Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-66-672/2014 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir lėšų vaiko išlaikymui priteisimo. Suinteresuotas asmuo šioje byloje nurodytas D. S., byloje išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas A. J. pripažino, kad A. S. yra jo dukra, DNR ekspertizės skirti nereikalavo. Dirba padienius darbus. Sutinka, kad būtų priteista po 200 Lt kas mėnesį A. išlaikymui ir jos gimimo įraše jis būtų įrašytas kaip vaiko tėvas.

D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė, kad pateiktas ieškinys atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad ieškovės šeimai teikiamos socialinės paslaugos, lankosi socialiniai darbuotojai. Buitinės gyvenimo sąlygos yra tinkamos, tik kiek per mažas gyvenamasis plotas. Šalys yra kreipęsi dėl socialinio būsto suteikimo jų šeimai. Vaikas privalo žinoti savo biologinius tėvus. Ryšis tarp A. J. ir A. S. yra glaudus, mergaitė jį pripažįsta kaip tėvą, bendrauja. Su D. S. mergaitė nėra net pažįstama, jis jai yra svetimas žmogus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, kad siekdamos užtikrinti teisinį šeimos santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.

CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad duktė – A. S., dėl kurios tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nagrinėjama byla, yra gimusi (duomenys neskelbtini) ieškovės J. S. ir D. S. santuokoje (13 b. l.). Šiuo atveju apeliantas D. S. yra įrašytas tėvu A. S. gimimo liudijime (10 b. l.), o santuoka tarp šalių iki šiol nėra nutraukta.

CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovė turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą esminę reikšmę turi faktas, ar D. S. yra, ar nėra vaiko biologinis tėvas. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų vienareikšmiškai patvirtinančių, kad atsakovas A. J. yra ieškovės dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovavosi vien tik susiformavusiais glaudžiais santykiais tarp mergaitės ir atsakovo A. J.. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste ginčo dėl tėvystės pripažinimo, nėra. Tačiau tėvystės pripažinimas galimas tik nuginčijus tėvystę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, jog vaiko tėvas nurodytas vaiko gimimo liudijime nėra biologinis tėvas (CK 3.150 str.). LR CK 3.148 str. 1 d. kaip pagrindinį įrodymą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvadas dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko pradėjimo ir gimimo, ir po jo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi įstatymas numato, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. J. skirti DNR ekspertizės nereikalavo, o kitų patikimų įrodymų, kad būtent atsakovas A. J. o ne trečiasis (suinteresuotas) asmuo D. S. yra A. S. biologinis tėvas, byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų bylos aplinkybėms nustatyti, kurių pagrindinis šaltinis yra patys byloje dalyvaujantys asmenys, tai yra ieškovė ir atsakovas A. J., kuris iš esmės pripažįsta tėvystę.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nuginčyti tėvystę galima įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, t.y. taikytina CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata. Taigi įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai. Tačiau, esant abejonių dėl įrodymų patikimumo, visais atvejais svarstytinas klausimas dėl giminystės ryšių patvirtinimo ar paneigimo ekspertizės keliu. Nagrinėjamu atveju, konstatavus įrodymų nepakankamumą, teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jų nurodytas aplinkybes (CPK 179, 376 str.) arba spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje dėl tėvystės nuginčijimo šalys yra tėvas ir motina, įrašyti vaiko gimimo įraše, t. y. ieškovė J. S. ir D. S.. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje D. S. šioje byloje laikė atsakovu, tačiau tinkamai šio sprendimo pagal proceso taisykles neįformino, o skundžiamame sprendime apeliantą D. S. nurodė kaip trečiąjį asmenį. Todėl šiuo atveju byla išnagrinėta apeliantui esant netinkama šalimi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškinys pareikštas dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, t.y. užvesta ir nagrinėjama civilinė byla iš šeimos teisinių santykių, todėl tokią bylą nagrinėjantis teismas privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad byla būtų išspręsta teisingai (CPK 376 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesiekė išsiaiškinti apelianto pozicijos, jis teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų nedavė, todėl nepagrįstai skundžiamame sprendime teismas laikėsi pozicijos, kad tarp šalių ginčo nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas ne tik ieškinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais.

Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Vadovaujantis LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurina apeliacinių skundų apimtys. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi. Tuo nenusižengiama esminėms civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams ir kt. nuostatoms. Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Jo taikymas turi būti tinkamas, kad geriau užtikrintų asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Byloje reikalingi faktai, kaip paminėta, apeliacinėje instancijoje gali būti nustatomi tik ribotai, o po jų nustatymo nesutinkanti su faktinių aplinkybių konstatavimu šalis netenka galimybės į pakartotinį jų persvarstymą. O grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.