- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- 1-828-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00245-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- B. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Grušo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini), našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:
1) 2008-03-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį - 24 MGL bauda (bauda sumokėta 2009-06-11);
2) 2010-04-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir 221 straipsnio 1 dalį - 22 MGL bauda (visa bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. B. veikdama bendrais tyčiniais veiksmais su tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, 2010-04-02 tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, minėtam nenustatytam asmeniui perdavė R. R. vardu 2004-12-30 išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas pagal bendrai su B. B. aptartą planą, 2010 m. balandžio 2 d. Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prisistatydamas notarei N. V. V. C. ir pateikdamas nenustatytomis aplinkybėmis įgytą V. C. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. R. vardu 2004-12-30 išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), be V. C. žinios ir sutikimo, suklaidinęs apie nusikalstamą veiką nežinojusią notarę N. V., jo vardu pasirašė notarės patvirtintą įgaliojimą registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. C. įgalioja R. R. parduoti jam priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), po ko, laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2010-04-07, šį suklastotą 2010-04-02 įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė B. B., po ko, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė nuo jo įgijimo momento iki 2010-04-07, kuomet jį neteisėtai panaudojo pateikdama Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, biuro darbuotojai nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties registro Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymui, pagal kurią V. C. atstovaujamas R. R. parduoda N. V. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
B. B. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad labai gailisi dėl šio įvykio. Taip pasielgti ji buvo priversta dėl susiklosčiusių aplinkybių, nes norėjo greičiau įvykdyti savo žodinius įsipareigojimus tiek V. C., tiek N. V. Tokiais savo veiksmais ji tik norėjo paspartinti sandorio sudarymą, bet ne apgauti V. C. Plačiau šio įvykio aplinkybes aiškinti atsisakė (3 t., 173-174 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios B. B. prisipažinimo, jos kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis V. C. parodė, kad yra bedarbis, gyveno vienas savo dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), todėl laiku nesumokėdavo mokesčių už elektrą, šilumą ir kitas komunalines paslaugas. Susikaupė nemaža skola už mokesčius ir skolos išieškojimas buvo nukreiptas antstoliams. Į jo namus pradėjo „vaikščioti“ turto agentai, kurie siūlė tarpininkauti parduodant jo butą bei perkeliant jį į kitą gyvenamąją vietą. Tarp šių turto agentų pasitaikė ir viena moteris - B. B. Atvykusi pas jį į namus ji prisistatė, kad yra iš nekilnojamo turto agentūros ir gali jam padėti išspręsti susidariusią situaciją. Sutarė, kad jie butus mainys tokiomis sąlygomis: ji jam suras malkomis kūrenamą butą, jį perrašys ant jo ir dar duos 20 000 Lt (iš tų pinigų dar bus padengtos skolos už komunalinius įsiskolinimus bute, adresu (duomenys neskelbtini)), o ji pasiims jo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ar ji sau žadėjo pasiimti butą, ar surasti pirkėją jam tas nerūpėjo. Jis B. B. prašė, kad ji jam surastų gyvenamą plotą, kurį jis susitvarkytų savo vardu. B. B. pažadėjo surasti jam tinkamą butą. Kaip ji darys tą keitimą, jam buvo nesvarbu. Ji buvo kaip tarpininkė. Kiek ji iš to naudos turėtų gauti, jam buvo nesvarbu. Ji jam žadėjo pateikti kvitus, kad apmokėjo visas skolas už butą adresu (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, kad ji jam padėtų. Kol B. B. jam dar buvo nesuradusi buto adresu (duomenys neskelbtini), ir kol jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), B. B. buvo ne kartą, gal 3 ar 4 kartus, atsivedusi įvairių žmonių, tarp jų ir N. V., apžiūrėti jo buto. Kada B. B. buvo atsivedusi konkrečiai N. V., neprisimena. Jam tai, kad B. B. vedžiojasi į jo butą įvairius žmones aprodyti jo butą, nepasirodė keista, jis į tai nesikišo. B. B. su tais žmonėmis ir bendraudavo. Suprato, kad B. B. tvarko buto keitimo reikalus. Tada po kokių poros ar trejeto savaičių ji jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini) namo, kur aprodė 11 butą, Šiauliuose. Tas butas buvo dviejų kambarių, namas šildomas malkomis, bute reikalinga buvo daryti remontą. Šis butas buvo tuščias, kiek sakė B. B., ten prieš tai gyveno tokia senutė R. D., kuri numirė. Apžiūrint tą butą tada dalyvavo, kiek suprato iš B. B. kalbų R. D. dukra. B. B. jos paklausė, ar ji sutinka, ji atsakė, kad sutinka. Ką tada B. B. turėjo mintyse taip jos klausdama ir dėl ko R. D. dukra sutiko, nežino. Tada pagalvojo, kad ji sutinka jam parduoti tą butą. Tuomet buto savininkė paklausė B. B., ar ji duos jai 14 000 Lt, o B. B. linktelėjo galvą. Apie ką jos kalbėjosi, jis nesigilino. Butas jam tiko. Tada R. B. pažadėjo jam perrašyti tą butą jo vardu ir primokėti 20000 litų bei sutvarkyti virtuvę ir įrengti dušą. Po to, kai jis apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą už kokios savaitės pas jį į namus atvažiavo B. B. ir keturi vyriškiai. Kaltinamoji paaiškino, kad užsakė automobilį ir žmones, tam, kad perkraustytų jį iš buto, kuriame gyveno į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jis nenorėjo sutikti, prašė, kad ji prieš tai sutvarkytų visus dokumentus, tačiau ji tikino, kad mašina yra užsakyta, reikalinga viską tvarkyti greitai. Jis sutiko ir B. B. vadovaujant, vyriškiai pradėjo nešti baldus iš vieno kambario į mašiną. Tuomet pas jį į svečius užėjo jo mirusios sugyventinės R. J. dukra R. K. Ji paklausė, ką čia daro moteris ir keturi vyrai, jis pasakė, kad antstoliai jį ,,užsmaugs“ anksčiau ar vėliau, todėl jis kraustosi į mažesnį butą. Tada ji paskambino jo dukterėčioms I. N. ir L. V. Po kurio laiko į jo butą atvažiavo iškviestos jo dukterėčios. Jis joms pristatė B. B., paaiškino, kad ji suradusi jam mažesnį gyvenamąjį būstą ir šiuo metu ji padeda jam persikelti gyventi į kitą butą. Jos pradėjo diskutuoti su B. B. Ką jos kalbėjosi, jis negirdėjo, tačiau tą dieną B. B. jo iškraustymą baigė. Išvykus B. B., dukterėčios paklausė, kur yra jo pasas. Jis pasakė, kad turi. Jos pasakė, kad niekur niekam nepasirašinėti, o jo perkėlimu į kitą gyvenamą būstą pasirūpins jos. Po kokios savaitės pas jį vėl atvažiavo B. B. su keturiais vyrais ir pabaigė iškraustyti antrą kambarį ir virtuvę, jį su baldais nuvežė į (duomenys neskelbtini), pasiėmė jo buto raktus. Jis pasakė, kad negyvens, nes ji nesutvarkė virtuvės ir dušo. Tada ji pažadėjo viską netrukus sutvarkyti. Kelias dienas pas jį dirbo vienas iš vyriškių, krausčiusių butą, pamūrijo dušo padą, paklijavo kelias plyteles, ir, neužbaigęs darbo, dingo. B. B. tik žadėjo viską sutvarkyti, tačiau taip viskas ir liko iki šios dienos. Perkrausčiusi jį į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis pasigedo savo paso, kurį visada laikydavo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kambaryje esančioje nerakinamoje sekcijoje. Ar apie tai kas nors žinojo, nežino. Kada ir kokiomis aplinkybėmis dingo jo pasas, taip pat nežino. Kada paskutinį kartą jį naudojo, nepamena. Perkrausčius jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), B. B. pažadėjo už savaitės tvarkyti abiejų butų dokumentus, jis pasakė, kad pas notarą vyks tik tada, kai ji sumokės jam 20000 litų ir užrašys jam butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos pažadai taip ir liko pažadais. Po kokių dviejų savaičių jis nuvyko į policiją pranešti apie prarastą pasą ir įsigyti naujo. Vėliau iš dukterėčių sužinojo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jam nebepriklauso. Buto pardavimo metu jis nedalyvavo, įgaliojimų niekam nepasirašė ir apie buto pardavimą nieko nežino. Gali būti, kad jis pasirašė 2010-01-06 preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, gali būti, kad jam išgėrusiam B. B. galėjo pakišti pasirašyti šį dokumentą. Tačiau to kategoriškai negali tvirtinti, nes nieko neprisimena. 2010 m. vasario mėnesį, tikslesnio laiko nepamena, B. pas jį į namus buvo atsivežusi kažkokius dokumentus - 2 ar 3 lapus (jis jų net neskaitė), ir siūlė jam ant jų pasirašyti. Sakė, kad jei jis pasirašysiu šiuos dokumentus, tada ji galės tvarkyti visus su jo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pardavimu susijusius dokumentus. Sakė, kad tada jam pačiam niekur nereikės vaikščioti. Jis atsisakė pasirašyti ant jos atvežtų dokumentų, jų net neėmė į rankas ir net neskaitė, kas ten buvo parašyta. Pasakė B., kad tegul ji jam sutvarko kitą butą ant jo, o tada jis pasirašys jai visus dokumentus, kokius ji tik nori, kad ji galėtų tvarkyti jo buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą. Be jo ir B. bute tuo metu daugiau nieko nebuvo. Daugiau B. nebeprašė jo pasirašyti ant kokių nors dokumentų ir apie tai daugiau jokios kalbos nebuvo. B. taip pat jo niekada neklausinėjo apie jo Lietuvos Respublikos pasą (tą, kuris yra pradingęs). Jis taip pat nebuvo pas antstolę, jokių skolų padengimo už komunalines paslaugas nesprendė, jokių mokėjimo kvitų nepildė ir niekur nepasirašinėjo. Viską tvarkė pati B. B. Jis taip pat nepasirašė ant jokių buto pardavimo ar įkeitimo dokumentų, apie tokius veiksmus B. B. nėra užsiminusi. Skolas už jo butą ji ir sumokėjo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentai jam niekada nebuvo dingę. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo originalas yra pas jį. Į VĮ (duomenys neskelbtini) archyvą dėl šio dokumento dublikato išdavimo 2010-03-29 jis nesikreipė ir kas tai galėjo jo vardu padaryti, nežino. Skambino B. B. telefonu, tačiau ji nebeatsiliepia. Jo dukterėčios bandė susisiekti su ja, joms pavyko ir žino, kad B. B., siekdama įrodyti, kad neketina jo apgauti (formaliai), jo vardu sutiko perrašyti automobilį, kuriuo pati naudojosi. Pirkimo pardavimo sutartį už jį su B. B. ar jos mašinos savininke sudarė jo dukterėčia I. N., vėliau tą automobilį ji užregistravo jo vardu, tačiau juo ir toliau naudojasi B. B. Žino, kad butas (duomenys neskelbtini), kuriame dabar jis gyvena, B. B. nepriklauso. Jis 2011-01-12 surašė prašymus nutraukti ikiteisminį tyrimą pas save namuose diktuojamas B. B. Tuo metu buvo išgėręs, todėl nelabai suprato, ką rašė. Visą tekstą abiems pareiškimams padiktavo B. Su visais viename pareiškime surašytais faktais sutinka (kad neturi pretenzijų B. B., kad prašo šį tyrimą nutraukti), tik nesutinka kitame tos pačios dienos jo pareiškime nurodytais faktais, kad 2010 m. kovo mėnesį pas notarę N. V. įgaliojo R. R. parduoti jo butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2010 m. kovo mėnesį jo pas notarę N. V. nebuvo ir jokio įgaliojimo R. R. nerašė. Tai parašė būdamas išgėręs ir nelabai suprasdamas paties surašomo teksto. Nusikalstama veika jam padaryta 70 000 Lt turtinė žala, tačiau šiuo metu pretenzijų B. B. nebeturi (l t., 11, 12-13, 18, 19, 21, 22 b. l.).
Liudytoja I. N. parodė, kad ji yra V. C. giminaitė, jis yra jos tėčio brolis. V. C. turėjo butą (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyveno. V. C. yra išgeriantis. Nuo 2009 metų už įvairius komunalinius mokesčius jis buvo įsiskolinęs įvairioms paslaugas teikiančioms įmonėms ir bendrovėms, todėl už tuo metu buvusias skolas jos kreipėsi į teismą, o vėliau - antstolius, o būtent antstolę V. Š. Tada pas jos dėdę pradėjo važinėti įvairūs „turto agentai“, taip jie prisistatė. 2010 metų kovo mėnesio pabaigoje ji sužinojo, kad jos dėdę iškrausto iš jo buto (duomenys neskelbtini). Ji su seserimi L. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuvyko į tą butą, ten buvo keletas „stambių vyrukų“, kurie į mašiną nešė dėdės baldus. Ten pat susitiko moterį apie 55 metų amžiaus, dėdė pristatė ją ir pasakė, kad jos vardas B. Taip pat jis pasakė, kad ji tarpininkavo jam surandant kitą, mažesnį gyvenamą būstą, bei surandant pirkėjus jo turimam butui parduoti. Jos su seserimi perspėjo savo dėdę, kad šis parduodant butą nepasirašinėtų jokių sutarčių ar įgaliojimų ir pardavimą tvarkytų tik joms dalyvaujant. Dėdė pasakė, kad jis buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur jam butą ketina parduoti B. Paaiškino, kad jam tas butas patiko, ten mažesni mokesčiai ir jis nori ten gyventi. To pokalbio metu buvo ir pati B. Tuomet ji paaiškino, kad sutvarkys dokumentus, dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat paaiškino, kad šiuo metu iškrausto mano dėdės vieną kambarį, kad kitam baldų vežimui liktų mažiau daiktų. Tą dieną vyrai dėdės daiktų iškraustymą nutraukė. Tą pačią dieną kartu su L. V. paklausė dėdės, kur jo pasas. Jis pradėjo ieškoti savo paso, bet rado tik seną negaliojantį pasą, tuo metu buvo išgėręs, pasakė susiras vėliau. Žino, kad už kelių dienų dėdė jau buvo perkraustytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji pasakė dėdei, kad šis dar kartą apsižiūrėtų savo dokumentus, tuomet jis rimtai susirūpino, kad namuose nebėra paso. 2010-04-08 dieną jis kreipėsi į pasų poskyrį dėl naujo dokumento gavimo ir seno dokumento praradimo. Po to, kai sužinojo, kad dėdė išsiėmė naują asmens dokumentą ir jo prarastas pasas nebegalioja, jos nusiramino ir laukė iš B., kada ji ruošiasi tvarkyti dokumentus, dėl dėdės buto pardavimo. Praėjus kuriam laikui jai su seserimi kilo įtarimų, kad kažkas ne taip. B. nesusitiko su jomis. Jos paskambino į šilumos tinklus, į komunalinio ūkio tarnybą pasiteirauti dėl dėdės buto, adresu (duomenys neskelbtini), esamų skolų, ten joms paaiškino, kad dėdė V. C. nebėra šio buto savininkas ir informacijos joms niekas nesuteiks. Tada paklausė dėdės, ar jis žino ką nors apie savo buto pirkimą – pardavimą. Jam tai buvo staigmena, dėdė atsakė, kad nieko nežino apie parduotą savo butą ir patikino, kad niekur ant jokių sutarčių ar įgaliojimų jis nepasirašinėjo. Po to ji kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini), kad gautų pažymą dėl buto nuosavybės teisių. Vėliau paskambino B. ir pasiteiravo, kokiu būdu buvo parduotas dėdės butas, ji pasiūlė jai ir dėdei susitikti su ja pas notarą S. J., ten ji patikino, kad nesiruošia apgauti mano dėdės, sakė užrašys butą, adresu (duomenys neskelbtini), dėdės vardu ir patvirtindama savo žodžius pasiūlė perrašyti savo naudojamą automobilį Mersedes Benz E290, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), jos dėdei. Todėl 2010-06-02 dėdė surašė jai įgaliojimą tvarkyti visus dokumentus susijusius su minėto automobilio pirkimu – pardavimu. Po dviejų dienų ji su B. susitiko VĮ (duomenys neskelbtini). B. buvo su vyru, kurio ji nepažįsta, ir pagyvenusia moterimi. Tada jie pasirašė transporto priemonės, kuria naudojasi B., Mersedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį V. C. vardu, kurią ji, būdama įgaliota, pasirašė. 2010 m. birželio 10 d. gavę pažymą iš VĮ (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad dėdės butas jam nebepriklauso nuo 2010-04-07 dienos. Tada skambino B., tačiau ji telefonu neatsiliepė. 2010 m. birželio mėnesį per Jonines, gali būti 21 dieną, B. atsiliepė telefonu ir sutiko su ja ir jos seserimi susitikti. Jos susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje prie notarų biuro. B. paaiškino, kad tikrai viską sutvarkys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškino, kad šiuo metu nėra šio buto savininkės, kuri grįš vėliau. Ten jos paklausė, kaip buvo parduotas dėdės butas, jei buvo skolos už butą, o dėdė niekur už butą nemokėjo, tada B. parodė sumokėtus mokesčius jos dėdės vardu. Jos pasakė, kad kreipsis į policiją, ji atsakė, kad jos gali kreiptis, nes ji ne prie ko, viskas švariai padaryta. Nuo to laiko B. su jomis nebebendrauja, į telefono skambučius nebeatsako (l t., 47-48 b. l.).
Liudytoja L. V. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja I. N. Taip pat parodė, kad R. R. nepažįsta, apie jį pirmą kartą girdi, nežino, kad pas dėdę V. C. namuose toks asmuo 2010 m. pavasarį būtų gyvenęs. B. B. jai 2010-06-24 padavė lapą, kuriame buvo surašyta, kiek, kur ir kokias skolas, susijusias su dėdės V. C. butu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sumokėjo B. Duodama šį lapą jai ir seseriai I., B. taip pat rodė visus šiuos padarytus apmokėjimus patvirtinančius kvitukus. Visas tas sumas jos kartu su B. patikrino. Pačių kvitukų ji joms nedavė, tik davė vieną sąskaitą už šildymą, kur buvo parašyta, kad ji tikrai sumokėjo. Kur dabar šis dokumentas yra, negali pasakyti. Duodama tą lapą B. joms nesakė, kad dėdės V. C. butas yra parduotas, tačiau jos apie tai su sese jau žinojo. Kai jos tada B. paklausė, ar tikrai tas butas jau yra parduotas, ji per daug nesispyriojo. Patvirtino, kad tą butą pardavė ir jas nuramino, kad tas kitas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje tikrai bus sutvarkytas per savaitę nuo jų pokalbio, tačiau to nepadarė (lt., 52-53, 54 b. l.).
Liudytoja R. K. parodė, kad ji yra V. C. mirusios žmonos dukra. Su V. C. bendrauja, nuolat jį lanko, jį prižiūri, valgyt perka ir panašiai. Iki V. C. iškraustymo ne kartą jis jai yra apie B. kalbėjęs, sakė, kad su B. sutaręs, kad už jo butą adresu (duomenys neskelbtini), B. jam nupirks butą (duomenys neskelbtini) gatvėje (jis šį butą jau buvo apžiūrėjęs ir jam šis butas labai patiko), dar duos 12 000 Lt į rankas, tame bute įrengs tualetą, dušo kabiną, pastatys boilerį. Be to, B. jam žadėjo padengti visas jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolas už komunalinius mokesčius. V. C. iškraustymo dieną ji pirmą kartą pamatė B. B., nes ji kaip ir visada užėjau pas V. C. Neužilgo po to, kai ji pas jį atėjo, į V. C. namus atvažiavo B. ir du nepažįstami vyrai. B. pasakė: „Viskas, kraustomės“. V. C. buvo labai nustebęs, jis nenorėjo kraustytis ir tam prieštaravo. Ji taip pat neleido kraustyti V. C. B. jai davė suprasti, kad ji nutiltų ir nesikištų. Tada ji nuėjo į virtuvę ir paskambino V. C. dukterėčiai L. Neužilgo po to, atvažiavo L. su seserimi I. Jos pradėjo aiškintis su B. Tada B. nuvežė ją, L. ir I. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį joms aprodė, sakė, kad ji tą butą nupirks V. C. Apžiūrėję butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos visos grįžo atgal pas V. C. Kiek suprato, B. tada įtikino L. ir I., kad V. C. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje bus geriau, jos nebeprieštaravo V. C. iškraustymui. Ji dalyvavo iškraustant buto, esančio (duomenys neskelbtini), vieną kambarį, kai pradėjo kraustyti antrą kambarį, ji išvažiavo į namus. Pasą V. C. laikydavo vieno iš kambarių nerakinamoje sekcijoje kartu su kitais dokumentais. Iškraustant tą kambarį ji nedalyvavo. Kada prieš tai V. C. paskutinį kartą naudojo savo pasą, nežino. V. C., kiek žino, savo paso pasigedo po kraustymosi. Jai pasirodė keista, kad kelias dienas po V. C. iškraustymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas daryti remontas. Apie tai jai pasakė vienas pažįstamas, gyvenantis netoliese ir šiek tiek pažįstantis V. C. (lt., 191-192 b. l.).
Liudytoja N. V. parodė, kad 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje ji su vyru nusprendė nupirkti savo sūnums butą Šiauliuose. Norėjo nupirkti butą be remonto, kad pigiau kainuotų. Iš agentūros (duomenys neskelbtini) gavo telefono numerį žmogaus, kuris pardavinėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skelbimas apie šio buto pardavimą kiek pamena, buvo patalpintas laikraštyje (duomenys neskelbtini). Paskambinus laikraštyje nurodytu numeriu, bendravo su vyriškiu, kuris norėjo parduoti šį butą už 55000 litų. Po kelių pokalbių su juo telefonu, paaiškėjo, kad jis padeda parduoti šį butą draugei. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrėjimui susitarė su juo susitikti prie (duomenys neskelbtini) kavinės. Tai buvo 2010 metų sausio pradžioje. Susitiko sutartu laiku. Moteris (B.) ir vyras (K.) atvažiavo automobiliu Mersedes Benz. Automobilį vairavo moteris, kuri priekyje važiuodama, rodė kelią ir nuvažiavo prie buto. Iš mašinos išlipo vyras, vidutinio kūno sudėjimo, apie 40-50 metų amžiaus, su kuriuo, kaip ji suprato, jie bendravo telefonu. Moters amžius apie 50 metų. B. paaiškino, ji padeda buto šeimininkui įsigyti kitą mažesnį butą, kad jis nori keisti arba parduoti šį butą. Taip pat paaiškino, kad buto savininkas nebepajėgus „išlipti iš skolų“. Ji paaiškino, kad šeimininkas „smarkiai išgeriantis“, kad ji rūpinasi šeimininku, jam padeda, o jis ja pasitiki. Tai, ką jiems pasakojo B., pasitvirtino, nes apžiūrint butą šeimininką rado išgėrinėjantį su draugais. Šeimininkas nebuvo visiškai girtas, jis normaliai orientavosi aplinkoje pats aprodė jiems savo butą. Su B. jis bendravo labai gražiai, tikrai atrodė, kad ja visiškai pasitiki. Butas atrodė prastai, labai dvokė. Bute buvo maža virtuvė, bendras tualetas su vonia, reikėjo remonto, todėl jų prašomi 55000 litų jiems pasirodė normali suma už tokios būklės butą. Tą pačią dieną apžiūrint butą B. sakė, kad gali sumažinti kainą tik tūkstančiu litų. Telefonu su B. ir K. pavyko nusiderėti dar 500 litų, sutarė, kad pirks butą, o B. ieškos šeimininkui tinkamo būsto persikelti. 2010-01-06 ji ir B. B. (taip ji pasirašė ant sutarties) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo preliminarią sutartį, sumokėjo B. B. avansą už perkamą butą - 10000 litų. V. C. pasirašant sutartį nebuvo, B. pasirašant sutartį turėjo sutarties blanką, kuriame jau buvo V. C. parašas. Be to, ji turėjo ir V. C. įgaliojimą. Kokius būtent veiksmus ji buvo įgaliota atlikti, ji nepamena, nes to įgaliojimo neskaitė. Taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar įgaliojimas buvo patvirtintas notaro. B. B. paaiškino, kad avansas bus sumokėtas antstoliams ir už skolas, susidariusias šeimininkui nesumokėjus mokesčių. Atsiskaičius su antstoliais, buto areštas buvo nuimtas. Kas mokėjo antstoliams pinigus ir kas padengė mokesčių skolas, ji nežino. 2010-01-25 preliminarioji sutartis buvo užregistruota VĮ (duomenys neskelbtini). Savininkas kartu su B. ieškojo pirkti kitą butą. Tuometiniam buto savininkui V. C., kaip paaiškino B., keli butai netiko, bet (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo surastas V. C. tinkamas butas. 2010-01-28 dieną B. paprašė paskolinti 8000 litų ir paaiškino, kad pinigai jai reikalingi nupirkti V. C. butą, jos pasirašė tarpusavio paskolos sutartį ir ji paskolino jai 8000 litų su sąlyga, kad tie 8000 litų bus įskaičiuoti į perkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą. B. sutiko ir paaiškino, kad 8000 litų perkant butą primokėti nebereikės ir, kad pasirašytą paskolos lapelį atsiskaitant už perkamą butą sunaikins. Po to, taip ir padarė, ji suplėšė paskolos lapelį, bet paskolos lapelio dalį su B. rašysenos dalimi ir jos pasirašytu parašu, turi. Pagal išankstinį susitarimą su B., butas turėjo būti atlaisvintas iki 2010-02-20 dienos, bet butas nebuvo atlaisvintas, nes B. paaiškino, kad ji tuo metu buvo užsiėmusi, susižeidė jos mama. Po kurio laiko, pasak jos, mama mirė (SMS žinutė 2010-02-27), po to susirgo ir pati B. (SMS žinutė rašyta 2010-03-08). Jos įsipareigojimas buvo įvykdytas tik 2010-03-26. Kiek žino iš B., V. C. išsikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Keltis į butą jie neskubėjo, nes vaikai turėjo, kur gyventi. 2010-04-01 dieną iškraustytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), jiems aprodė B. ir jos pažįstamas vyras, vardu D. D. nieko nekalbėjo ir atliko stebėtojo, pagalbininko ar kompaniono vaidmenį. Ji parodė, kad už butą nebėra jokių įsiskolinimų, padavė visus kvitus ir atidavė buto raktus. Kada tiksliai B. pasakė susitikti sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutartį, nepamena, bet pamena, kad vėliau telefonu susitarė susitikti notarų biure 2010-04-07. Tą dieną ji su vyru pasiėmė likusią pinigų sumą, kurią turėjo sumokėti buto savininkui V. C., tai buvo 35500 litų. Nuvyko pas notarą, ten pamatė B. ir jiems dar nematytą vyriškį apie 50 metų amžiaus. Ji labai susinervino, kad nėra buto savininko. Paklausė B., kur yra buto savininkas V. C., tačiau, ką ji paaiškino dabar tiksliai nepamena. Pamena, kad notaro sekretorė rodė notaro surašytą pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje matėsi, kad naujai atvestas vyriškis R. R. yra V. C. įgaliotas sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutartį o B. paaiškino, kad jis yra V. C. giminaitis. R. R. buvo tvarkingai apsirengęs, tvarkingos išvaizdos. Pats R. R. nepaneigė B. B. teiginio neva jis esąs V. C. giminaitis. Pats jis su ja nesikalbėjo, o ji perdaug į jį nebekreipė dėmesio, nes pamatė, kad jie turi notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriame jis buvo įgaliotas sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Tada ji padavė B. keturis vokus, kuriuose buvo sudėjusi 35500 litų. Ji su jau minėtu vyriškiu abu suskaičiavo pinigus. Pas notarą užėjo ji ir minėtas vyriškis. Po sutarties pasirašymo, jie visi nuvyko į VĮ (duomenys neskelbtini). Kas pasiėmė pinigus tiksliai nepamena, bet lyg ir B. B. (1 t., 150-151, 152-153 b. l.).
Liudytoja N. V. parodė, kad ji kaip notarė 2010-04-02 patvirtino įgaliojimą, kuriuo V. C. įgalioja R. R. parduoti arba mainyti jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji šio įgaliojimo patvirtinimo aplinkybių neprisimena, nieko konkrečiai negali pasakyti. Kokie įgaliojimo motyvai buvo, taip pat neprisimena, kokie asmenys buvo atvykę, ar juos kas lydėjo, tikrai nepamena. Tai nebuvo kažkoks išskirtinis įvykis. Asmenų, sudariusių sandorį, ji neįsidėmėjo, nežino, negalėtų jų atpažinti. Analogiškas įgaliojimas pas juos tvirtinamas tokia tvarka: ateina asmuo, pateikia savo asmens dokumentą, pateikia nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kartais ateina taip pat ir tas asmuo, kurį įgalioja, taip pat pateikia savo asmens dokumentą. Įgaliojimo sandorio sudarymui asmens dokumentų kopijų nedaro, patys pagal pateiktus dokumentus sutikrina, ar asmenys sudarantys sandorį atitinka jų pateiktus dokumentus. Jei nekyla jokio įtarimo, sudaro sandorį. Šiuo atveju viskas buvo analogiškai. Sandorio sudarymui buvo pateiktas V. C. Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Ar pats R. R. šio sandorio sudarymui buvo atvykęs, tikrai neprisimena, įgaliotojas, šiuo atveju asmuo, prisistatęs V. C., pateikęs šiuo vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, sumokėjo už atliktą notarinį veiksmą bei pasirašė notarinių veiksmų registrų knygoje. Kad asmuo, pageidaujantis atlikti notarinį veiksmą, yra tas, kuris pateikia asmens dokumentą, ji nustato palyginus asmenį, kuris pateikė asmens dokumentą su jo asmens dokumente nurodyto asmens nuotrauka. Jei jai kyla kokių abejonių ir jei asmens dokumente esančioje nuotraukoje esantis asmuo šiek tiek skiriasi nuo jį pateikusio asmens ar nuotrauka akivaizdžiai seniau daryta, tada prašo asmens pateikti kitą asmens dokumentą. Taip pat sulygina pateiktame asmens dokumente esantį parašą su vėliau dokumente pasirašytu parašu. Visada prašo, kad asmuo be parašo taip pat parašytų savo ranka savo vardą ir pavardę. Šiuo atveju ji taip pat sulygino V. C. asmens dokumente esančią nuotrauką su ją pateikusiu asmeniu, asmuo turėjo būti tas pats, kurio nuotrauka buvo asmens dokumente. Taip pat turėjo V. C. asmens dokumente esantį parašą sulyginti su vėliau šiuo vardu sudarytame įgaliojime esančiu parašu. Viskas turėjo atitikti. Jai šis asmuo jokio įtarimo nesukėlė. Ji tikrai patikėjo, kad tai V. C. Įgaliojimo patvirtinimą reglamentuoja LR CK. Nėra tokių teisės aktų, kurie reglamentuotų, kaip notarai turi nustatyti, ar asmuo, pageidaujantis sudaryti sandorį, šiuo atveju įgaliojimą, yra būtent tas, kurio dokumentas yra pateikiamas sandorio sudarymu. Asmenį identifikuoja patys notarai. Kur ji matė tą asmenį (V. C.) tikrai negali pasakyti. Gali būti, kad kažkur mieste kada jį buvo sutikusi, gali būti, kad kažkada ir kokį notarinį veiksmą atlikinėjo, tačiau dabar tikrai nieko konkrečiau nepamena (l t., 93, 94 b. l.).
Liudytojas D. J. parodė, kad jis kaip notaras 2010-04-07 patvirtino sutartį dėl V. C. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo N. V. V. C. pagal 2010-04-02 Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro patvirtintą įgaliojimą atstovavo R. R. Sandorio sudarymo aplinkybių neprisimena. Sutartyje pasirašiusių asmenų R. R. ir N. V. neprisimena, jų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Tai buvo eilinis, niekuo neišsiskiriantis sandoris. Ar sudarant minėtą sandorį be šių dviejų asmenų dalyvavo dar kas nors, neprisimena. Pagal turimus dokumentus mato, kad į juos 2010-04-06 turėjo kreiptis R. R. dėl pažymos užsakymo iš VĮ (duomenys neskelbtini) apie V. C. priklausantį butą. Jis prašyme dėl minėtos pažymos išdavimo pasirašė. Dėl šios paslaugos gavimo R. R. taip pat pasirašė notarinių veiksmų registravimo knygoje. 2010-04-07 sutarties sudarymui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai: V. C. buto nuosavybės dokumentai (šiuo atveju paveldėjimo patvirtinta kopija), visos pažymos iš komunalinių paslaugų tiekėjų patvirtinančios, kad nėra jokio įsiskolinimo už paslaugas, V. C. įgaliojimas, R. R. bei N. V. asmens dokumentai. Pateiktų asmens dokumentų duomenys buvo įrašyti į notarinių veiksmų registravimo knygą, jų kopijų jie nedarė (tokio pobūdžio sandoriui asmens dokumentų kopijų jų biuras nedaro). R. R., kaip V. C. atstovas, bei N. V. pasirašė 2010-04-07 sutartyje bei notarinių veiksmų registravimo knygoje. Kas mokėjo už sandorio sudarymą, neprisimena. Jam šis sandoris tuo metu jokio įtarimo nesukėlė. Sutarties sudarymui buvo pateiktas notariškai patvirtintas V. C. įgaliojimas, visi reikalingi dokumentai, asmens dokumentai ir taip toliau. Tik vėliau, kai šiam ikiteisminiam tyrimui buvo pareikalauta pateikti anksčiau minėtą, V. C. buto pardavimo 2010-04-07 sutartį, vartydamas šią sutartį bei su ja susijusius dokumentus, pamatė, kad V. R. prašyme dėl pažymos iš VĮ (duomenys neskelbtini) išdavimo yra įrašyta kaip kontaktinis asmuo B. ir šalia nurodytas jos telefono numeris (jis visada savo darbuotojų prašo, kad pažymoje įrašytų sandorio iniciatoriaus vardą ir telefono numerį). Kodėl šiuo atveju jo darbuotoja J. M. kaip kontaktinį asmenį įrašė B., nežino. Vieną moterį B. vardu jis atsimena. Ji anksčiau ne kartą, yra pas juos buvusi, yra atlydėjusi kelis asmenis sudaryti įvairius sandorius. Mano, kad tai gali būti ta pati B. (nors to kategoriškai tvirtinti negali). Ji atlikdavo tarpininkės vaidmenį, padėdavo žmonėms surinkti reikiamus dokumentus sandoriui ir t.t. Jam jos veiksmai ar jos atvesti klientai jokių įtarimų nesukeldavo. Suprato, kad B. gerai išmano tą sritį (kas susiję su nekilnojamojo turto pardavimu) ir žino, kokių reikia dokumentų analogiškų sandorių sudarymui. Be vardo, daugiau jokių jos anketinių duomenų nežino. B. yra apie 50 metų amžiaus, trumpai kirptų tamsių plaukų, vidutinio ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Ar sudarant sutartį tarp V. C. ir N. V. į jų biurą buvo atvykusi B., neatsimena. Ar ji kuom nors susijusi su šiuo sandoriu, taip pat negali tvirtinti (1 t., 57-58 b. l.)
Liudytoja J. M. parodė, kad ji nuo 2007 m. dirba Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro administratore - referente. Į jos pareigas įeina dokumentų iš klientų priėmimas, konsultavimas, sutarčių bei kitų dokumentų ruošimas. Ji ruošė 2010-04-07 sutartį dėl V. C. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pardavimo N. V. V. C. pagal 2010-04-02 Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro patvirtintą įgaliojimą atstovavo R. R. Šio sandorio sudarymo aplinkybių nelabai prisimena. Prašyme dėl paslaugų užsakymo - garantiniame rašte kaip kontaktinį asmenį įrašė moterį B. vardu, taip pat įrašydama jos telefono numerį dėl to, kad B. galima sakyti, buvo kaip ir šio sandorio iniciatorė. Suprato, kad ji atlieka tarpininkės vaidmenį. Iki to laiko B. analogiškai buvo inicijavusi kelis nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Tačiau, kiek atsimena, pardavinėjo nekilnojamą turtą patys savininkai. Šiuo atveju B. 2010-04-06 pateikė sandorio sudarymui visus reikalingus dokumentus - nuosavybę patvirtinančius dokumentus, V. C. įgaliojimą R. R., pažymas iš komunalines paslaugas teikiančių bendrovių (ar šias pažymas jie reikalavo pateikti, ar B. jas jiems pateikė savanoriškai, neprisimena). Ar su ja tada buvo kartu R. R., neprisimena. Ji patikrino B. pateiktus dokumentus, atspausdino prašymą dėl paslaugos užsakymo - garantinį raštą dėl apmokėjimo (gali būti, kad R. R. šiame rašte parašė 2010-04-07 prieš sandorio sudarymą). Jai B. pateikti dokumentai jokių įtarimų nesukėlė. V. C. įgaliojimas buvo notariškai patvirtintas, nuosavybę patvirtinantis dokumentas buvo patvirtintas VĮ (duomenys neskelbtini) archyvo. Ji paruošė sutartį. Nei R. R., nei N. V. asmens dokumentų kopijų nedarė. Tačiau jų asmens dokumentai prieš sandorio sudarymą buvo pateikti. Neprisimena, ar sudarant V. C. buto 2010-04-07 pardavimo sutartį, dalyvavo B. Kas mokėjo už šio sandorio sudarymą neprisimena (1 t., 89-90 b. l.).
Liudytoja G. P. parodė, kad ji nuo 1981 m. dirba VĮ (duomenys neskelbtini). Nuo 1999 m. dirba VĮ (duomenys neskelbtini) registratore. Į jos pareigas įeina visų dokumentų išdavimas. Dokumentai išduodami tokia tvarka: klientas atsiimdamas užsakytą dokumentą, pateikia savo asmens dokumentą. Kartais pateikia mokėjimo už paslaugą kvituką, tačiau ne visada. Pagal kliento pateiktą asmens dokumentą patikrina jo vardą, pavardę, asmens kodą, patikrina, ar asmens dokumente esanti nuotrauka atitinka jį pateikusį asmenį. Jei viskas gerai, išduoda asmeniui jo užsakytą dokumentą. Atsiimant užsakytą dokumentą, klientui nereikia niekur pasirašyti. Asmens pateikto dokumento kopijos nedaro. 2010-03-30 išdavė V. C. prisistačiusiam ir šiuo vardu išduotą asmens dokumentą pateikusiam asmeniui jo užsakytą dokumentą - paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuorašą. Pačių to užsakyto dokumento išdavimo aplinkybių nebeprisimena, ar buvo pateiktas mokėjimo kvitukas, taip pat neprisimena, tačiau turėjo V. C. jo užsakytą dokumentą išduoti anksčiau jos minėta dokumentų išdavimo tvarka. Prieš išduodama turėjo patikrinti pagal jo pateiktą asmens dokumentą, ar tai tas pats asmuo, ar nuotrauka dokumente atitinka jį pateikusį asmenį. Jai nei jis pats, nei jo pateiktas asmens dokumentas jokio įtarimo nesukėlė. Ji tikrai patikėjo, kad tai V. C. ir todėl išdavė jam paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuorašą. Atsiimant dokumentą jam niekur nereikėjo pasirašinėti. Neprisimena, koks asmens dokumentas šiuo atveju jai buvo pateiktas - ar Lietuvos Respublikos pasas, ar asmens tapatybės kortelė. Jei teisingai atsimena, tas asmuo buvo truputį išgėręs, tačiau ne girtas, nes nuo jo šiek tiek sklido alkoholio kvapas. Neatkreipė dėmesio į tai, ar tas asmuo šlubavo. Kartu su juo galėjo būti moteris, nors to kategoriškai tvirtinti negali. Nei V. C. prisistačiusio asmens nei su juo kartu buvusios moters neįsidėmėjo (1 t., 197 b. l.).
Liudytoja B. Š. parodė, kad po savo mamos mirties 2005 m. kartu su broliu D. K. paveldėjo jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. pradžioje jai paskambino B., kuri pasiteiravo, ar jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ar ji susitvarkė paveldėjimo dokumentus. Ji B. pasakė, kad butas priklauso jai ir broliui ir kad paveldėjimo dokumentų nėra susitvarkiusi. B. pasisiūlė sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Apie šio buto pirkimą - pardavimą neklausė. Per porą savaičių B. padėjo susitvarkyti visus dokumentus. 2010 m. kovo mėnesį B. paprašė į minėtą butą įleisti pagyventi žmogų, nes jis neturi kur gyventi. Ji jos nieko neklausinėjo, nes jautėsi skolinga, kad ši padėjo susitvarkyti dokumentus, todėl neužilgo nuvyko į butą ir leido vyriškiui vardu V. apsigyventi. Tuo metu apie buto pirkimą jokios kalbos nebuvo. Su B. sutarė, kad jis mokės visus mokesčius, kitokios naudos iš to negavo. Daugiau B. jos dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo jai ir broliui D. K. neklausė ir nesidomėjo, kodėl B. taip rūpinasi V., nežino (l t.,178-179 b. l.).
Liudytojas D. M. parodė, kad pažįsta B. B., jo santykiai su ja normalūs, jie yra draugai. Iš B. B. ir V. C. susitarimo suprato, kad jų susitarimas buvo susijęs su V. C. turimo buto keitimu į pigiau išlaikomą būstą. Suprato, kad B. B. jam turėjo padėti surasti pigesnį butą. Tačiau, ką jie ten konkrečiai buvo sutarę, nežino. B. prašymu 2010 m. pavasario pabaigoje apie mėnesį laiko (V. C. tame bute jau gyveno) be jokio atlygio įrenginėjo V. C. naujame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, dušo kabinai padą, išvedžiojo vamzdžius. Tada jis pirmą kartą ir pamatė V. C. Taip pat ne kartą yra jam vežęs B. B. paduotus pinigus. Daugiau kas liečia dokumentų tvarkymą, gali pasakyti, kad yra ne kartą B. B. vežęs jos prašymu ir jos automobiliu Mercedez Benz po įvairias įstaigas tvarkytis dokumentų, bet kada ji tvarkė konkrečiai su V. C. buto pardavimu susijusius dokumentus, jis to nežinau. Ji su juo apie tai nesikalbėjo ir jokių reikalų, susijusių su V. C. buto keitimu, neaptarinėjo. Jis atliko vairuotojo vaidmenį. V. C. buvusiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nėra buvęs, jo nepadėjo perkraustyti į naują butą, t.y. nedalyvavo kraustant ir nieko apie tai nežino. Neprisimena tokio atvejo, kad 2010-04-01 jis kartu su B. B. būtų naujajai V. C. buto savininkei aprodę iškraustytą V. C. butą. Neneigia to, kad jis galėjo B. tą dieną atvežti į tą butą, bet pats greičiausiai jos laukė automobilyje, nes po butus jis tikrai nevaikšto. R. R. nepažįsta. Nėra jo matęs, su juo jokių reikalų neturėjo. B. B. taip pat jam nieko apie tokį asmenį nėra minėjusi. Yra pas V. C. naujame bute (kai rengė santechniką) matęs daug įvairių asmenų, bet jų net veidų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Ar tarp jų kada buvo R. R., nežino. Neneigia to, kad V. C. jam į jo telefono numerį ne kartą yra skambinęs (savo buvusio telefono numerio neatsimena, žino, kad numerio pabaiga - (duomenys neskelbtini) ir prašęs pasakyti B., kad nebeturi pinigų. Dažniausiai jis prašydavo 200 -300 Lt. Nežino, kodėl jis skambindavo jam, o ne B. V. jo nėra konkrečiai prašęs, kad paklaustų B., kada bus tvarkomi jo buto dokumentai. Jis yra prašęs, kad per duotų B., kad ji atvažiuotų pas jį. Susitikęs B., jis jai per duodavo V. prašymą duoti pinigų ir kad ji pas jį atvažiuotų. Tačiau tuo metu B. buvo blogai su sveikata, ji gulėjo Vilniuje ligoninėje (kur konkrečiai, nežino), todėl ji paprašydavo, kad jis nuvežtų V. pinigų iš savų pinigų (vėliau grįžusi iš ligoninės ji jam šiuos pinigus atiduodavo). Mano, kad tikrai tuo metu B. B. V. nevengė, tiesiog negalėjo pas jį važiuoti dėl sveikatos problemų ir dažnų gulėjimų ligoninėse. Atsimena, kad jis pats vieną kartą yra atsiliepęs B. telefonu, kai skambino V. Tada B. buvo užėjusi pas daktarę, o jis jos laukė prie daktarės kabineto durų. Ji telefoną buvo palikusi. Pamatęs, kad skambina V., atsiliepė. Su V. pakalbėjo, po to viską perdavė B. Daugiau tokių atvejų neprisimena (2 t., 6-7 b. l.).
Įtariamuoju apklaustas R. R. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2012-07-05) parodė, kad 2010 metų kovo mėnesį, jis grįžo iš Ispanijos, nes norėjo parduoti savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį buvo paveldėjęs po motinos mirties. Ispanijoje jis su tokiu savo pažįstamu V. V. gyveno viename bute ir jis jam buvau minėjęs, kad nori parduoti mamos butą. Kadangi tuo laiku į Lietuvą grįžo ir V. V., tai jis iš Panevėžio atvažiavo pas jį, t.y. pas V. V. Kokiu adresu jis gyveno, jis nežino, nes su juo susitiko autobusų stotyje. Tada V. V. jį nuvežė pas moterį, kaip pristatė B. B., su kuria jis anksčiau jokių reikalų nėra turėjęs. Kur tiksliai tai buvo, negali pasakyti, tik žino, kad tai buvo Šiaulių mieste, jis Šiaulių nepažįsta. B. B. sutiko tarpininkauti parduodama jo iš mamos paveldėtą butą. Po šio pokalbio jis apsigyveno pas B. B., tik kitoje vietoje, t. y., (duomenys neskelbtini) kaime, maždaug apie 7 km iki Šiaulių. Vieną dieną, dabar tiksliai pasakyti nebegali, jam B. B. pasiūlė padėti vienam jos pažįstamam žmogui persikraustyti į kitą butą ir patarpininkauti parduodant minėto asmens butą, t.y. surašant įgaliojimą, kurį jis pasirašytų, jog sutinka apsiimti parduoti to asmens butą. B. B. savo automobiliu, kiek prisimena Mercedes markės, jį vieną nuvežė į butą, priklausiusį V. C. Jam užėjus ir paklausus, kas buto savininkas, prisistatė V. C. Ten dar tame bute buvo keli nepažįstami asmenys. Kraustant butą, V. C. rodė, ką išmesti, ką ne. Iškraustyme dalyvavo trys asmenys: jis ir dar du vyrai. Kai jis atvažiavo, minėti vyrai jau buvo V. C. bute. B. B. tuo metu šiek tiek pabuvusi išvažiavo. Iškraustę, visus daiktus nuvežė kažkur į kažkokį vadinamą „baraką“, kurio adreso nežino. Kitą dieną po iškraustymo jam B. B. pasakė, kad yra atsiradę V. C. buto pirkėjai ir paprašė, kad jis pabūtų V. C. įgaliotu asmeniu, kad V. C. jį įgaliotų parduoti butą. Jis klausė, ar nebus problemų. Ji sakė, kad V. C. sutinka. Tai ji jam pasiūlė tą pačią dieną po kraustymo. V. C. jo to neprašė, apie tai nebuvo kalbos. Jis jo neprašė būti įgaliotu asmeniu. Jis klausė B. B., kodėl ji pati negali. B. B. sakė, kad yra labai užsiėmusi, kad su jo popieriais tvarkosi. Jis pagalvojo, kad čia nieko blogo, jeigu yra visi parašai. B. B. sakė, kad V. C. yra prasigėręs, kad pats negali ir prašo, kad kas nors patarpininkautų. Jam sakė, kad jam reikės dalyvauti pas notarą patvirtinant įgaliojimą ir parduodant butą. Mano, kad jo asmens duomenys šiame įgaliojime galėjo atsirasti dėl to, kad jis tuo metu buvo įgaliojęs B. B. parduoti jo paveldėtą mamos butą, todėl buvo B. B. padavęs savo asmens tapatybės kortelę. Jo asmens tapatybės kortelę B. B. laikė pas save, o vėliau jam grąžino. Pas B. B. (duomenys neskelbtini) jis gyveno apie tris savaites. Lyg 2010 m. balandžio mėnesį B. B. atvyko jį į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad susitarė su pirkėjais ir kad jie sutartą valandą atvažiuoja. Atvažiavo pas notarą, įėjo jis ir pirkėjai. Tada jis pirmą kartą matė tą įgaliojimą. B. B. jį padavė sekretorei. Ji pati atsinešė įgaliojimą, jis jo neturėjo. Pirkėjai klausė, kodėl pats V. C. nedalyvauja, kodėl yra įgaliojimas. B. B. pasakė, kad V. C. ne formoje, kad yra prasigėręs, kad nemokės pasirašyti. Jis negirdėjo, neatkreipė dėmesio, kad B. B. būtų minėjusi apie jo giminystės ryšius su V. C. Pirkėja buvo nustebusi, kad nėra buto savininko. Jis pats nieko neaiškino. Kadangi buvo įgaliojimas surašytas, jo niekas ir neklausė. Sandorio metu pirkėja padavė pinigus voke. B. B. perskaičiavo pinigus, tačiau kokia tai buvo suma, jis nežino. Tuomet jie grįžo pas B. B. ir po kelių dienų grįžo į Ispaniją. Jis V. C. asmens paso savo rankose nėra turėjęs, taip pat nėra jo ir matęs. Jo nematė nei tada, kai perkraustinėjo V. C. butą. VĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo nuvykęs gauti jokio paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuorašo nesuprašęs, taip pat nėra atsiiminėjęs minimo nuorašo. Taip pat nematė minėto liudijimo nuorašo, kai 2010-04-07 buvo sudaromas buto pirkimo - pardavimo sandoris. Iš kur jis galėjo atsirasti pas notarą, jis taip pat nežino. Kaip jį pristatė B. B. notarui, kai sudarinėjo sandorį, jis neprisimena. Taip pat kiek jis prisimena notarui pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Neigia klastojęs kokius nors dokumentus. Pas jokią notarę moterį nėra buvęs ir jokių dokumentų nepasirašinėjo. Jokių pinigų už sudarytą sandorį negavo. Kadangi jis gyveno pas B. B., todėl jis padėdamas parduoti V. C. butą padarė paslaugą B. B. Visus pinigus sandorio metu pasiėmė B. B. (3 t., 53-55, 58-60 b. l.).
Iš 2010-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. J. nurodė į B. B. nuotrauką, sakydamas, kad tai ta pati moteris vardu B., apie kurią jis davė parodymus (1 t., 59-61 b. l.).
Iš 2010-07-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš notaro D. J. paimta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas). Pagal ją V. C., atstovaujamas R. R., parduoda N. V. butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 45000 Lt. Sutartį pasirašė N. V. ir R. R. Sutartį patvirtino notaras D. J. (1 t., 65-88 b. l.).
Iš 2010-10-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš notaro D. J. paimti dokumentai susiję su V. C. priklausančio buto pardavimo sandoriu. Taip pat paimti V. C. įgaliojimo R. R. kopija, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopija (1 t., 83 b. l.).
Iš 2010-11-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. V. parodė į V. C. nuotrauką, sakydama, kad jai jis yra matytas, tačiau kur, negali nurodyti. R. R. neatpažino. Parodydama į B. B. nuotrauką nurodė, kad ją pažįsta nuo jaunystės, žino, kad ji tarpininkauja parduodant nekilnojamąjį turtą (1 t., 95-103 b. l.).
Iš 2010-07-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš notarės N. V. paimtas įgaliojimas (originalas) registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-02 dienos. Jame nurodyta, kad 2010-04-02 V. C. (nurodyti jo anketiniai duomenys ir paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2001-11-06) įgalioja R. R. (nurodyti jo anketiniai duomenys ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) parduoti/mainyti į bet kokį kitą butą V. C. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įgaliojimą patvirtino notarė N. V. (1 t., 111, 111(1) b. l.).
Iš 2010-09-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš N. V. buvo paimtas ir apžiūrėtas jos mobilaus ryšio telefonas su jame išsaugotomis žinutėmis gautomis iš B. B. Taip pat paimta perplėšta į dvi dalis 2010-01-28 tarpusavio paskolos sutartis tarp N. V. ir B. B. bei 2010-01-06 preliminari buto pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta tarp N. V. ir V. C. (1 t., 154-151, 167-170 b. l.).
Iš specialisto išvadų Nr. 11Š-202(10), Nr. 11Š-277(10), Nr. 11Š-85(11), Nr. 11Š-64(12) matyti, kad rankraštinius įrašus 2010-04-02 dienos įgaliojime registro Nr. (duomenys neskelbtini), „C. V.“ parašė ir šalia pasirašė ne V. C., ne B. B., ne D. M., ne R. R., o kitas asmuo. Nurodyta, kad 2010-03-29 prašyme išduoti paveldėjimo teisės liudijimą rankraštinius įrašus V. C. vardu padarė ne pats V. C. ir ne R. R. (2 t., 57-59, 69-75, 79-81, 88-91 b. l.).
Iš 2010-12-10 specialisto išvados Nr. 11Š-278(10) matyti, kad 2010-01-06 preliminarioje buto pirkimo pardavimo sutartyje pasirašytoje tarp N. V. ir V. C., rankraštinius įrašus „C. V.“ parašė ir šalia pasirašė pats V. C. (2 t., 64-65 b. l.).
2012-06-01 iš Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro buvo gautos dokumentų kopijos susijusius su R. R. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu. Susipažinus su jais nustatyta, kad 2010-02-25 notaras D. J. patvirtino R. R. įgaliojimą B. B. parduoti aukščiau paminėtą butą. 2010-04-14 sudarytas sandoris tarp R. R. įgalioto asmens B. B. ir N. M. dėl minėto buto pardavimo. Šie duomenys paneigia B. B. parodymus, kad su N. R. ją supažindino V. C. tik po to, kai 2010-04-05 buvo išduotas 2010-04-02 įgaliojimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 135-153 b. l.).
Nors B. B. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, prisipažino tik iš dalies ir plačiau paaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atsisakė, paaiškindama, kad taip pasielgė tik dėl to, kad norėjo greičiau įvykdyti savo žodinius įsipareigojimus nukentėjusiajam V. C. ir liudytojai N. V., tačiau iš išdėstyti rašytiniai įrodymai, t.y. nukentėjusiojo V. C., liudytojų N. V., N. V., D. J., J. M., G. P., R. R. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai –asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, specialisto išvados, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai – neginčijamai patvirtina, kad B. B. veikdama bendrais tyčiniais veiksmais su tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, 2010-04-02 tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, minėtam nenustatytam asmeniui perdavė R. R. vardu 2004-12-30 išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, kaip matyti iš R. R. parodymų, jis, pasitikėdamas B. B., davė B. B., kad ši sutvarkytų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pirkimo – pardavimo dokumentus (kad buvo ketinama parduoti minėtą butą patvirtina 2010-02-25 notaro D. J. patvirtintas R. R. įgaliojimas B. B. (2 t., 147-148 b. l.)), po ko, tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas pagal bendrai su B. B. aptartą planą, 2010 m. balandžio 2 d. Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prisistatydamas notarei N. V. V. C. ir pateikdamas nenustatytomis aplinkybėmis įgytą V. C. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. R. vardu 2004-12-30 išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), be V. C. žinios ir sutikimo, suklaidinęs apie nusikalstamą veiką nežinojusią notarę N. V., kuri pagal esančią asmens tapatybės nustatymo tvarką palygino asmens dokumente esančią nuotrauką su ja pateikusiu asmeniu bei parašus, esančius asmens dokumente ir parašą ant įgaliojimo, ir dėl minėto asmens tapatybės jai nekilo įtarimas, jo vardu pasirašė notarės patvirtintą įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. C. įgalioja R. R. parduoti jam priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), nors V. C. niekada nėra įgaliojęs ir nėra davęs jokio sutikimo žodžiu ar raštu R. R. parduoti jam priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Po ko, tyrimo metu nenustatytas asmuo laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2010-04-07, šį suklastotą 2010-04-02 įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė B. B., po ko, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė nuo jo įgijimo momento iki 2010-04-07, kuomet jį neteisėtai panaudojo pateikdama Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, biuro darbuotojai nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties registro Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymui, pagal kurią V. C. atstovaujamas R. R. parduoda N. V. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, nereikalauja padarinių, todėl laikoma baigta nuo suklastojimo, laikymo ir panaudojimo momento, t.y. baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus – B. B. perdavus tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. R. vardu 2004-12-30 išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią tyrimo metu nenustatytas asmuo kartu su V. C. vardu išduotu Lietuvos Respublikos pasu Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydamas V. C., panaudojo suklaidinant notarę N. V., kuri patvirtino 2010 m. balandžio 2 d. įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyti duomenys, neatitinkantys tikrovės, ir laikant žinomai suklastotą 2010 m. balandžio 2 d. įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo laikymo bet kurioje vietoje pradžios, panaudojant žinomai suklastotą 2010 m. balandžio 2 d. įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) - nuo tokio dokumento paleidimo į teisinę apyvartą momento, o būtent nuo 2010-04-07 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties registro Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo. Taigi B. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, laikoma baigta. B. B. 2010-04-07 pateikdama Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, biuro darbuotojai 2010 m. balandžio 2 d. įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. C. įgalioja R. R. parduoti jam priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), žinojo, kad minėtame įgaliojime įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad minėtą įgaliojimą pateikus Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro darbuotojai bus sudarytas įgaliojime nurodytas sandoris, t.y., minėtas suklastotas dokumentas bus panaudotas, o jį panaudojus, nukentėjusiajam bus padaryta žala, t.y., nesant jo valios įgalioti kitą asmenį, o būtent R. R., bus parduotas jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir norėjo taip elgtis. B. B. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog B. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (4 t., 38 b. l.); nors civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas dėl 70000 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 15 b. l.), tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. C. nurodė, kad pretenzijų B. B. neturi (1 t., 22, 43 b. l.).
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, B. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti baudą – 20 MGL (2600 Lt), ją sumokant per 12 mėnesių. Kaltinamoji su prokuroro siūloma bausme sutinka, prašo baudą sumažinti ir išdėstyti 24 mėnesiams, nes jos pajamos yra 400 Lt (1 t., 38 b. l.).
Skirdamas kaltinamajai B. B. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
B. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, teista 2 kartus, teistumas neišnykęs (4 t., 1-2 b. l.), paskutinės apklausos metu (3 t., 173-174 b. l.) iš dalies prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino kalta tik iš dalies, kad iki minėtos apklausos kaltę neigė ir iš dalies prisipažino kalta tik dėl to, kad buvo surinkti visi jos kaltę pagrindžiantys įrodymai, todėl minėta aplinkybė nepripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
B. B. bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., 11-13 b. l.), dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) (4 t., 10, 21 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-03-06 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda sumokėta 2009-06-11, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalis – 300 Lt sumokėta 2012-07-04 (4 t., b. l. 7). Nors kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje neišnykus teistumui, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi ji pripažintina recidyviste, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajai nereiškia, kad suklastotas, laikytas ir panaudotas tik vienas dokumentas, ir, anot kaltinamosios, nusikaltimas padarytas siekiant greičiau įvykdyti jos žodinius įsipareigojimus nukentėjusiajam ir liudytojai N. V., dėl ko jai neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, jai taip pat neskirtinas areštas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B. B. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę - baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės baudos, taikomos už nesunkius nusikaltimus (LR BK 47 str. 2 d. 2 p.) vidurkis. Teismas pažymi, kad B. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė yra bauda nuo 1 MGL iki 500 MGL, prokuroras prašo skirti tik 20 MGL baudos, baudos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių, todėl teismas mano, kad už tokio nusikaltimo padarymą prokuroro prašomos bausmės dydis yra palyginti švelnus, žymiai mažesnis už vidurkį, labai artimas minimumui, todėl paskirta bausmė nešvelnintina, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą, išdėstytina dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskiriant- baudą.
Į paskirtą bausmę įskaitytina Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu atliktos bausmės dalis – 300 Lt ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-02-01 11.40 val. iki 2011-02-01 17.30 val. (3 t., 125-126 b. l.), laikant, kad sumokėta 2 MGL dydžio bauda.
Kaltinamajai B. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 178 b. l.) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:
- 2005-04-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo originalas, pagal pakvitavimą grąžintas V. C. (1 t., 35 b. l.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas V. C.;
- notarinių veiksmų knyga Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-04-02 – 2010-05-25), pagal pakvitavimą grąžinta notarei N. V. (1 t., b. l. 108), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina notarei N. V. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
- skolų dengimo lapas (1 t., b. l. 56); Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-07-20 paimtą iš notaro D. J. (1 t., b. l. 64-67)); 2010-01-28 tarpusavio paskolos sutartis tarp N. V. ir B. B. (1 t., 168 b. l.); 2010-01-06 preliminari buto pirkimo pardavimo sutartis (1 t., 170-171 b. l.); suklastotas 2010-04-02 įgaliojimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 111-1 b. l.); kvitai (1 t., 173 b. l.; 2 t. 97, 112, b. l.), 2010-03-29 kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 104 b. l.), 2010-03-31 kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 117 b. l.), apmokėjimo dokumento sąskaitos šaknelės (2 t., 123 b. l.), V. C. parduoto buto pinigėlių ataskaita (3 t., 136 b. l.) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, teismas
nusprendžia:
B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – baudą 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2010-04-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme- 22 MGL (2860 Lt) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti baudą 32 MGL (keturių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt litų).
Paskirtos baudos mokėjimą B. B. išdėstyti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą bausmę įskaityti 2010-04-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu sumokėtos baudos dalį – 300 Lt ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-02-01 11.40 val. iki 2011-02-01 17.30 val., laikant, kad sumokėta 2 MGL dydžio bauda.
B. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:
- 2005-04-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo originalą, pagal pakvitavimą grąžintą V. C., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti V. C.;
- notarinių veiksmų knygą Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-04-02 – 2010-05-25), pagal pakvitavimą grąžintą notarei N. V., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti notarei N. V.;
- skolų dengimo lapą (1 t., b. l. 56); Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-07-20 paimtą iš notaro D. J.); 2010-01-28 tarpusavio paskolos sutartį tarp N. V. ir B. B.; 2010-01-06 preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį; suklastotą 2010-04-02 įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini); kvitus (1 t., 173 b. l.; 2 t. 97, 112, b. l.), 2010-03-29 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 104 b. l.), 2010-03-31 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 117 b. l.), apmokėjimo dokumento sąskaitos šakneles (2 t., 123 b. l.), V. C. parduoto buto pinigėlių ataskaitą (3 t., 136 b. l.) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.