Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-04 · Byla Nr. N-444-11-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-04
Bylos Nr.
N-444-11-08
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N-444-11/2008Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutarties I. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas I. S. 2007 m. sausio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 1.45 val., Debreceno gatvėje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę įtariamai neblaivus ir vengė nusistatyti girtumą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 68, 70 punktų reikalavimus.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. vasario 5 d. nutarimu I. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje padarymą, skyrė 2500 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 30 mėnesių.

II.

I. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog pažeidimo jis nepadaręs, nes automobilio neblaivus nevairavęs. Dėl įvykio paaiškino, jog jis su draugu R. N. sėdėjo automobilyje prie parduotuvės ir kalbėjosi, kai privažiavo pareigūnai ir vienas jų priėjęs paprašė parodyti dokumentus, vėliau – pasitikrinti girtumą, ką jis atsisakęs daryti prieš tai paaiškinęs pareigūnui, jog jis tik sėdėjo automobilyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi I. S. skundo netenkino. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog I. S. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, liudytoju apklausto pareigūno Nerijaus Vitosio parodymais. Teismas konstatavo, kad jokio teisinio pagrindo netikėti N. Vitosio parodymais, patvirtinančiais, kad I. S. buvo sustabdytas vairuojant, neturi, o liudytojo R. N. parodymais nesiremta, nes jie prieštarauja bylos medžiagai, liudytojos M. B. parodymai nei patvirtina, nei paneigia I. S. vairavimo faktą. Teismas pažymėjo, jog nors asmuo galiojančių nuobaudų neturi, jis ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir vairavimą neblaiviam, todėl paskirtos nuobaudos tinkamos.

III.

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi, I. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas rėmėsi tik pareigūno parodymais ir nepagrįstai nevertino kitų liudytojų – R. N., M. B. ir D. R. – parodymų; 2) dėl to paties incidento iškeltoje kitoje administracinėje byloje N. Vitosis davė visiškai skirtingus parodymus dėl jo stabdymo, alkotesterio turėjimo ir kt., kas rodo, jog jo parodymai nenuoseklūs, o kitų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir aiškiai patvirtina, kad jis automobilio nevairavo; 3) buvo pažeisti Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.2, 6.3, 9.2 ir 10 punktai. Pažymi, jog jis iš pradžių sutikęs tikrintis neblaivumą, tačiau nesutiko laukti patikrinimo nežinia kiek laiko, todėl tokios situacijos negalima vertinti kaip atsisakymo. Be to, neblaivumas vis dėl to jam buvo nustatytas.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato vairuotoją, įtarimą esant neblaiviam, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, o šiuo atveju I. S. savo veiksmais siekė, jog pareigūnai jo girtumo nenustatytų. Mano, jog apeliacinis skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmiausia pasakytina, jog skundžiamos nutarties tekste vietomis (tame tarpe ir nutariamojoje dalyje) vietoj apeliantui inkriminuotos veikos, numatytos ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, nurodyta ATPK 126 straipsnio 4 dalis - vertintina kaip elementari rašymo klaida, jokios įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturinti, nes iš visos bylos medžiagos bei nutarties motyvų matyti, jog buvo analizuojama pažeidimo sudėtis, įtvirtinta ATPK 126 straipsnio 3 dalyje.

ATPK 126 straipsnio 3 dalis (galiojusi pažeidimo padarymo ir bylos nagrinėjimo Institucijoje, pirmosios instancijos teisme metu), už kurios padarymą nubaustas I. S. , inter alia numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog I. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2007 m. sausio 20 d., apie 1.45 val., Debreceno gatvėje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę įtariamai neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog I. S. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) kvalifikuota tinkamai.

Tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas apklausė policijos pareigūną N. Vitosį (asmuo, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) bei apelianto nurodytus asmenis. Pareigūnas parodė, jog patruliavo su savo kolega, kai pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį, dėl ko įjungę tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus važiavo iš paskos ir automobilių stovėjimo aikštelėje transporto priemonę sustabdė. Taigi matyti, jog pareigūnas betarpiškai stebėjo daromą pažeidimą, tokie liudytojo parodymai atitinka byloje surinktą medžiagą, aplinkybių, dėl kurių minėtas pareigūnas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl tokie parodymai pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi. Tuo tarpu apelianto nurodytų ir apklaustų liudytojų parodymais pagrįstai nesivadovauta, nes vienas jų – R. N. – yra apelianto draugas, kurio parodymai prieštaravo byloje surinktai medžiagai, kiti du – M. B. ir D. R. – apie pažeidimą esminių aplinkybių nurodyti negalėjo ir nenurodė.

Apelianto keliamos abejonės dėl N. Vitosio parodymų nenuoseklumo lyginant juos su duotais kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A9¹-23-255/2007 yra nepagrįstos, nes: pirma, liudytojas N. Vitosis davė parodymus šioje byloje konkrečiam teisėjui, pasirašytinai buvo įspėtas dėl šioje byloje duodamų parodymų, todėl kitoje byloje, atsakant į kito teisėjo klausimus, esant skirtingam teisminio nagrinėjimo dalykui, duoti parodymai šioje byloje nenagrinėjami ir prejudiciniais faktais nelaikomi; antra, N. Vitosis teismo posėdžio metu pats minėjo, jog negali tiksliai pasakyti, ar turėjo su savimi alkotesterį, ar jį pristatė kitas patrulių ekipažas, tačiau neginčijamai nustatytas esminis momentas, jog nedelsiant paprašius pasitikrinti alkotesteriu asmuo tai padaryti atsisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, nežymūs parodymų netikslumai su byloje esančia medžiaga pateisinami įvykio senumu, o ne apgalvotu melagingu liudijimu, kaip mano apeliantas.

Pažymėtina, jog apeliantas protokole dėl pažeidimo pasiaiškinti atsisakė, jokių nuorodų į tai, jog įvykį gali paliudyti tam tikri asmenys, nedarė, nagrinėjant bylą Institucijoje prašymų apklausti liudytojus taip pat neteikė, o prašymą apklausti liudytojus suformulavo tik 2007 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje, t. y. praėjus nuo pažeidimo padarymo daugiau nei trims mėnesiams. Visa tai leidžia apelianto teismui teikiamą įvykio versiją vertinti kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl apelianto teiginių, jog buvo pažeisti Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.2, 6.3, 9.2 ir 10 punktai, jis turėjo būti pristatytas į gydymo įstaigą, pasakytina, jog pagal Taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais tokia pareiga pareigūnams neatsiranda. Nagrinėjamu atveju 5 punkte įtvirtintų pagrindų nebuvo, todėl atsisakymas tikrintis girtumą alkotesteriu tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 3 dalį. Taisyklių 6.2 punkte įtvirtinta pareigūnų pareiga išaiškinti asmeniui atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinius padarinius. Iš teismo posėdžio protokolo, tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai tokią pareigą tinkamai įvykdė, o 6.3 punkto, 9.2 ir 10 punktų policijos pareigūnai pažeisti ir negalėjo, nes jie reglamentuoja visai kitus, su nagrinėjamu incidentu nesusijusius, atvejus, t. y. pareigą pristatyti medicininei apžiūrai, pareigūnų veiksmus tokiai apžiūrai inicijuoti bei apsvaigimui nustatyti.

I. S. teiginys, jog jis sutiko tikrintis neblaivumą, tačiau nesutiko laukti nežinia kiek laiko, yra ne tik kad nelogiškas, nes ilgesnis laiko tarpas šiuo atveju naudingas asmeniui, kadangi alkoholis iš organizmo pamažu pasišalina (be to, daug vėliau jis alkotesteriu visgi pasitikrino), bet ir paneigiamas byloje esančia medžiaga, t. y. asmens atsisakymą tikrintis girtumą specialia matavimo priemone patvirtina skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, paties paaiškinimai, teikti teismo posėdžio metu, liudytojo N. Vitosio parodymai. Be to, nenustatytos jokios objektyvios kliūtys, trukdžiusios asmeniui pasinaudoti minėtų Taisyklių 27 punkte įtvirtinta teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prašant paties lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.

Apeliantas teigia, jog neblaivumas jam vis dėlto buvo nustatytas. Byloje tokių duomenų nėra, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A9¹-23-255/2007 nubaudė apeliantą šimto litų bauda už veikos, padarytos tuo pačiu, kaip ir byloje nagrinėjamas pažeidimas, metu, bei numatytos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą. Iš 2007 m. kovo 22 d. nutarimo matyti, kad asmens neblaivumas nustatytas tik 4.21 val. Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius girtumo laipsnį konstatuoti, jog asmuo vengė girtumo patikrinimo paprastai negalima, tačiau šiuo atveju girtumas nustatytas pavėluotai, kas iškreipia asmens neblaivumo nustatymo esmę, t. y. svarbus tik toks girtumo laipsnis, koks jis iš esmės buvo vairavimo metu. Be to, iš pasakyto aukščiau seka, jog neuždelstas tikrinimas matavimo priemone buvo negalimas ne dėl pareigūnų veiksmų, o dėl paties vairuotojo veiksmų, todėl daug vėlesnis girtumo nustatymas jokios esminės reikšmės veikos kvalifikavimui šiuo atveju neturi.

Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, jog apeliantas nagrinėjimo pažeidimą dieną turėjo galiojančią nuobaudą, nes 2004 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu skirta bauda nesumokėta (ATPK 36 str.), kas pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 punktą paprastai laikytina atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau atsižvelgiant į viešosios teisės šakose, įskaitant ir administracinę teisę, taikomą principą non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę), Institucijai ir pirmosios instancijos teismui tokios aplinkybės nenustačius, apeliacinės instancijos teismas kitaip šios aplinkybės vertinti nebegali. Taigi, Institucijai nenustačius apelianto administracinę atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuobaudos individualizuotos tinkamai, t. y. skirti sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius