Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-255-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
1A-704-255-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Bertašienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Stasys Valužis
Nuteistasis
A. F., V. B.
Nukentėjusysis
P. D.
Advokatai
Jurijus Koreckis, Viešeslavas Žarkovas

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-255/2014

Teisėja I. Krušienė Proceso Nr. 1-33-1-00380-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.1.2.2..; 1.2.14.10.; 2.1.7.; 2.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Stasio Valužio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij)

nuteistajam A. F. (A. F.),nuteistojo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,nuteistajam V. B.,nuteistojo gynėjui advokatui Viešeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo

A. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už 2013 m. kovo 1 d. padarytą nusikalstamą veiką) - 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – (už 2013 m. kovo 12 d. padarytą nusikalstamą veiką) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2013 m. kovo 19 d. padarytą nusikalstamą veiką) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – (už 2013 m. kovo 20 d. padarytą nusikalstamą veiką) – 40 parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2013 m. kovo 20 d. padarytą nusikalstamą veiką) - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, (už 2013 m. kovo 20 d.), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (du) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, apėmimo būdu subendrinta bausmė ir kitos paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir A. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – trys (3) metai ir trys (3) mėnesiai laivės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta 2014 m. vasario 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinta dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendis įsiteisės, A. F. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas suėmime bei bausmės laikas, atliekant bausmę pagal 2014 m. vasario 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

V. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už 2013 m. kovo 3 d. padarytą nusikalstamą veiką) - 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2013 m. kovo 19 d. padarytą nusikalstamą veiką) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – (už 2013 m. kovo 20 d. padarytą nusikalstamą veiką) – 40 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2013 m. kovo 20 d. padarytą nusikalstamą veiką) - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (už 2013 m. kovo 20 d.), paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (du) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – trys (3) metai ir trys (3) mėnesiai laivės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. vasario 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – treji (3) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendis įsiteisės V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo posėdžių salėje, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtą suėmime, bei bausmės laikas atliekant bausmę pagal 2014 m. vasario 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nukentėjusiojo P. D. pareikštas 50000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, 57705,50 Lt civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų bei 619 Lt turtinei žalai atlyginti patenkintas iš dalies: solidariai iš kaltinamųjų V. B. ir A. F. nukentėjusiajam P. D. priteista 7705,50 Lt už gydymo išlaidas, 369 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. B., o L. G. ir E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir jų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Skundai dėl šių asmenų nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. ir V. B. nuteisti už tai, kad panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: 2013 m. kovo 1 d. apie 01.00 val., veikdami bendrininkų grupe (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasiviję einantį P. D., A. F. saugojant įvykio vietą, kad kas neateitų, V. B. sudavė nukentėjusiajam su savimi turėta lazda į veidą, taip padarydamas P. D. muštinę kiauryminę viršutinės lūpos žaizdą su daliniu 14, 22 ir 32 dantų pažeidimu, su pilnu 13, 12, 41 ir 42 dantų vainikų lūžiais bei 11 ir 21 dantų pilnu išmušimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė 250 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303 Clasic“ , 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ , kuriame buvo 20 Lt vertės SIM kortelė, piniginę - 80 Lt vertės, kurioje buvo 15 litų, USB atmintinė - 30 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, AB Swedbank mokėjimo kortelė, išduoti P. D. vardu. Tokiu būdu, A. F. ir V. B. veikdami bendrininkų grupe pagrobė P. D. priklausančio turto už 495 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. D. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl gydymosi išlaidų priteisimo ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. B. ir A. F. 13 232,89 Lt. Taip pat prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. B. ir A. F. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl 7 705,50 Lt priteistų už gydymo išlaidas. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad nukentėjusysis pateikė teismui kasos pajamų orderio kvitus iš kurių matyti, kad gydymui yra išleidęs 7705,50 Lt.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos - gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt. Teigia, kad jis reikalavimą priteisti gydymo išlaidų atlyginimą grindė į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis - kvitais, pagrindžiančiais gydymo išlaidas - 7705,50 Lt (4 t., b. l. 90-101) bei 5527,39 Lt (5 t., b. l. 4-6). Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. UAB „Vilniaus autobusai“, Nr. 3K-3- 38/2007; kt.). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei į bylą pateiktiems duomenims, pagrindžiantiems nukentėjusiojo patirtas gydymo išlaidas, teismas neteisingai nustatė tikslų jų dydį bei nepriteisė 5527,39 Lt patirtų gydymosi metu išlaidų, dėl to mano, kad ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis yra naikintina kaip nepagrįsta.

Nukentėjusysis P. D. taip pat nesutinka su priteistais 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Mano, kad teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nustatyta, jog spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas, dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir tai buvo neteisėto nusikalstamo kaltinamųjų elgesio pasekmė - nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiajam P. D. dėl padaryto sveikatos sužalojimo, atsirado negrįžtamų, ilgalaikių sveikatos pakenkimų - 10 (visi sužaloti dantys) dantų buvo ištraukti, kadangi nebuvo galimybės jų išsaugoti, iš ko darytina išvada, kad atsirado negrįžtama pasekmė - dantys nebeišaugs. Iki šiol nukentėjusysis P. D. negali jaustis komfortiškai, kadangi tebevyksta gydymas, nešioja plokštelę, nes negalėtų kitaip valgyti, negali kramtyti, kadangi neturi dantų, kuriuos implantuoti tikimybė atsiras tik po dešimties mėnesių, tai akivaizdžiai sukelia rimtas pasekmes nukentėjusiajam. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad teismo nustatytas 10 000 Lt dydis neturtinei žalai atlyginti akivaizdžiai neatitinka realiai patirtos žalos, jos pobūdžio, prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams, todėl turėtų būti padidintas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl nuteistųjų kaltės ir dėl jų veikų kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas tik dėl turtinės žalos priteisimos ir neturtinės žalos dydžio nustatymo. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimus, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad A. F. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe, plėšimo metu padarė sužalojimus nukentėjusiajam P. D.: muštinę kiauryminę viršutinės lūpos žaizdą su daliniu 14, 22 ir 32 dantų pažeidimu, su pilnu 13, 12, 41 ir 42 dantų vainikų lūžiais bei 11 ir 21 dantų pilnu išmušimu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau netinkamai vertino nukentėjusiojo pateiktus įrodymus dėl civilinio ieškinio (BPK 20 straipsnis). Pareikšdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis pateikė rašytinius įrodymus - kvitus, pagrindžiančius gydymo išlaidas - 7705,50 Lt (4 t., b. l. 90-101) bei 5527,39 Lt (5 t., b. l. 4-6). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad gydymo išlaidos į ateitį negali būti priteistos, nes gali būti priteisiamos tik jau patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), todėl nukentėjusiojo P. D. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant solidariai iš kaltinamųjų A. F. ir V. B. 7705,50 Lt turtinės žalos nukentėjusiojo naudai. Tačiau iš pateiktų kvitų matyti, kad pinigai UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti 2014 m. sausio 30 d. ir 2014 m. vasario 11 d. (5 t., b. l. 4-6). Nuosprendis priimtas 2014 m. gegužės 28 d., todėl bylos nagrinėjimo metu sumokėta pinigų suma, kurią taip pat sudaro išlaidos už odontologines paslaugas, turėjo būti vertintina kaip jau turėtos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apelianto argumentais, kad Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei į bylą pateiktiems duomenims, pagrindžiantiems nukentėjusiojo patirtas gydymo išlaidas, teismas neteisingai nustatė tikslų jų dydį bei nepagrįstai nepriteisė 5527,39 Lt patirtų gydymosi metu išlaidų.

Keistina ir nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš A. F. ir V. B. nukentėjusiajam P. D. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nurodė, kad vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Taip pat teismas atsižvelgė į kaltinamųjų turtinę padėtį, į kaltinamųjų veiksmus po įvykio – pagrobę daiktus abu pabėgo iš įvykio vietos - bei kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes.

Nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu įvertinti ne tik dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius, bet ir jų įtaką tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiajam P. D. dėl padaryto sveikatos sužalojimo, atsirado negrįžtamų, ilgalaikių sveikatos pakenkimų - visi sužaloti dantys buvo ištraukti, jaunas žmogus dėl nusikalstamos veikos padarinių yra priverstas nešioti plokštelę ir dėl to patirti nepatogumų. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs sužalojimų padarymu, buvo ir yra lydimas sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų. Vertintina ir ta aplinkybė, kad sužalojimai buvo padaryti tyčiniais, aktyviais kaltinamųjų veiksmais, nukentėjusysis buvo užpultas ir sumuštas plėšimo tikslu. Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teisėjų kolegija, šioje byloje įvertinusi visus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus bei teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis didintinas, nukentėjusiajam priteisiant 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiajam P. D. solidariai iš kaltinamųjų V. B. ir A. F. priteisti: 13 232,89 Lt už gydymo išlaidas; 369,00 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina BertašienėTeisėjai Aurelija SadauskaitėStasys Valužis