Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravusi gyvenamą vietą, neteista,

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 232 str., 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. m. gegužės 23 d., apie 16:45 val., išeidama iš Panevėžio apylinkės teismo pastato, esančio Panevėžyje, Laisvės a. 17, centrines duris ir būdama nepatenkinta to paties teismo teisėjo sprendimu, susijusiu su jos sutuoktiniu Ž. K., tyčia trenkė teismo pastato centrines duris, dėl ko nulaužė centrinių durų eigos ribotuvą, išdaužė teismo pastato vidinės dalies lango stiklą, 221,59 litų vertės, sugadino gumuotą atramą, 65,27 litų vertės, taip bendrai sugadino 286,86 litų vertės jai svetimą turtą, padarydama Panevėžio m. apylinkės teismui 456 litų žalą, rodė nepagarbą Lietuvos Respublikos teisminės valdžios institucijai – Panevėžio m. apylinkės teismui ir tyčia sugadino svetimą turtą.

J. K. kalta prisipažino visiškai bei parodė, jog šiuos veiksmus atliko dėl to, jog supyko ant teisėjo D. Jatužio, nesuteikusio jai pasimatymo su suimtu sutuoktiniu. Ieškinį pripažįsta visiškai. Suvokia, kad pasielgė nusikalstamai ir dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosiosvisiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Liudytojas R.G. parodė, jog būdamas prie budėtojo stalo Panevėžio apylinkės teisme, kur dirba, pamatė laiptais lipančią akivaizdžiai dėl; kažko supykusią merginą, kuri eidama pro duris labai smarkiai jas pastūmė. Nuo smūgio išlūžo atrama durims nuo smūgio, durų rankena trenkėsi į šoninį praėjimo stiklą bei jį suskaldė. Jis merginą sulaikė ir perdavė išvestiems policijos pareigūnams. (b.l. 13-14)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 9-12) matyti, jog apžiūrėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo pastato išėjimo duris rasta nulūžusi durų atrama, išdaužtas 2,7117 m² ploto stiklas (suskeldėjęs). Iš tarnybinių pranešimų (b.l. 15-16) matyti, jog policijos pareigūnai pagal iškvietimą nuvykę į Panevėžio miesto apylinkės teismą bei iš jo į policijos komisariatą pristatę merginą, išdaužiusią teismo pastato durų stiklo paketą, nustatė, jog tai yra J. Š. (nuo 2013-06-05 – K. (b.l. 53), g. 1987-02-27.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad J. K. ,supykusi dėl jos netenkinančio teisėjo sprendimo neleisti pasimatyti su suimtuoju, išeidama iš teismo pastato tyčia smarkiai trenkė teismo pastato durimis, taip nulauždama durų atramą ir suskaldydama durų stiklą, dėl ko teismui buvo padaryta 456 Lt dydžio žala, šiais tyčiniais veiksmais pažemino teisingumą vykdantį teismą bei parodė nepagarbą, todėl kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str., 187 str. 1 d.

J. K. lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi(BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai J. K. bausmę, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs nusikaltimai, sudarantys idealiąją sutaptį, nukreipti į svetimo turto žalojimą, teismų autoritetą visuomenėje, žala yra nedidelė. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę: ji yra jauno amžiaus, teisiama pirmą kartą (b.l. 56), bausta administracine tvarka (b.l. 58-59), yra bedarbė, pragyvenanti iš sezoninių darbų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga kaltinamajai skirti prokurorės siūlomas bausmės - baudas, baudų dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo. Bausmes bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Taip pat įvertinus tą aplinkybę, jog kaltinamoji pripažįsta kaltę visiškai, įrodymai ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Panevėžio miesto apylinkės teismas pareiškė civilinį ieškinį bei prašo iš kaltinamosios priteisti 456 Lt (b.l. 27-28). Ieškinyje nurodė, kad žalą sudaro teismo patirti nuostoliai dėl sugadinto turto, atstatymo. Taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nuostolių visiško atlyginimo. Ieškinys tenkinamas. Remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamoji J. K. neteisėtais veiksmais padarė žalą Panevėžio miesto apylinkės teismui, šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 str.). Panevėžio miesto apylinkės teismas įrodė, jog dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė 456 Lt žalą (b.l. 29, 91), su ieškiniu sutinka pati kaltinamoji. Tačiau atsižvelgus į tai, jog kaltinamosios J. K. atsakomybė yra deliktinė, o ne sutartinė, ieškinyje prašomos metinės palūkanos priteisiamos ne nuo iškėlimo teisme dienos, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuo kada asmuo laikomas padaręs nusikalstamą veiką ir jam atsiranda piniginė prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Kadangi kaltinamoji J. K. yra bedarbė, teismo posėdyje pateikė įrodymus, jog dirba sezoninius darbus, baudos mokėjimas išdėstomas per 6 mėnesių laikotarpį (BVK 22 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK273 str., 297-303 str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 6 MGL (šešių minimalių gyvenimo lygių), arba 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir paskirti 9 MGL (devynių minimalių gyvenimo lygių), arba 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas baudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 9 MGL (devynių minimalių gyvenimo lygių), arba 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) baudą.

Remiantis BK 64¹ str., paskirtą baudą sumažinti trečdaliu, iki 6 MGL (šešių minimalių gyvenimo lygių), arba 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų).

Išaiškinti kaltinamajai, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokesčio kodas 6801.

Ikibausmės vykdymo pradžios kaltinamajai J. K. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamosios J. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 191444076, naudai priteisti 456 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus) žalos atlyginimo bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.