminėtose bylose (t.1, b.l. 4) nustatyta, jog AB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo darbo sutarties nutraukimo iniciatorius, tačiau nebuvo pateiktas raštiškas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį, o toks pasiūlymas buvo surašomas darbuotojo vardu už patį darbuotoją ir nebuvo susitariama dėl pagrindinio dalyko – dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, iš esmės sutartis būdavo nutraukiama darbdavio reikalavimu. Nagrinėjama byla savo esme yra kitokia. Aukščiausias teismas nurodo, kad esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. Šiuo atveju akivaizdu, jog susitarimas išreiškė tikrąją ir suderintą šalių valią. Tai įrodo bylos duomenys, visi apklausti liudininkai parodė, jog ieškovas jautėsi normaliai. Liudininkas A. Č. nurodė - ieškovas neatrodė prislėgtas, neatrodė, jog jis yra stresinėje būsenoje ar nejaukiai jaučiasi, niekuo nesiskundė, atrodė kad žmogus nori kažką keisti (t.1, b.l. 157). Liudininkas B. J. nurodė – ieškovas nesiskundė stresu, ar kad blogai jaučiasi, nesimatė ir jokių ligos požymių (t.1, b.l. 158). Tai, kad vyko normalus derybų procesas parodo ir ieškovo siųsti elektroniniai laiškai A. B. , kuriuose rašoma: ,,Pasakiau chebrai, kad išeinu į Klaipėdą dirbti. Ką sugalvojai? Man juodai reikia stažo, (duomenys neskelbtini).“ Laiške pateikiama nuoroda į Advokatų tarybos puslapį dėl reikalavimų advokatui. (t.1, b.l. 48-50). Šie laiškai neatrodo, kaip parašyti psichologiškai sugniuždyto, terorizuoto žmogaus. Laiškai parodo, jog ieškovas aiškiai suvokia situaciją ir kokį dokumentą yra pasirašęs, žmogus akivaizdžiai rūpinasi nauju darbu, bendravimo tonas normalus, dalykinis. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovas turi du aukštuosius išsilavinimus, vienas iš kurių - teisinis, dirbo vadovaujantį darbą ir tai pagrįstai parodo, jog žmogus turėjo suvokti savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Darytina išvada, jog ieškovo valios, priimti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, susiformavimui įtaką padarė jam nurodyti darbo drausmės pažeidimai – pravaikštos ir nepateisinamas tarnybinio automobilio naudojimas savo reikmėms bei, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, palankios darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Konstatuotina, jog susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Vėlesnis ieškovo valios pakeitimas, dėl to, jog jam buvo atsisakyta koreguoti įrašus dėl darbo stažo ir pareigų pavadinimo, yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.