Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1111-1225/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
eII-1111-1225/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00860-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Pupšytė
Pažeidėjas
K. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1111-1225/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00860-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.1.8; 21.10.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,sekretoriaujant Arnui Bružui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 20‑ANR_N-18442-2024 byloje ROIK: 24249149626. ­

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu K. J. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje, ir jam paskirta 150 Eur bauda už tai, kad 2024 m. liepos 13 d. 23.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir paliko ją stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą (Asmuo su negalia) ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje. Transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais (Asmuo su negalia) ir su baltu apvadu ir balto kelio ženklo (Asmuo su negalia) automobiliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. rugsėjo 20 d. gautas K. J. skundas, kuriame prašoma panaikinti Institucijos priimtą sprendimą. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, neįgaliųjų automobilių stovėjimo tinkamai įrengtos vietos nėra tik nupieštas simbolis, o pažymėtos teisės aktų nustatyta tvarka įrengtais kelio ženklais. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini), kur buvo užfiksuotas pažeidimas, neįgaliųjų automobilių stovėjimą žyminčios papildomos lentelės (kelio ženklo) nėra, todėl ji laikytina negaliojančia.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atkreipiamas dėmesys, kad eismą keliuose gali apriboti tiek kelio ženklai, tiek kelio ženklinimas, todėl šiuo atveju nurodytas stovėjimo vietos ženklinimas buvo galiojantis ir pareiškėjas jo privalėjo laikytis nepaisant to, kad nebuvo pažymėta ir papildoma lentele.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Vertinant skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apylinkės teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, Institucijos priimto nutarimo motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Instituciją, pripažindama K. J. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto nusižengimo padarymo, byloje surinktus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes įvertino teisingai, ANK 569 straipsnyje įtvirtintų duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose. K. J. neneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad 2024 m. liepos 13 d. 23.00 val. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti jam priklausantį automobilį. Taip pat neginčija aplinkybės, kad automobilio stovėjimo vietoje ant stovėjimo aikštelės dangos buvo nupieštas neįgaliojo simbolis. Pareiškėjo teigimu, jis administracinėn atsakomybėn nepagrįstai patrauktas ir nubaustas dėl to, kad neįgaliųjų automobilių stovėjimą žyminti vieta nebuvo pažymėta papildoma lentele (kelio ženklu), todėl ant aikštelės dangos esantis simbolis laikytinas negaliojančiu. Su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutiktina.

Pareiškėjo skunde minimų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų taisyklių „Dėl kelio ženklų įrengimo į vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) VIII skyriaus antro skirsnio 174 punkte nustatyta, kad ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Šis ženklas įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą, o su papildomomis lentelėmis Nr. 801–803 (atstumas iki objekto), 812 (galiojimo kryptis į dešinę), 813 (galiojimo kryptis į kairę) – prieš įvažiavimą į aikštelę, prieš sankryžą ar už jos. Taisyklių 345 punkte nustatyta, kad papildoma lentelė Nr. 846 „Neįgalieji“ naudojama stovėjimo vietoje, skirtoje tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ paženklintoms ar neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms stovėti. Lentelę leidžiama naudoti su ženklu Nr. 528 („Stovėjimo vieta“), kuris, kaip nurodyta pirmiau, naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Toks pats reglamentavimas įtvirtintas ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo VIII skyriuje.

Iš Taisyklėse įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, taikomų papildomų lentelių naudojimui, matyti, kad papildomos lentelės naudojamos ženklų, su kuriais jos įrengiamos, galiojimui patikslinti, apriboti arba papildomai informacijai suteikti (312 punktas) ir jos turi būti tvirtinamos po tuo ženklu, kuriam jos skirtos (313 punktas). Taisyklėse nurodyta ir tai, kad papildomą lentelę leidžiama naudoti tik kartu su ženklais (315 punktas). Aptartas papildomų lentelių naudojimo reglamentavimas suponuoja išvadą, kad papildoma lentelė nėra kelio ženklas, o yra tik tikslinanti, apribojanti, papildomą informaciją suteikianti priemonė kelio ženklui, su kuriuo ta lentelė naudojama. Kaip nurodyta pirmiau, papildoma lentelė Nr. 846 „Neįgalieji“ gali būti naudojama kartu su kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ ir tai reikštų, kad kelio ženklu Nr. 528 žymima stovėjimo vieta yra skirta būtent skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ paženklintoms ar neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms stovėti. Aptariamu atveju (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė nėra skirta tik „Neįgalusis“ paženklintoms ar neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms stovėti, todėl su kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ ši lentelė nenaudojama, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, papildoma lentelė atskirtai nuo kelio ženklo nėra naudojama ir yra skirta patikslinti konkretų kelio ženklą, su kuriuo ji naudojama.

Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriuje nurodyta, kad horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. 1.24. punkte nurodyta, kad asmens, sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje, simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali sustoti arba stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele. Papildoma lentelė Nr. 846 „Neįgalieji“ nėra savarankiškas kelio ženklas, kaip nurodyta pirmiau – ji naudojama tik kartu su kelio ženklu, kaip tą kelio ženklą tikslinanti, apribojanti ar papildomą informaciją suteikianti priemonė, todėl, esant pirmiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, nepagrįstai skunde tvirtinama, kad pagal Kelių eismo taisyklių 1.24. punktą horizontaliuoju ženklinimu pažymėta stovėjimo vieta yra negaliojanti dėl to, kad su horizontaliu ženklinimu nėra naudojama papildoma lentelė „Neįgalieji“.

Motyvuojamoji dalis

Skunde pareiškėjo nurodoma Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtintas techninių eismo reguliavimo priemonių apibrėžimas (kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti) šiai bylai nėra aktuali, kadangi jokių horizontalaus kelio ženklinimui reikšmės galinčių turėtų nuostatų, kurios nereglamentuotos Kelių eismo taisyklėse ir (ar) kurios iš esmės keistų horizontaliajam ženklinimui keliamus reikalavimus, neįtvirtina.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas (1 straipsnio 1 dalis). Taigi akivaizdu, kad į šio įstatymo taikymo sritį neįgaliųjų stovėjimo vietos žymėjimui keliami reikalavimai nepatenka.

Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucija išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasi ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Tai, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja padaryto nusižengimo vertinimui aktualų teisinį reguliavimą, jo atsakomybės ir kaltės dėl padaryto nusižengimo nešalina. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kelių eismo taisyklėse įtvirtintu horizontaliuoju ženklinimu neįgaliųjų automobilių stovėjimo vieta pažymėta aiškiai ir vizualiai yra gerai matoma, pareiškėjas jokių aplinkybių (priežasčių), kodėl pasirinko statyti automobilį neįgaliesiems skirtoje automobilių statymo vietoje, nenurodė, taip pat nenustatyta, kad K. J. turėtų teisę naudotis automobilių stovėjimo vieta, kuri skirta tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ paženklintoms ar neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms stovėti. Taigi pareiškėjas nusižengimą padarė sąmoningai ir tyčia. Institucija, pagrįstai pripažinusi K. J. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto nusižengimo padarymo, paskirdama 150 Eur baudą, ANK 32, 34 straipsnio nuostatas taikė teisingai, nuobaudą individualizavo tinkamai, kadangi nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybę, tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė pakartotinai, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-18442-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24249149626 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė