Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-995-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
2S-995-577/2011
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00519-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
UAGGB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-995-577/2011Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00519-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 119.5.; 122.2.; 122.3.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAGGB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAGGB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAGGB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 335,48 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 3 509,19 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo UAGGB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko ieškovo atstovas, nors ieškovui apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, ieškovas neprašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant arba bylos nagrinėjimą atidėti, o atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių. Dėl to teismas, vadovaudamasis CPK 246 str., ieškinį paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2011 m. sausio 10 d. teismo nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. CPK 246 str. 1 d. numato teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, todėl teismas neprivalėjo taikyti šios normos, o vadovaudamasis protingumo kriterijais priimti sprendimą už akių. Ieškovo atstovas dėl nelaimingo atsitikimo buityje iki teismo posėdžio pradžios nežinojo, ar dėl sveikatos būklės galės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, ne kartą bandė susisiekti su teismo posėdžio sekretore ir teisėja telefonu, bet nepavyko, o posėdžio dieną 10.40 val. atvykęs į parengiamąjį posėdį pranešti, kad dalyvauti negalės, sužinojo jog posėdis baigtas ir ieškinys paliktas nenagrinėtas. Todėl nurodo, kad teismas žinojo nedalyvavimo priežastis, tačiau jų nevertino. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad parengiamasis posėdis buvo paskirtas po dvejus metus trukusio proceso, į ieškovo, patyrusio daug laiko ir kitų sąnaudų, lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 str. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo parengiamojo posėdžio laiką ir vietą, tai patvirtina ir ieškovo atstovas atskirajame skunde. Iki teismo parengiamojo posėdžio pradžios ieškovo atstovas teismo neinformavo apie tai, kad jis dalyvauti negalės ir neprašė priimti sprendimo už akių arba atidėti teismo parengiamąjį posėdį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovas, kuris neprašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nepateikė iki teismo posėdžio pradžios dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą į teismą. Pagal CPK nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba, jei to prašo atsakovas, priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 str. 1 d. nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Tačiau pagrindinis civilinio proceso tikslas – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1077/2009; 2009-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1324/2009; ir kt.).

Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad dėl nelaimingo atsitikimo buityje ieškovo atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, o nepavykus apie tai pranešti telefonu, atstovas atvyko į teismą, kaip pats nurodo 10.40 val., tačiau sužinojo, kad parengiamasis posėdis baigtas, o ieškinys paliktas nenagrinėtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo parengiamasis posėdis prasidėjo 10.30 val., o buvo baigtas 10.45 val., vadinasi, ieškovas pavėlavo 10 minučių. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie ieškovo atstovo Edvardo Subelio nedarbingumą, kurie patvirtina, kad E.Subelio nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. sausio 17 d., dėl ko pastarasis negalėjo dalyvauti teismo parengiamajame posėdyje. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas, negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, turėjo procesinę pareigą pasirūpinti atstovavimu byloje, kaip dera apdairiam ir rūpestingam bylininkui, tačiau nepasirūpinimą kvalifikuota teisine pagalba ir jo interesų atstovavimu teisme vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu vėlgi nėra pagrindo.

Ši civilinė byla yra nagrinėjama ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2009 m. birželio 9 d., ieškovo atstovas iki 2011 m. sausio 10 d. nė karto nepraleido nei vieno parengiamojo posėdžio, todėl ieškinio palikimas nenagrinėto pažeistų tiek paties ieškovo teises ir interesus, tiek ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, patyrusių daug laiko ir kitokių sąnaudų šioje byloje, interesus ir teisę į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, t.y. baigiant bylą galutiniu procesiniu sprendimu, priimtu dėl ginčo esmės. Šioje situacijoje, atsižvelgiant į protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, taip pat į tai, kad ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė jo neatvykimą į šioje byloje vykusį teismo posėdį iš esmės pateisinančius dokumentus (nedarbingumo pažymėjimą), yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas į teismo posėdį šioje byloje neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Taigi, esant pasakytam bei įvertinus šios bylos nagrinėjimo trukmę tos pačios instancijos teisme, joje atliktus procesinius veiksmus, tai, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad anksčiau ieškovas nesąžiningai naudojosi ar piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, darytina išvada, kad nėra protinga, teisinga ir ekonomiška užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas ginčas, kuris buvo nagrinėjamas šioje byloje, dėl ko reikalinga užbaigti šią civilinę bylą, išsprendžiant tarp šalių kilusį ginčą iš esmės (CPK 3 str. 1 d., 7, 8 str.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, pripažintini pagrįstais, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto ketvirtam apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis