- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- I-472-621/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas (pran.), Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėję administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 57924 ,00 Eur (200 000 Lt) neturtinės žalos. Prašo nustatyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kameros žemina žmogaus orumą, laikymas jose nežmoniškas, elgesys žiaurus, žalojama psichika, sveikata, žmogus kankinamas; Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kamerose žeminamas žmogaus orumas, laikymas jose –nežmoniškas, elgesys žiaurus, žalojama psichika, sveikata, kankinama; Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant pareiškėją kamerose žeminamas orumas, nežmoniškas, žiaurus elgesys, žalojama psichika, sveikata, kankinamas, nes pareiškėjas laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m² uždengtu šiferiu, geležiniu surūdijusiu tinklu, kuriame lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių.
2012 m. kovo 4 d. pareiškėjas G. K. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 9999 Lt neturtinės žalos, kuri, kaip nurodo, atsirado dėl netinkamo kamerų apšvietimo, dėl to, kad nuo 2008 m. iki 2011 m. spalio 13 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo įkurtos darbo vietos suimtiesiems, nėra vykdomas socialinis darbas ir užimtumo programos, kamerų plotis, oro kubinė talpa neatitinka higienos normų reikalavimų, nesuteikiamos tinkamos pasivaikščiojimo sąlygos, nėra sudaryta sąlygų sportuoti, bėgioti, nėra sąlygų suimtiesiems atlikti religines apeigas, etapavimo dienomis nėra užtikrinamas pasivaikščiojimas, konvojuojant į Lukiškių tardymo izoliatorių ar laisvės atėmimo vietų ligoninę neduodami priklausantys pietūs, o tik sausas davinys, atvykus į izoliatorių pareiškėjas maitinamas maistu, kuris pagamintas daugiau negu prieš dvi valandas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus antro ir trečio aukštų koridoriuose bei laikino pasimatymo kamerų koridoriuose nėra visiškai įrengtų filmavimo ir garso įrašymo įrenginių. Nurodė, kad dėl visų išvardintų dalykų jam yra padaryta ir daroma skriauda, jis kankinamas, žalojamas, žeminamas, menkinamas, patyrė psichologinį ir emocinį žalojimą.
2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. buvo gauti pareiškėjo patikslinti skundai, kuriais jis patikslino laikotarpį, už kurį padaryta žala Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais ir neveikimu, bei žalos dydį. Taip pat patikslintuose skunduose pareiškėjas nurodė, kad prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Kultūros ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti iš viso 600 000 litų neturtinės žalos. 2013 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas išskyrė pareiškėjo G. K. reikalavimus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento (dėl priteisimo iš Kultūros ministerijos 100 000 Lt, Sveikatos apsaugos ministerijos – 100 000 Lt, Teisingumo ministerijos – 100 000 Lt, Kalėjimų departamento – 100 000 Lt), į atskirą bylą.
Šalies argumentai
2013-01-16 pareiškėjas vėl patikslino 2012-03-04 pateiktą skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 57924 ,00 Eur (200 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo bei patikslino laikotarpį, už kurį patyrė neturtinę žalą, t. y. nuo 2008-03-07 iki 2008-07-29 ir nuo 2008-11-20 iki 2013-01-20 (62–63 b. l., II tomas). Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo įkurtos darbo vietos suimtiesiems, nėra vykdomas socialinis darbas ir užimtumo programos, kamerų plotas, oro kubinė talpa neatitinka higienos normų reikalavimų, nesuteikiamos tinkamos pasivaikščiojimo sąlygos, nėra sudaryta sąlygų sportuoti, bėgioti, nėra sąlygų suimtiesiems atlikti religines apeigas, etapavimo dienomis nėra užtikrinamas pasivaikščiojimas, konvojuojant į Lukiškių tardymo izoliatorių ar laisvės atėmimo vietų ligoninę neduodami priklausantys pietūs, o tik sausas davinys, atvykus į izoliatorių pareiškėjas maitinamas maistu, kuris pagamintas daugiau negu prieš dvi valandas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus antro ir trečio aukštų koridoriuose bei laikino pasimatymo kamerų koridoriuose nėra visiškai įrengtų filmavimo ir garso įrašymo įrenginių.
Pareiškėjo 2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. patikslintuose skunduose prašoma nustatyti, kad: 1) Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kamerose žeminamas žmogaus orumas, suėmimo sąlygos nežmoniškos, žiaurios, žalojama psichika, sveikata, kankinama; 2) Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kamerose žeminamas žmogaus orumas, laikymo jose sąlygos nežmoniškos, žiaurios, žalojama psichika, sveikata, kankinama; 3) Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant pareiškėją kamerose buvo žeminamas orumas, nežmoniškai, žiauriai elgiamasi, žalojama psichika, sveikata, kankinama, nes pareiškėjas laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m² uždengtu šiferiu, geležine surūdijusiu tinklu, kuriame lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems, perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui, nes apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjas yra pateikęs teismui skundą raštu (2–3 b. l., I tomas), kurį 7 kartus tikslino (175–176, 218–219, b. l., I tomas; 42–46, 52, 62–63, 65 b. l., II tomas; 16–27 b. l., III tomas). Ši byla nagrinėjama nuo 2012 metų, teismo posėdžiai 2012-05-03, 2012-10-23, 2014-01-21 buvo perkelti arba atidėti dėl pareiškėjo užimtumo kitose bylose. Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2012-05-28, 2012-11-26, 2014-01-24, pareiškėjas dalyvavo ir teikė prašymus, kurie buvo išnagrinėti. Be to, dėl pareiškėjo pareikštų nepagrįstų nušalinimų du kartus buvo atidėtas teismo posėdis (2012-08-27 ir 2013-09-30). Pareiškėjas prašė teismo posėdį perkelti į ankstesnį laiką, nei yra paskirtas teismo posėdis (b. l. 34, IV tomas). Teismas 2015-01-19 nutartimi (b. l. 36-37, IV tomas) pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad paskirto teismo posėdžio 2015 m. vasario 12 d. 9.30 val. perkelti nėra pagrindo, nes pareiškėjas savo paaiškinimus yra pateikęs raštu, ne kartą juos tikslino, trijuose teismo posėdžiuose buvo sprendžiami pareiškėjo prašymai, iš kurių dalis patenkinta, o nepagrįsti prašymai atmesti, todėl pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus nebuvo suvaržyta. Pažymėjo, kad pareiškėjas negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, gali papildomus rašytinius paaiškinimus pateikti teismui raštu iki teismo posėdžio pradžios. Pareiškėjas naujų rašytinių paaiškinimų teismui nepateikė. Be to teismas pažymi, kad užimtumas kitose bylose nelaikytinas svarbia nedalyvavimo priežastimi. Teismas mano, jog galima nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjui.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (33 b. l., IV tomas). Teismui pateikė atsiliepimus (68–78, b. l., I tomas; 122–126, 164–168 b. l., II tomas). Atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo skundu ir patikslintais skundais nesutinka. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius yra pastatytas 1911 m. laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, kamerose įrengti tokio diametro langai, kurių pakeitimas didesniais, sąlygojančiais didesnį šviesos srautą į kamerą, neįmanomas, nes Šiaulių tardymo izoliatorius yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. Į-516 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ bei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“). Šiaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu viešajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnį, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai. Atsakovas neneigia, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs mikroklimato parametrų patikrinimą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu kameroje Nr. 101 2011-01-07 (2011-01-13 patikrinimo aktas Nr. EP-1) ir 2011-05-02 (2011-04-27 patikrinimo aktas Nr. EP-144), konstatavo pažeidimus dėl natūralios apšvietos koeficiento. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikomi. Tai yra patvirtinęs ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2011-12-15 patikrinimo akte Nr. EP-563. Suėmimo vykdymo įstatymas nustato, kad suimtieji gali dirbti, esant tam tikroms sąlygoms, kurių pirmoji – „jei yra galimybė dirbti“, antroji – rašytinis suimtojo prašymas ir trečioji – suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas. Tik esant visoms šioms trims sąlygoms suimtieji gali dirbti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad yra kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatorių su rašytiniu prašymu dirbti bei yra pateikęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą. Pažymėjo, kad skundžiamu pareiškėjo laikymo tardymo izoliatoriuje laikotarpiu galimybės dirbti Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems nebuvo, taigi ir pareiškėjo teisė dirbti negalėjo būti įgyvendinama, tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius teisės aktų nuostatų nepažeidė. Atsakovas nurodė, kad teismui pateikė rašytinius įrodymus apie Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdytas socialinio darbo ir užimtumo programas – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus įstaigos pagrindinių priemonių plano vykdymo pusmečio ataskaitas (nuo 2008 m. I-ojo pusm. iki 2012 m. I-ojo pusm.), taip pat dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo dalyvavimą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuotuose renginiuose (projektą „Padidinimas naudojimuisi ŽIV/AIDS prevencijos ir žalos mažinimo paslaugomis tarp įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų“ sąrašą, 2009-07-21 Nr. 61/04-798; Loginių užduočių konkurso protokolą, 2009-09-29 Nr. 61/04-994; Suimtųjų (nuteistųjų) šaškių žaidimo varžybų protokolą, 2012-02-27 Nr. 61/04-186). Pažymėjo, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Pareiškėjo skundas dėl socialinio darbo ir užimtumo neorganizavimo yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Atsakovas dėl pareiškėjo laikymo sąlygų atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo skundas yra netikslus ir neaiškus – pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus 2 metų laikotarpio jis skundžiasi, kokiose kamerose jo išvardintos sąlygos neatitinka higienos normų reikalavimų. Pažymėjo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011-01-13 patikrinimo akte Nr. EP-1 pateiktas nurodymas pašalinti išvadoje nurodytus higienos normos punktų pažeidimus iki 2011-02-07 ir šio nurodymo Šiaulių tardymo izoliatorius laikėsi. Tai patvirtina ir Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011-04-27 atlikta grįžtamoji kontrolė, kurios metu yra įvertinamas operatyviosios kontrolės metu (2011-01-13 patikrinimo akte Nr. EP-1) nustatytų pažeidimų pašalinimas. Grįžtamoji kontrolė įforminta Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011-05-02 patikrinimo akte Nr. EP-144, kuriame nurodoma, kad kameroje Nr. 101 atliktas dalinis remontas, ant sienų ir lubų pelėsio nėra, oro temperatūros bei oro judėjimo greičio pažeidimų nėra. Nustatytas vienintelis natūralios apšvietos koeficiento pažeidimas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas (nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m). Pažymėjo, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pareiškėjas nurodo, kad vaikščioti kiemeliuose neįmanoma, nes vienu metu juose būna 8-12 žmonių. Tačiau vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus 2012-04-24 pažymoje Nr. 20/01-966 „Dėl G. K. kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytais duomenimis, pareiškėjas nebuvo kalinamas kameroje kartu su 10-11 kitų asmenų – didžiąją buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiko dalį maksimalus kartu įkalintų asmenų skaičius buvo 6–8 asmenys. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2011-06-22 iki 2011-03-04 (su tam tikromis išimtimis) G. K. buvo laikomas kameroje vienas ar dar su vienu suimtuoju (nuteistuoju), taigi ir pasivaikščioti į kiemelius buvo vedamas vienas ar dviese, nes vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu gali būti tik vienoje kameroje laikomi asmenys. Pareiškėjo skundas dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose yra visiškai nepagrįstas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra nustatyta visiems vienoda vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Tokia pasivaikščiojimo trukmė direktoriaus buvo nustatyta atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, į Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičių bei pasivaikščiojimo kiemelių skaičių. Kiekvienam suimtajam turi būti užtikrinamas minimalus vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Pasivaikščioti suimtieji vedami atskiromis kameromis – į vieną pasivaikščiojimo kiemelį vienu metu vedami visi vienoje kameroje laikomi asmenys (kitų kamerų suimtieji (nuteistieji) tame pačiame pasivaikščiojimo kiemelyje nebūna, nes suimtiesiems (nuteistiesiems) draudžiama bendrauti su kitų kamerų suimtaisiais (nuteistaisiais). Pasivaikščiojimas organizuojamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val.). Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengtos 104 režiminės kameros ir 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Atsižvelgiant į Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančių režiminių kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių bei pasivaikščiojimui nustatytų valandų skaičių, galimybės nustatyti ilgesnę pasivaikščiojimo gryname ore trukmę nėra dėl objektyvių priežasčių – techninių sąlygų, nes galimybės ant pastato stogo įrengti daugiau pasivaikščiojimo kiemelių nėra, o esant dabartinėms sąlygoms, nustačius ilgesnę pasivaikščiojimo trukmę nebūtų įmanoma užtikrinti visų suimtųjų (nuteistųjų) teisės pasivaikščioti kiekvieną dieną įgyvendinimo. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nustatytas vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo gryname ore laikas pagrįstas techninėmis galimybėmis ir imperatyvioms teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. Šiaulių tardymo izoliatoriuje režiminėje teritorijoje (kieme) yra įrengta krepšinio aikštelė, taip pat prie jos įrengtas prisitraukimų skersinis bei lygiagretės, taip pat skersiniai yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose, kur suimtieji (nuteistieji) gali sportuoti pasivaikščiojimo gryname ore metu. Režiminėje tardymo izoliatoriaus dalyje įrengta stalo teniso salė. Atsakovas pažymėjo, kad sporto renginiai yra viena iš suimtųjų (nuteistųjų) užimtumo formų. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra organizuojami įvairūs sporto renginiai, pavyzdžiui, sporto varžybos, smiginio, baudų mėtymo, svarmenų kilnojimo ir kt. varžybos. Šiaulių tardymo izoliatoriuje su suimtaisiais ir nuteistaisiais bendrauja bei religines apeigas atlieka Šv. Jurgio parapijos Šiaulių vyskupijos kunigas E. V. bei stačiatikių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kunigas O. Š.. Suimtieji (nuteistieji) apie savo norą susitikti su dvasininku informuoja Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkus. Susidarius grupei norinčiųjų, įstaigos administracija skambina konkrečiam kunigui ir susitaria dėl susitikimo datos. Suimtųjų/nuteistųjų religinių poreikių tenkinimui Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengta koplyčia. Suimtieji religines apeigas vieni ar su kitais suimtaisiais turi tiesę atlikti dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkė yra patvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1/01-117 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“. Dienotvarkėje nustatytas laisvalaikio laikas: nuo 16.30 val. iki 17. 00 val., nuo 18.30 val. iki 19.30 val., nuo 20.30 val. iki 21.45 val. Šiuo laiku Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantys suimtieji (nuteistieji) gali atlikti religines apeigas. Pareiškėjas taip pat yra ne kartą dalyvavęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos organizuotuose suimtųjų (nuteistųjų) susitikimuose tiek su katalikų kunigu, tiek su stačiatikių šventiku. Tai įrodo Šiaulių tardymo izoliatoriaus teismui pateikti Suimtųjų ir nuteistųjų apsilankymo pas stačiatikių šventiką O. Š. bei pas katalikų kunigą sąrašai (2011-05-02 Nr. 61/04-421, 2011-08-01 Nr. 61/04-969, 2011-10-07 Nr. 61/04-1145, 2011-11-04 Nr. 61/04-1238, 2011-11-07 Nr. 61/04-1243, 2012-02-06 Nr. 61/04-119, 2012-03-02 Nr. 61/04-217, 2012-03-12 Nr. 61/04-257). Todėl pareiškėjo skundas dėl nesuteiktos galimybės atlikti religines apeigas yra nepagrįstas. Atsakovas dėl laikymo sąlygų etapavimo dienomis atsiliepime pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, dėl kokių konkrečių patalpų (kamerų) sąlygų pareiškėjas skundžiasi. Asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindus bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengta 11 trumpalaikio laikymo kamerų. Šios kameros įrengtos rūsyje, natūralaus apšvietimo jose nėra. Iš trumpalaikio laikymo kamerų suimtuosius ir nuteistuosius tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis pavaduotojas, atsižvelgdamas į suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus, paskirsto į režiminėje teritorijoje esančias priėmimo-paskirstymo kameras PK-1–PK-9. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengtos 9 priėmimo-paskirstymo kameros. Jos įrengtos pusrūsyje. Priėmimo-paskirstymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus patikrinta sveikata, bet ne ilgiau kaip 1 darbo dieną nuo patalpinimo į šias kameros datos. Tiek trumpalaikio laikymo kameros, tiek priėmimo-paskirstymo kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris), patalpos nuolat valomos. Mikroklimato parametrų (oro temperatūros, oro judėjimo greičio, natūralios apšvietos) koeficientai svyruoja priklausomai nuo kamerų ploto, nuo jose esančių žmonių skaičiaus. Pareiškėjas savo skundo nepagrindė jokiais įrodymais, nedetalizavo, kada konkrečiai, kokias būtent teisės aktų nuostatas Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė, kokie higienos reikalavimai buvo neužtikrinti. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktas nustato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, reglamentuojama, kad pusryčių laikas 06.10– 7.00 val., o pietų 11.30–12.30 val. Asmenys, kurie turi būti etapuojami, iš gyvenamųjų kamerų išvedami į trumpalaikio laikymo kameras anksčiau nei numatytas konvojaus išvykimo laikas, nes tokiems asmenims dar turi būti daroma krata, med. apžiūra, jie turi atiduoti izoliatoriaus išduotus daiktus (patalynę, indus). Konvojus konvojuoja iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Atsižvelgiant į tai, kad konvojus į Vilnių (Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bei Laisvės atėmimo vietų ligoninę) išvyksta 11.30–12.00 val., kad kelionės trukmė yra 2.5–3 val., asmenims turi būti užtikrinamas sauso davinio išdavimas, nes jie išvyksta dienotvarkėje nustatytu pietų metu, o nuvykus į paskirties punktą nuo paskutinio maitinimo (t. y. nuo pusryčių) iki atvykimo į paskirties punktą bus praėjusios daugiau nei 6 valandos. Atsakovas pažymėjo, kad suimtųjų maitinimas yra organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas taisykles. Šių taisyklių 34 punkte reglamentuota, kad „kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje atvykusiųjų maitinimas organizuojamas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos – atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtasis (nuteistasis) yra nuvedamas į priėmimo-paskirstymo skyriuje esančias patalpas (trumpalaikio laikymo kameras), kur jam atliekama visa asmens krata ir sutvarkomi dokumentai. Po kratos atlikimo konvojuoti suimtieji (nuteistieji) nuvedami ir uždaromi režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrūsyje esančiose priėmimo-paskirstymo kamerose, kuriose būna, kol Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai juos išskirsto į režiminėje dalyje esančias kameras. Būnant priėmimo-paskirstymo kamerose suimtiesiems (nuteistiesiems) yra siūlomas šiltas maistas, kuris buvo suimtiesiems ir nuteistiesiems užsakytas ir likęs nuo pietų. Tik neužtekus tokio maisto yra duodamas sausas davinys. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 32-34 punktai reglamentuoja, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Sauso davinio išdavimo asmenims, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima buvo užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, tvarkos apraše sąvoka „likęs nuo pusryčių, pietų, vakarienės“ reiškia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius planuodamas suimtųjų (nuteistųjų) maitinimą, atsižvelgia į išvykstančiųjų (atvykstančiųjų) pagal planą suimtųjų (nuteistųjų) skaičių ir tokiems asmenims užsako atitinkamas maisto porcijas. Jei suimtieji (nuteistieji) negali pavalgyti dienotvarkėje nustatytu laiku, šios užsakytos porcijos yra jiems paliekamos. Visi be išimčių į Šiaulių tardymo izoliatorių atvykę konvojuotieji suimtieji ir nuteistieji yra pamaitinami pietumis (nebent tokio maitinimo patys atsisako), atskira šio maitinimo apskaita iki 2011-12-21 nebuvo vedama. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-1026 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 22 punktas nustato, kad pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip 68° C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Taigi pareiškėjas yra neteisus, nurodydamas, kad maistas turi būti suvartotas per dvi valandas nuo jo pagaminimo, nes maisto suvartojimo terminas – jo pagaminimo diena. Aukštesnės galios teisės aktai nenumato privalomos tokių dokumentų formos, nenustato pareigos maitinimą gavusiam suimtajam (nuteistajam) pasirašyti, todėl pareiškėjo skundas visiškai nepagrįstas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų maitinimas vykdomas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Asmenys maitinami Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje nustatytu laiku. Vykdomas visų kalinamų asmenų maitinimas ir duomenys apie maisto išdavimą atskiriems asmenims nėra kaupiami, nes tokių duomenų kaupimas nenumatytas galiojančiuose teisės aktuose. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12 punktas reglamentuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijai saugoti gali būti įrengtas inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių kompleksas, 16 punktas nustato, kad kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis. Teisės aktai numato teisę, bet ne pareigą įrengti vaizdo stebėjimo įrašymo įrenginius. Šių priemonių įrengimas neatsiejamas nuo įstaigai skiriamų lėšų dydžio. Šiuo metu įrengti vaizdo stebėjimo kameras Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2-ame ir 3-ame aukštuose nėra lėšų. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius teisės aktų nuostatų dėl tardymo izoliatoriaus įrengimo reikalavimų nepažeidė. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje verstis veikla, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. To paties straipsnio 4 dalyje išvardintos veiklos rūsys, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas. Laisvės atėmimo įstaigų veikla į minėtą sąrašą nėra įtraukta, todėl leidimas-higienos pasas Šiaulių tardymo izoliatoriui nereikalingas. Suėmimo vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Teisės akto 3 punktas nustato, kad tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 1 punktas nustato, kad Taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Be to, Taisyklių 2 punkte pabrėžiama, jog jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos higienos normas turi atitikti gyvenimo ir buities sąlygos kamerose. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Pažymėjo, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Jos yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Pareiškėjo argumentai dėl priėmimo-paskirstymo kamerų įrengimo laikytini nepagrįstais. Reikalavimai dušų įrengimui laisvės atėmimo vietose nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkte. Higienos normos 27 punktas taip pat nustato, kad dušinėje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. Kaip minėta, suėmimo vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Šis teisės aktas reglamentuoja asmenų priėmimo į tardymo izoliatorius procesą. Pagal Taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo 11 punktas nustato, kad į laisvės atėmimo vietą atvykus naujam asmeniui, tarnybos specialistai užpildo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025-1/ap), jeigu ji nebuvo užpildyta kitoje laisvės atėmimo vietoje, ir per tris dienas patikrina atvykusiojo sveikatą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punktas nustato, kad visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių priimamas kaip laisvės atėmimo vietose laikomas, o ne kaip naujai atvykęs suimtasis (nuteistasis), todėl kiekvieną kartą atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių jam medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas neatliekami. Kaip numatyta Aprašo 13 punkte, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikata profilaktiškai turi būti patikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Laikinai iš kitų laisvės atėmimo įstaigų atvykusio pareiškėjo priėmimas vykdomas vadovaujantis minėtomis nuostatomis. Bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. To paties teisės akto 62 straipsnyje išvardintos laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų rūšys ir joms prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos (1 d.); gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos ligoninė (2 d.). Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatus“, 1 punkte įtvirtinta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi valstybės įstaiga, vykdanti kardomąją priemonę – suėmimą ir arešto bausmę. Kaip matyti iš teisės aktuose įtvirtintos Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiklos srities ir paskirties, įstaiga nepriskirtina pataisos įstaigų grupei. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistųjų socialinė reabilitacija pagal individualų planą nėra vykdoma. Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreiptasi tik praėjus beveik ketveriems metams nuo įkalinimo, pareiškėjo teigimu, nežmoniškomis, žeminančiomis orumą žalojančiomis, diskriminuojančiomis sąlygomis pradžios, kas reiškia, kad patirti neigiami išgyvenimai tam tikra apimtimi dėl laiko poveikio išblėso ir sumenko, nustačius, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, būtų pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija. Prašo teismo pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus, taikyti reikalavimo senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. K. skundas ir patikslinti skundai tenkintini iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pareigos atlyginti 57924,00 Eur (200 000 Lt) neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat teismo prašo nustatyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kamerose žeminamas žmogaus orumas, suėmimo sąlygos nežmoniškos, žiaurios, žalojama psichika, sveikata, kankinama; Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kamerose žeminamas žmogaus orumas, laikymo jose sąlygos nežmoniškos, elgesys žiaurus, žalojama psichika, sveikata, kankinama; Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant pareiškėją kamerose buvo žeminamas orumas, nežmoniškas, žiaurus elgesys, žalojama psichika, sveikata, kankinama, nes pareiškėjas laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m² uždengtu šiferiu, geležiniu surūdijusiu tinklu, kuriame lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems, perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Šiuo atveju vertintina ar atsakovas nepažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio.
Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą” 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad tikslina laikotarpį, kuriuo patyrė neturtinę žalą, t. y. nuo 2008-03-07 iki 2008-07-29 ir nuo 2008-11-20 iki 2013-01-20 (62–63 b. l., II tomas). Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2012-03-05 (spaudas ant voko, 20 b. l., I tomas), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2009-03-05 iki 2013-01-20.
Dėl natūralios apšvietos Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2008-03-07 iki 2008-07-29 ir nuo 2008-11-20 iki šiol yra laikomas prievarta (23 val. iš 24 val. per parą) kamerose, kuriose natūralios šviesos apšvietimas neatitinka higienos arba kaip pareiškėjas įvardina „sveikatos, akių ir psichikos apsaugos“ reikalavimų. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras yra daug kartų atlikęs patikrinimus Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose ir nustatęs higienos normų reikalavimų pažeidimus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) nustato laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimus. Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Higienos norma HN 76:2010 įsigaliojo 2010-04-11, iki tol galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka. Sveikatos priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:1999). Higienos normos HN 76:1999 10.3 punktas taip pat nustatė, kad natūralios apšvietos koeficiento norma yra 0,5 %.
Byloje pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tyrimų skyriaus pažymos (79 b. l., I tomas, 87–88 b. l., II tomas), iš kurių matyti, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 1, Nr. 10, Nr. 7, Nr. 25, Nr. 26, Nr. 36, Nr. 37, Nr. 41, Nr. 63, Nr. 73, Nr. 79, Nr. 101, Nr. 104.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011-01-13 patikrinimo akte Nr. EP-1 (94–96 b. l. II tomas) ir 2011-05-02 patikrinimo akte Nr. EP-144 (97–99, b. l., II tomas) nustatyta, kad kameroje Nr. 101, kurioje tuo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, konstatuoti natūralios apšvietos koeficiento pažeidimai.
Dėl pareiškėjo darbo
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2008 metų iki 2011-10-13 nebuvo įkurtos darbo vietos suimtiesiems, „kad suimtieji iš neturėjimo ką veikti degraduotų, kad neužsidirbtų pinigų“.
Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suimtieji gali dirbti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje ir turi būti užtikrintas šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų vykdymas.
Kaip matyti, Suėmimo vykdymo įstatymas numato tam tikras sąlygas, kad suimtieji galėtų dirbti, t. y. „jei yra galimybė“, rašytinis suimtojo prašymas ir suimtojo ikiteisminio tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Pareiškėjas teismui nepateikė aukščiau minėtų įrodymų, kad yra kreipęsis su rašytiniu prašymu dirbti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, bei, kad yra pateikęs ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl socialinio darbo ir užimtumo vykdymo
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad prievarta laikant jį suėmus nuo 2008-03-07 iki 2008-07-29 ir nuo 2008-11-20 iki 2011-10-10 bei iki šiol su pareiškėju nebuvo vykdomas socialinis darbas ir užimtumas, numatytas Suėmimo vykdymo įstatyme (Kardomojo kalinimo įstatyme) ir Bausmių vykdymo kodekse.
Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja Socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Pažymėjo, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuotuose renginiuose (Projekto „Padidinimas naudojimuisi ŽIV/AIDS prevencijos ir žalos mažinimo paslaugomis tarp įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų“ sąrašą, 2009-07-21 Nr. 61/04-798; Loginių užduočių konkurso protokolą, 2009-09-29 Nr. 61/04-994; Suimtųjų (nuteistųjų) šaškių žaidimo varžybų protokolą, 2012-02-27 Nr. 61/04-186) (30–32 b. l., I tomas). Todėl pareiškėjo skundo dėl socialinio darbo ir užimtumo neorganizavimo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra reikiamo vietos ploto, neužtenka oro kubinės talpos, apšvietimo, oro judėjimo greitis vasaros metu neatitinka reikalavimų. Nurodė, kad 2 metus 24 val. per parą buvo laikomas kameroje su 6–8 asmenimis.
Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (įsigaliojo 2010-04-11) nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.
Byloje pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-01-30 pažyma Nr. 20/01-478 (87–89 b. l., II tomas), iš kurios matyti, kad aptariamu laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2009-03-05 iki 2013-01-18. Taigi iš minėtos pažymos matyti, kad tam tikrais laikotarpiais (galiojant Lietuvos higienos normai HN 76:1999) (2009-04-28–2009-05-15, 2009-05-19–2009-05-29, 2009-06-30–2009-08-28, 2009-09-18–2009-10-02, 2009-10-06–2009-10-27, 2009-11-06–2009-11-17) iš viso 138 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 13, Nr. 22, Nr. 26, Nr. 60, Nr. 63, kuriose vienam asmeniui teko gyvenamojo ploto nuo 2,12 m² iki 9,08 m². Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas.
Laikotarpiais (galiojant Lietuvos higienos normai HN 76:2010) (2010-04-09–2010-04-27, 2010-05-04–2010-05-11, 2010-05-21–2010-06-01, 2010-06-04–2010-06-11, 2010-06-22–2010-06-28, 2010-07-02–2010-07-15, 2010-07-15–2010-08-03, 2010-08-06–2010-08-20, 2010-08-24–2010-09-06, 2010-09-13–2010-10-21, 2010-10-25–2010-11-16, 2010-11-19–2010-11-26, 2010-11-30–2010-12-21, 2010-12-28–2011-01-07, 2011-01-20–2011-02-08, 2011-02-11–2011-02-25, 2011-03-09–2011-03-10, 2011-03-18–2011-04-05, 2011-04-12–2011-05-10, 2011-11-16–2011-11-18, 2011-12-05–2011-12-13, 2012-02-28–2012-02-14, 2012-02-22–2012-03-14, 2012-04-27–2012-05-02, 2012-05-04–2012-05-08, 2012-08-08 – 2012-08-08, 2012-08-10 – 2012-08-31, 2012-09-14 – 2012-09-17, 2012-09-26 – 2012-09-27, 2012-11-15 – 2012-11-28) iš viso 400 dienų pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 7, Nr. 25, Nr. 26, Nr. 79, Nr. 101, Nr. 104, kuriose vienam asmeniui teko gyvenamojo ploto nuo 2,03 kv. m. iki 10,99 kv. m. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Todėl kritiškai vertintina atsakovo atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta Įskaitos skyriaus 2013-01-30 pažyma Nr. 20/01-478, kurioje nėra nurodytas konkretus sulaikytų asmenų skaičius konkrečią dieną. Tokia neinformatyvi pažyma vertintina kritiškai, o jos turinį teismas vertina pareiškėjo naudai.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2010 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-440 186–191 b. l., III tomas) (patikrinimas pradėtas 2010 m. rugsėjo 13 d. 10 val. 30 min) nurodyta, kad patikrinta kamera Nr. 26, šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2010-08-24 iki 2010-09-06. Tikrinimo metu nustatyta, kad kamera Nr. 26 remontuota, bet vėl reikalingas paprastas remontas: sienų ir lubų danga apipelijusi (HN 76:2010 62 p. pažeidimas), grindys nevalytos. Kameroje patalpų vėdinimas natūralus. 2010-09-13 10:50 val. atlikto mikroklimato faktorių matavimo rezultatai, temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus, oro judėjimo greitis 0,05 m/s (HN 76:2010 26 p. pažeidimas). Paimtas oro mėginys, gyvenamoje aplinkoje cheminių medžiagų (anglies monoksido) ribinės vertės neviršija nustatytų didžiausių leidžiamų koncentracijų. Dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, natūralios apšvietos koeficientas – neatitiko (HN 76:2010 22 p. pažeidimas), kameroje keliose lovose antklodės be užvalkalų (HN 76:2010 66 p. pažeidimas).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011 m. sausio 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-1 (94–96 b. l.), kuris surašytas atlikus patikrinimą vietoje 2011 m. sausio 7 d., nurodoma, kad kameroje Nr.101 (šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2010-12-28 iki 2011-01-07 ir vėlesniais laikotarpiais) operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad patalpos sienos purvinos, tualeto durys nudaužytos, ant sienų, lubų dangos vizualiai matomas pelėsis (HN 76:2010 X sk. 56 p., X sk. 62 p. pažeidimas). Dirbtinė apšvieta – 206 lx; oro temperatūra – 17,4/17,1 ⁰C (HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas); santykinė oro drėgmė – 59,8/59,7 % (HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas; oro judėjimo greitis – 0,02/0,02 m/s (HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas); natūralios apšvietos koeficientas – 0,30 % (HN 76:2010 VI sk. 22 p. pažeidimas). Taip pat byloje nurodyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2011-04-27 atliko grįžtamąją kontrolę, kurios metu yra įvertinamas operatyviosios kontrolės metu (2011-01-13 patikrinimo akte Nr. EP-1) nustatytų pažeidimų pašalinimas. Grįžtamoji kontrolė įforminta Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011-05-02 patikrinimo akte Nr. EP-144, kuriame nurodoma, kad kameroje Nr. 101 atliktas dalinis remontas, ant sienų ir lubų pelėsio nėra, oro temperatūros bei oro judėjimo greičio pažeidimų nėra. Nustatytas vienintelis natūralios apšvietos koeficiento pažeidimas (97–99 b. l., I tomas).
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore organizavimo ir dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodo, kad yra vedamas pasivaikščioti į kiemelius, kuriuose lietaus nutekamieji vamzdžiai sujungti su kanalizacijos vamzdžiais, dėl to pasivaikščiojimo kiemeliuose sklinda fekalijų smarvė ir pareiškėjui neužtikrinama teisę į pasivaikščiojimą gryname ore. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra 2 metrų pločio ir 7 metrų ilgio ir dėl didelio juose vienu metu esančio suimtųjų skaičiaus neįmanoma vaikščioti.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji.
Įvertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus ir pasivaikščiojimų gryname ore tvarką, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos atmestini.
2011-05-26 Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, vadovaudamasi gautu pareiškėjo G. K. 2011-05-16 skundu, atliko Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimą dėl atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Patikrinimo išvadas pateikė 2011-06-07 patikrinimo akte Nr. PT-8, kuriame nurodė, kad Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta: patikrinimo metu nenustatyta, kad iš pasivaikščiojimo kiemelių, esančių ant pastato stogo, įrengtų lietaus vandens surinkimo trapų sklistų kvapai. 2011-04-08 Šiaulių visuomenės sveikatos centras atlikęs pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimą (2011-04-18 patikrinimo aktas Nr. EP-124) konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose kanalizacijos nutekamųjų vamzdynų nėra, įrengti lietaus surinkimo vamzdynai, iš kurių pašalinis kvapas patikrinimo metu nebuvo jaučiamas; pasivaikščiojimo kiemai išvalyti (91–93 b. l., I tomas). Todėl pareiškėjo argumentai dėl kvapo atmestini.
Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje naudojamo sportinio inventoriaus ir vietos sportuoti
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra tinkamo sportuoti inventoriaus, nėra vietos kur sportuoti, bėgioti.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 96 punkte nurodyta, kad suaugusiems suimtiesiems sąlygos sportuoti ir mankštintis sudaromos pagal galimybes. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato sporto aikštelių, sportui skirtų patalpų įrengimą tardymo izoliatorių režiminėje dalyje, tačiau plačiau nereglamentuoja, kaip turi būti įrengtos sporto aikštelės, koks inventorius privalo būti.
Atsakovas teismui pateikė sportui skirtų vietų bei inventoriaus nuotraukų kopijas, iš kurių matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengta krepšinio aikštelė, taip pat prie jos įrengtas prisitraukimų skersinis bei lygiagretės, taip pat skersiniai yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose, kur suimtieji (nuteistieji) gali sportuoti pasivaikščiojimo gryname ore metu. Taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengta stalo teniso salė (81–86 b. l., I tomas). Pareiškėjo argumentai dėl nesudarytų galimybių sportuoti atmestini.
Dėl galimybės atlikti religines apeigas
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu neturi teisės atlikti religines apeigas.
Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja, kad suimtieji turi teisę dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu tardymo izoliatoriuose vieni arba kartu su kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Byloje pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų apsilankymo pas stačiatikių šventiką O. Š. bei pas katalikų kunigą sąrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas yra ne kartą dalyvavęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos organizuotuose suimtųjų (nuteistųjų) susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku (2011-05-02 Nr. 61/04-421, 2011-08-01 Nr. 61/04-969, 2011-10-07 Nr. 61/04-1145, 2011-11-04 Nr. 61/04-1238, 2011-11-07 Nr. 61/04-1243, 2012-02-06 Nr. 61/04-119, 2012-03-02 Nr. 61/04-217, 2012-03-12 Nr. 61/04-257) (33–40 b. l., I tomas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl nesuteiktos galimybės atlikti religines apeigas yra nepagrįstas.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad dienomis, kai pareiškėjas yra etapuojamas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neužtikrina pareiškėjui vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo gryname ore.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis reglamentuoja, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo trukmė Šiaulių tardymo izoliatoriuje nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 (41–43 b. l., I tomas). Šiuo įsakymu nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Pasivaikščiojimas organizuojamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val.). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas pasivaikščiojimo gryname ore minimali trukmė 1 valanda. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja, kad dienotvarkė yra viena iš suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad jeigu suimtasis (nuteistasis) dienotvarkėje nustatytu pasivaikščiojimo laiku turi būti konvojuojamas, pasivaikščioti jis nevedamas, nes kovojus turi suplanuotą maršrutą ir laiką ir turi jo laikytis.
Dėl laikymo sąlygų etapavimo dienomis
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad etapavimo dienomis jis po 6–12 valandų buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kur nėra oro, stalo, tualetas neatskirtas, langai labai maži arba jų visai nėra.
Asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindus bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172. Minėtų taisyklių 11 punkte nurodyta, kad į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengta 11 trumpalaikio laikymo kamerų. Šios kameros įrengtos rūsyje, natūralaus apšvietimo jose nėra. Iš trumpalaikio laikymo kamerų suimtuosius ir nuteistuosius tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintysis pavaduotojas, atsižvelgdamas į suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus, paskirsto į režiminėje teritorijoje esančias priėmimo-paskirstymo kameras PK-1–PK-9. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra įrengtos 9 priėmimo-paskirstymo kameros. Jos įrengtos pusrūsyje. Priėmimo-paskirstymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki bus patikrinta jų sveikata, bet ne ilgiau kaip 1 darbo dieną nuo patalpinimo į šias kameros datos.
Pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių faktų, patvirtinančių, jog nebuvo laikytasi minėto teisės akto reikalavimo (nenurodė konkrečios trumpalaikio laikymo kameros, kurioje būtų išbuvęs ilgiau negu dvi valandas, tos dienos jį priėmęs pareigūnas ar kitos aplinkybės), todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl maitinimo konvojuojant
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad etapuojant jį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bei Laisvės atėmimo vietų ligoninę 11.30–12.00 val. jam nėra duodamas pietų maistas, o duodamas sausas davinys.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje reglamentuojama, kad pusryčių laikas 06.10–7.00 val., o pietų – 11.30–12.30 val. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte nurodyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.
Atsižvelgiant į tai, kad konvojus į Vilnių (Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bei Laisvės atėmimo vietų ligoninę) išvyksta 11.30–12.00 val., kad kelionės trukmė yra 2.5–3 val., asmenims turi būti užtikrinamas sauso maisto išdavimas, nes jie išvyksta dienotvarkėje nustatytu pietų metu, o nuvykus į paskirties punktą nuo paskutinio maitinimo (t.y. nuo pusryčių) iki atvykimo į paskirties punktą bus praėję daugiau nei 6 valandos, darytina išvada, kad pareiškėjui pagrįstai duodamas sausas davinys.
Dėl maitinimo atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-03-30 įsakymu Nr. 1/01-86 patvirtinto „Sauso davinio išdavimo asmenims, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima buvo užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę tvarkos aprašo“ 5 punkto nuostatos „asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas turimas maisto davinys, likęs nuo pusryčių, pietų ar vakarienės, o jam nesant – sausas maisto davinys“ sudaro galimybę Šiaulių tardymo izoliatoriui vogti maistą iš Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų (nuteistųjų) ir nepirkti sauso davinio. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių yra maitinamas maistu, praėjus daugiau nei 2 val. nuo jo pagaminimo, nors toks maistas turėtų būti sunaikintas. Pareiškėjui neduodama pasirašyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-03-30 įsakymu Nr. 1/01-86 patvirtinto „Sauso davinio išdavimo asmenims, atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima buvo užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę tvarkos aprašo“ priede, kai išduodamas maistas ar sausas davinys.
Suimtųjų maitinimas yra organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles. Šių taisyklių 34 punkte nurodyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Taisyklių 32–33 punktuose nurodyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visi be išimčių į Šiaulių tardymo izoliatorių atvykę konvojuotieji suimtieji ir nuteistieji yra pamaitinami pietumis (nebent tokio maitinimo patys atsisako). Bylos duomenimis nustatyta, kad maitinimo apskaita iki 2011-12-21 nebuvo vedama. Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas buvo vagiamas iš suimtųjų (nuteistųjų). Tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kaip konkrečiai buvo pažeistos jo teisės. Nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė duomenų, jog teismo ar kitų kompetentingų institucijų sprendimu būtų nustatyti maisto produktų vagystės faktai iš suimtųjų (nuteistųjų) asmenų ir dėl to nukentėjo pareiškėjas. Pareiškėjo argumentai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriui yra sudaroma galimybė vogti maistą iš Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų (nuteistųjų) ir nepirkti sauso davinio, atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-1026 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 22 punktas nustato, kad „pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip 68° C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną“. Pareiškėjo argumentas, kad maistas turi būti suvartotas per dvi valandas nuo jo pagaminimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl vaizdo ir garso įrašymo priemonių Šiaulių tardymo izoliatoriuje
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l., I tomas) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2-ame ir 3-ame aukštuose nėra įrengtų filmavimo įrenginių, kad Šiaulių tardymo izoliatorius teisės aktų pažeidimams fiksuoti nenaudoja garso įrašymo priemonių, taip sudaro sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai meluoti, šmeižti ir įžeidinėti pareiškėją bei kitus suimtuosius (nuteistuosius).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12 punktas reglamentuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijai saugoti gali būti įrengtas inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių kompleksas, 16 punktas nustato, kad kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis. Minėtų Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl vaizdo ir garso įrašymo priemonių įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, o aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams.
Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų pasivaikščiojimų kiemelių būklės
Pareiškėjas patikslintame skunde (62–63 b. l., II tomas) nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimai vyksta kiemeliuose, kurie uždengti senu šiferiu ir surūdijusiu tinklu, sienos užpurkštos kalkėmis. Pažymėjo, kad dėl visų išvardintų aplinkybių kyla pavojus sveikatai.
Pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, todėl vien abstraktus aplinkybių nurodymas negali būti pagrindas, kuriuo remiantis galėtų būti konstatuojami Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai.
Dėl leidimo higienos paso įstaigos veiklai
Pareiškėjas patikslintame skunde (62–63 b. l., II tomas) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius eksploatuoja patalpas ir pastatus neturėdamas higienos paso ir neturėdamas visų reikiamų leidimų eksploatuoti, kuriose apgyvendina ir laiko pareiškėją.
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje verstis veikla, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. To paties straipsnio 4 dalyje išvardintos veiklos rūšys, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad laisvės atėmimo įstaigų veikla į minėtą sąrašą nėra įtraukta, todėl leidimas-higienos pasas Šiaulių tardymo izoliatoriui nereikalingas.
Dėl socialinės reabilitacijos
Pareiškėjas patikslintame skunde (62–63 b. l., II tomas) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nevedė jokio individualaus socialinio reabilitacinio darbo, kuris padėtų ugdyti ir siekti tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. To paties teisės akto 62 straipsnyje išvardintos laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų rūšys ir joms prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos (1 d.); gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos ligoninė (2 d.). Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų“, 1 punkte įtvirtinta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi valstybės įstaiga, vykdanti kardomąją priemonę –suėmimą ir arešto bausmę. Šiuo atveju tardymo izoliatorių administracijai numatyta pareiga Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte garantuoti tokias užimtumo formas kaip kultūros, sporto ir kiti renginiai dirbant socialinį darbą su suimtaisiais, o ne reabilitacinį darbą su nuteistaisiais.
Šiuo atveju darytina išvada, kad atsižvelgiant į pareiškėjo kaip nuteistojo statusą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kaip valstybės įstaigos, vykdančios kardomąją priemonę – suėmimą ir arešto bausmę, pobūdį, galima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija teisėtai nevykdė socialinio reabilitacinio darbo, numatyto Bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 1 dalyje.
Dėl priėmimo-paskirstymo kamerų įrengimo
Pareiškėjas patikslintame skunde (62–63 b. l., II tomas) nurodo, kad priėmimo-paskirstymo kamerose langai neatsidaro ir nėra mechaninės ventiliacijos.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 3 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 1 punktas nustato, kad taisyklės nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 2 punkte pabrėžiama, jog jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos higienos normas turi atitikti gyvenimo ir buities sąlygos kamerose. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl priėmimo-paskirstymo kamerų įrengimo laikytini nepagrįstais.
Dėl prausimosi ir persirengimo patalpų įrengimo
Pareiškėjas patikslintame skunde (62–63 b. l., II tomas) nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantys dušai yra be jokių pertvarų, tiek prausimosi, tiek persirengimo patalpose.
Reikalavimai dušų įrengimui laisvės atėmimo vietose nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkte. Higienos normos 27 punktas taip pat nustato, kad dušinėje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl atvykusių į Šiaulių tardymo izoliatorių priėmimo procedūros
Pareiškėjas patikslintame skunde (62–63 b. l., II tomas) nurodo, kad atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių niekada nenuveda į Sveikatos priežiūros tarnybos kabinetą, o atvedus gydytojas neapžiūri.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 12 punkte nurodyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai. Pagal taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo 11 punktas nustato, kad į laisvės atėmimo vietą atvykus naujam asmeniui, tarnybos specialistai užpildo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025-1/ap), jeigu ji nebuvo užpildyta kitoje laisvės atėmimo vietoje, ir per tris dienas patikrina atvykusiojo sveikatą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punktas nustato, kad visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių priimamas kaip laisvės atėmimo vietose laikomas, o ne kaip naujai atvykęs suimtasis (nuteistasis), todėl kiekvieną kartą atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių jam medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas neatliekami. Kaip numatyta Aprašo 13 punkte, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikata profilaktiškai turi būti patikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, kada konkrečiai nebuvo apžiūrėtas, šie pareiškėjo nusiskundimai abstraktūs, nekonkretūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl maisto išdavimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims fakto fiksavimo
Pareiškėjas patikslintame skunde (62–63 b. l., II tomas) nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neduoda pasirašyti už išduotą pietų maistą, nefiksuoja maisto išdavimo laiko.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų maitinimas vykdomas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Asmenys maitinami Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje nustatytu laiku. Vykdomas visų kalinamų asmenų maitinimas, duomenų apie maisto išdavimą atskiriems asmenims galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas.
Dėl patikslintų skundų reikalavimų
Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. patikslintuose skunduose prašė teismo nustatyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kamerose žeminamas žmogaus orumas, suėmimo sąlygos nežmoniškos, žiaurios, žalojama psichika, sveikata, kankinama; Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kamerose žeminamas žmogaus orumas, laikymo jose sąlygos nežmoniškos, elgesys žiaurus, žalojama psichika, sveikata, kankinama; Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant pareiškėją kamerose buvo žeminamas orumas, nežmoniškas, žiaurus elgesys, žalojama psichika, sveikata, kankinama, nes pareiškėjas laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m² uždengtu šiferiu, geležiniu surūdijusiu tinklu, kuriame lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems, perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-1017/2014).
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi aukščiau minėti patikslintų skundų reikalavimai buvo atsisakyti priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo G. K. patikslintų skundų priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (148–152 b. l., III tomas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintuose skunduose pakankamai aiškiai nurodė, iš kokių galimai neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas kildina jam padarytą žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, patikslindamas skundą, nurodė, jo pažeistas teises, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, nagrinėjant aukščiau išdėstytus pareiškėjo reikalavimus, pastarieji galėtų būti apginti panaudojant žalos atlyginimo institutą.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 punkto (Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.) pažeidimas kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas daro išvadą, jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose, dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 punkto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę (538 dienos), pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad buvo nustatyti kiti šiame teismo sprendime nustatyti neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, bei atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais spręstina, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus kalinimo pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą trukmę ir mastą bei kitus atsakovo neteisėtus veiksmus, nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas sprendžia, kad dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2700 Eur. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl 57924,00 Eur (200 000 Lt) neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 puntu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą ir patikslintus skundus tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. K. 2700 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.