- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- 1-252-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00051-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- O. Z.
- Advokatai
- Vida Povi
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, kaltinamajam E. V., gynėjai – advokatei Vidai Povilaitienei, nukentėjusiajam O. Z., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą – motinai I. Z., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. 2012 m. sausio 7 d. apie 14.00 val. Šiauliuose, prie prekybos centro „Tilžė“ mušdamas mažametį O. Z., tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veidą, sukėlė nukentėjusiajam O. Z. fizinį skausmą.
E. V. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atėjo į prekybos centrą „Tilžė“ pasirinkti nuorūkų. Tuo metu, kai rinko nuorūkas, prekybos centre buvę vaikai pradėjo iš jo šaipytis, rodė į jį pirštais, kažką sakė, bet žodžių jis neišgirdo. Maždaug po valandos vėl rinkdamas nuorūkas pamatė 3 berniukus. Jie rodė į nuorūkas renkantį E. V. pirštais ir šaipėsi. Žodžių, kuriuos berniukai sakė, negirdėjo. Priėjo prie tų vaikų ir pasakė jiems nusiraminti. Vaikai pradėjo dar labiau juoktis. Tada priėjęs prie berniuko, kuris labiausiai iš jo šaipėsi, sudavė jam ranka į lūpą. Sudavė ne kumščiu, o krumpliais. Po to nuėjo namo. Prie parduotuvės „Aukštoji“ jį sulaikė apsaugos darbuotojai, o vėliau jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Pripažįsta, kad suduodamas nukentėjusiajam, sukėlė jam fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiuoju, šis ir jo motina jam atleido. Prašo baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes E. V. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, E. V. kaltę įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent: nukentėjusiojo O. Z. apklausos protokole (b.l. 24-25) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2012-01-07 apie 14.00 val. O. Z. su dviem draugais buvo „Tilžės“ prekybos centre. Stovėdami prie prekybos centro „Tilžė“ durų juokėsi, nes vienas iš draugų pasakė anekdotą. Tuo metu prie šiukšlių dėžės rinkęs nuorūkas nepažįstamas vyras paklausė, ar juokiasi iš jo. O. Z. atsakė, kad ne. Tada tas vyras pasakė jam: „Ar tu kiauliukas?“, į ką O. Z. atsakė neigiamai. Vyras pasakė: „Pabūsi“ ir vieną kartą kumščiu trenkė į apatinę lūpą. Skaudėjo, iš lūpos bėgo kraujas. Teisme O. Z. paaiškino, kad skausmą nuo smūgio jautė iki pat vakaro, lūpa buvo patinusi; nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą motinos I. Z. apklausos protokole ( b.l. 21 ) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2012-01-07 sūnus O. Z. jai pasakė, kad 2012-01-07 apie 14.00 val. prie prekybos centro „Tilžė“ nepažįstamas vyriškis sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Teisme I. Z. paaiškino, kad po įvykio sūnaus lūpa buvo sutinusi, sūnus sakė, kad skauda; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Tilžės g. 225, Šiauliuose, prie įėjimo į prekybos centrą „Tilžė“, kur stovi dvi šiukšliadėžės ( b.l. 5-7); daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš prekybos centro „Tilžė“ ( b.l. 11); daiktų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėta pateikta kompaktinė plokštelė ir joje esantis vaizdo įrašas. Protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip E. V. smogia kumščiu į O. Z. veidą ( b.l. 12-15).
Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo E. V. prisipažinimas, nukentėjusiojo O. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą ir teisme patvirtintą faktą apie kaltinamojo veiksmais jam sukeltą fizinį skausmą, O. Z. motinos I. Z. apklausos protokole esantys duomenys, įvykio vietos apžiūros, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolai, daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, padaryto prekybos centre „Tilžė“, apžiūra neginčijamai patvirtina, kad E. V. 2012 m. sausio 7 d. apie 14.00 val. prie Šiauliuose esančio prekybos centro „Tilžė“ sudavė mažamečiui O. Z. vieną kartą kumščiu į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, suduodamas smūgį O. Z. į veido sritį, suvokė, kad naudoja smurtą prieš mažametį (13 metų) asmenį, numatė, kad taip veikiant nukentėjusiajam neišvengiamai bus sukeltas fizinis skausmas ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. V. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš mažametį O. Z. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, remdamasis faktiniais bylos duomenimis, tikslina kaltinime nurodytą veikos padarymo laiką ir pripažįsta, jog E. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė ne 2011 m. sausio 7 d., kaip nurodyta kaltinime, o 2012 m. sausio 7 d.
Teisiamajame posėdyje E. V. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Nagrinėjamoje byloje E. V. padaryta nusikalstama veika, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis pripažino visas jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, taigi laikytina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Mažamečio nukentėjusiojo atstovė motina I. Z. teisiamajame posėdyje prašė bylą E. V. nutraukti, nurodydama, kad E. V. jos sūnaus atsiprašė, sūnus O. Z. ir ji, kaip mažamečio sūnaus atstovė, pretenzijų E. V. neturi, sūnus kaltinamajam atleido ir su juo susitaikė, atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos, padarytos kaltinamojo veiksmais, atlyginimo. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo E. V. ir nukentėjusiojo O. Z., atstovaujamo motinos I. Z., susitaikymo protokolas, kuriame tiek kaltinamasis E. V., tiek nukentėjusysis O. Z. ir jo atstovė motina I. Z. nurodė ir savo parašais patvirtino, kad E. V. ir nukentėjusysis O. Z. susitaikė, nukentėjusysis atsisakė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, todėl pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo kaltinamajam neatsirado. E. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir davė išsamius parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametį asmenį (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas). E. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nes ankstesnis teistumas veikos padarymo metu jam buvo išnykęs ( b.l. 45), duomenų, jog E. V. anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, kaip ir duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, byloje nėra. Administracine tvarka E. V. baustas tik 2010 m. už nedidelį chuliganizmą ( b.l. 47), duomenų, jog turėtų kitų galiojančių administracinių nuobaudų, byloje nėra. Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad E. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra ketvirtoji būtina sąlyga taikyti kaltinamajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius institutą.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir BK 38 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų visumai, baudžiamoji byla E. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukiama, paskiriant jam baudžiamajame įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, kuriuos, kaltinamojo teigimu, atlikti jis gali.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė E. V. paliktina ta pati – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Procesas dėl civilinio ieškinio, kurį prokuroras pareiškė nukentėjusiojo interesais, nutraukiamas, nukentėjusiajam atsisakius reikalavimo dėl 500 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš prekybos centro „Tilžė“, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini))“ atstovo, paliktina baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 d.,
nusprendė:
E. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui bei nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti E. V. ir nukentėjusiojo O. Z., atstovaujamo motinos I. Z., susitaikymo protokolą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 d. 5 p., 70 str. skirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nekeisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.