Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-1111/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
2-1111/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Vytas Milius
Atsakovas
akcinei bendrovei ,,SEB lizingas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1111/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Jovyva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 3 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1548-153/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Jovyva“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,SEB lizingas“ dėl finansinio lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Jovyva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2010 m. sausio 22 d. raštu Nr. 02-489 atliktą vienašališką finansinio lizingo sutarčių 2004-02-19 Nr. K2004-020015, 2004-02-19 Nr. K2004-020016, 2004-09-27 Nr. K2004-090040, 2004-10-13 Nr. K2004-100047, 2005-02-14 Nr. K2005-020010, 2004-04-15 Nr. K2005-030014, 2005-04-15 Nr. K2005-040022, 2006-08-30 Nr. K2006-080141, 2006-08-30 Nr. K2006-080142, 2006-12-13 Nr. K2006-120056, 2007-02-05 Nr. K2007-020009, 2007-03-08 Nr. K2007-020008, 2007-05-22 Nr. K2007-050153, 2007-05-22 Nr. K2007-050154, 2007-09-10 Nr. K090050, 2007-09-10 Nr. K090051, 2008-01-21 Nr. K2008-010104, 2008-01-21 Nr. K2008-010105, 2008-08-05 Nr. K080012, 2008-08-28 Nr. K2008-080070 nutraukimą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo AB ,,SEB lizingas“ bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovui AB ,,SEB lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su finansinio lizingo sutartyse 2004-02-19 Nr. K2004-020015, 2004-02-19 Nr. K2004-020016, 2004-09-27 Nr. K2004-090040, 2004-10-13 Nr. K2004-100047, 2005-02-14 Nr. K2005-020010, 2004-04-15 Nr. K2005-030014, 2005-04-15 Nr. K2005-040022, 2006-08-30 Nr. K2006-080141, 2006-08-30 Nr. K2006-080142, 2006-12-13 Nr. K2006-120056, 2007-02-05 Nr. K2007-020009, 2007-03-08 Nr. K2007-020008, 2007-05-22 Nr. K2007-050153, 2007-05-22 Nr. K2007-050154, 2007-09-10 Nr. K090050, 2007-09-10 Nr. K090051, 2008-01-21 Nr. K2008-010104, 2008-01-21 Nr. K2008-010105, 2008-08-05 Nr. K080012, 2008-08-28 Nr. K2008-080070 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

Šalies argumentai

Atsakovas AB ,,SEB lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirajame skunde nurodė, kad teismo nutartis prieštarauja imperatyvioms CPK 148 str. 2 d. nuostatoms, t. y. priimta teismo, kuriam nėra teismingas ieškovo UAB ,,Jovyva“ ieškinys. Pateiktas ieškinys neatitinka nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p., nei ĮBĮ 15 str. 2 d. reikalavimų, todėl negali būti nagrinėjamas UAB ,,Jovyva“ bankroto bylą iškėlusiame teisme. Remiantis CPK 29 str. 1 d., 32 str. ir lizingo sutarčių 22.2 p. bei ieškinio suma, ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai neproporcingos ir pažeidžia atsakovo AB „SEB lizingas“ interesus. Būtent ieškovas BUAB „Jovyva“ buvo nesąžininga sutartinių santykių šalis, kuri iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nemokėjo priklausančių mokėti Lizingo sutartyse numatytų įmokų. Ieškovas neatlygintinai naudojasi AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovas, būdamas bankrutuojančia įmone, neturi nei pakankamų galimybių, nei piniginių lėšų užtikrinti tinkamą atsakovui priklausančio turto priežiūrą ir jo apsaugą. Ieškovas nepateikė atsakovui ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. nustatyta tvarka pranešimo, kad ketina vykdyti ginčijamas Lizingo nutartis. Atsakovas neturi duomenų, kad ieškovas ketina vykdyti savo pareigą ir apdrausti lizinguojamą turtą, todėl bylos nagrinėjimo metu lizinguojamo turto sugadinimo atveju, ieškovas neturėtų galimybės atlyginti nuostolių atsakovui. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kur teigiama, kad lizingo gavėjui po finansinio lizingo sutarčių nutraukimo ir toliau neteisėtai naudojant lizinguotą turtą, didelę žalą dėl tokių lizingo gavėjų veiksmų patiria šio turto savininkas, kadangi transporto priemonės, jas naudojant lizingo gavėjo veikloje, greitai dėvisi, ženkliai mažėja jų vertė, o taip pat egzistuoja didelė jų praradimo rizika. Šiuo atveju, CPK 145 str. 2 d. numatytą ekonomiškumo principą užtikrintų laikinoji apsaugos priemonė, kurią pritaikius, atsakovas turėtų galimybę atsiimti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir saugoti jį iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo atveju yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija lizinguojamo turto, dėl kurio vyksta ginčas, vertę, todėl net ir ieškinio patenkinimo atveju, atsakovas neturėtų jokių kliūčių atlyginti ieškovui galimai padarytą žalą. Šiuo atveju, ieškinio suma atsakovui nėra didelė, ieškovas ginčija tik 2010-01-22 pranešimu atliktą Lizingo sutarčių nutraukimo faktą ir jokių papildomų reikalavimų nereiškia. Šio ieškinio patenkinimo atveju ieškovas neįgytų nuosavybės teisės į lizinguotą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, atmetė prašymą dėl civilinės bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, jog 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovo turimo turto vertė sudaro 3 141 226 000 Lt ir žymiai viršija ieškinio sumą (3 632 769,70 Lt), todėl atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl didelės ieškinio sumos buvimą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugoms priemones (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB ,,Jovyva“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas sutiko, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos, jeigu ieškovas būtų veikianti įmonė ir lizinguojamas turtas būtų reikalingas šiai veiklai vykdyti. Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktu ieškovo bankroto administratorius sprendė toliau vykdyti įmonės veiklą, siekiant taikos sutarties sudarymo bankroto byloje. Šią aplinkybę patvirtina sudarytos darbo sutartys, krovinių pervežimo užsakymai ir sutartys. Nutraukus komercinę veiklą, ieškovo ketinimai susitarti su kreditoriais dėl taikos sutarties būtų neįgyvendinami. Iš ieškinio reikalavimų (dalyko) matyti, kad ieškovas siekia išsaugoti galimybę vykdyti savo ūkinę-komercinę veiklą, t. y. turėti valdymo ir naudojimo teises į esminius šiai veiklai daiktus (transporto priemones). Ieškovo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos specifika tiesiogiai lemia tai, kad neturint teisės valdyti ir naudoti daiktus pagal sutartis, būtų nutraukta ieškovo veikla.

2. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas, nutraukus lizingo sutartis, nebeturi pareigos drausti sutarčių dalyko, rūpintis jo technine būkle ir kt. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios teismo paskirtas bankroto administratorius turi įstatyminę pareigą išsaugoti jam patikėtą turtą, t. y. administratoriaus įstatyminė pareiga nėra siauresnės apimties už ieškovo sutartinę pareigą pagal sutartis.

3. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas daiktus naudoja neatlygintinai. Ieškovas ieškiniu ginčija Lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą, t. y. ieškovas siekia pripažinti šį nutraukimą neteisėtu ir atkurti tarp šalių susiklosčiusius lizingo teisinius santykius. Tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas sąlygotų tai, kad būtų atkurti lizingo teisiniai santykiai ir už šį laikotarpį ieškovas turėtų pareigą sumokėti Lizingo sutarčių įmokas. Be to, net ir ieškovui nepalankaus teismo sprendimo atveju, ieškovas, remiantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, už šį laikotarpį turėtų sumokėti visas Lizingo sutarčių įmokas. Šiuo atveju ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas paneigtų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Atsakovo turto mastas neįtakoja ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo.

Atsiliepimas

Atsakovas AB ,,SEB lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad sprendimą tęsti BUAB ,,Jovyva“ komercinę veiklą administratorius priėmė savavališkai ir neteisėtai, neturėdamas bendrovės kreditorių susirinkimo pritarimo, todėl neteisėti administratoriaus veiksmai negali būti pagrindu naudotis AB ,,SEB lizingas“ priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad administratorius nepateikė įrodymų apie tai, jog bankroto proceso metu AB ,,SEB lizingas“ būtų toliau mokama už lizinguojamo turto naudojimą, akivaizdu, jog AB ,,SEB lizingas“ priklausančiu turtu BUAB ,,Jovyva“ naudojasi neatlygintinai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė yra pajėgi užtikrinti tinkamą atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kad vykdo pareigą drausti lizinguotą turtą ir kad šio turto praradimo atveju būtų pajėgus atlyginti atsakovui patirtus nuostolius. Ieškovas nepateikė duomenų, kad yra apdraudęs lizinguojamą turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme numatytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti realų ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nebūtinai turi turėti tokių įrodymų, užtenka vien įsitikinti, kad konkrečiu atveju galimai palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Bylos duomenimis, ieškovas BUAB „Jovyva“ prašo pripažinti negaliojančiu vienašališką atsakovo AB ,,SEB lizingas“ lizingo sutarčių nutraukimą. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovui AB ,,SEB lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su finansinio lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, be kita ko, panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad bankrutuojanti įmonė nusprendė toliau vykdyti savo ūkinę-komercinę veiklą, kurios tęsimui reikalingos finansinio lizingo sutarčių pagrindu įgytos transporto priemonės. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė BUAB ,,Jovyva“ 2011 m. vasario 17 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad įmonės kreditoriai nutarė tęsti ūkinę-komercinę veiklą iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 157-165). Taip pat ieškovas pateikė po UAB ,,Jovyva“ bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytas terminuotas darbo sutartis iki kol įmonė vykdys veiklą su darbuotojais – vairuotojais ekspeditoriais (b. l. 55-65) bei sutartis dėl krovinių pervežimo (b. l. 67-76, 79-, 81-113, 115-117). BUAB ,,Jovyva“ bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, iki pirmojo kreditorių susirinkimo įmonė iš savo ūkinės-komercinės veiklos gavo 45 948,69 Lt pelno (b. l. 155-165).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, spendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su finansinio lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, nes galimai palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas – apribojus ieškovo ūkinę komercinę veiklą, ieškovas negalėdamas vykdyti savo veiklos bei gauti pelno, prarastų galimybę sudaryti taikos sutartį bankroto byloje ir įmonė būtų likviduota dėl bankroto, tokiu atveju palankus ieškovui teismo sprendimas taptų iš esmės beprasmis.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškininį ne dėl pinigų sumos priteisimo, o dėl konkrečių vienašališko finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepagrįstai vertino atsakovo turimo turto vertę su ieškinio suma ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl didelės ieškinio sumos buvimą.

Atmestinas atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas argumentas, kad esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovas neturės pareigos rūpintis lizingo sutarčių objektu – transporto priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka, kad tiek finansinės nuomos (lizingo), tiek ir išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (nuomininkas, lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.503 str., 6.567 str.). Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių jau vien dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Tačiau nagrinėjamu atveju ypač aktualus minėtas ekonomiškumo principas, nes ieškovas ieškiniu siekia, kad lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizingo sutartyse numatytą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir galėtų įvykdyti savo prievoles tiek atsakovui, tiek kitiems kreditoriams.Taip pat ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios teismo paskirtas bankroto administratorius turi įstatymo nustatytą pareigą išsaugoti jam patikėtą turtą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 4 p.), be to, ieškovas suinteresuotas rūpintis lizingo sutartyse nurodytu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, panaikinant nutarties dalį, kuria panaikintos Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria panaikintos Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVytas MiliusDonatas Šernas